57 metų moteris iš Viskonsino neseniai patyrė pakankamai sunkią sėdmens traumą. Ji atvyko į ligoninę atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo ir paslėpusi įsinešė į aparatą šaunamąjį ginklą. Dėl galingų magnetų poveikio ginklas iššovė. Tai ne vienintelis kartas 2023 m., kai magnetinio rezonanso tomografijos metu susižeidžiama šaunamuoju ginklu. Vasario mėnesį Brazilijoje advokatas mirė, kai atliekant tyrimą jam į pilvą iššovė už diržo užkištas pistoletas, rašo „Science alert“.
Magnetinio rezonanso tyrimų istorija vienokia ar kitokia forma prasidėjo ketvirtajame 20 a. dešimtmetyje. Po daugelį metų trukusių studijų ir tobulinimų 1977-aisiais buvo atliktas pirmasis paciento skenavimas.
Kasmet atliekama apie 95 mln. magnetinio rezonanso tyrimų. Tai veiksminga ir vertinga diagnostikos priemonė, visiškai saugi pacientams (kai pacientai laikosi rekomendacijų), užtikrinanti puikų audinių atvaizdavimą diagnostinėse nuotraukose ir neapšvitinanti tiriamojo jonizuojančiąja spinduliuote.
Nors tyrimas yra saugus, pacientai nerimauja dėl jo keliamo triukšmo (siūlomi ausų kištukai), kuris gali siekti ir 100 decibelų. Be to, kai kuriems klaustrofobiją turintiems asmenims sunku ilgesnį laiką išbūti aparate.
MRT tyrimo metu kūno dalis, kurią siekiama atvaizduoti, veikiama galingais magnetiniais laukais. Jame naudojami magnetai sukuria 30 000 kartų stipresnį magnetinį lauką nei Žemės.
Protonai (subatominės dalelės), sudarantys kiekvieną kūno (ir visatos) elementą, yra sužadinami ir išjudinami iš jiems įprastos ramios būsenos.
Kai magnetai išjungiami, aparato jutikliai fiksuoja išsiskyrusią protonų energiją, jiems grįžtant į ramybės būseną. Tai leidžia mokslininkams atskirti audinių tipus ir nustatyti, ar jie yra sveiki.
Stiprūs magnetai
Vienas didžiausių pavojų, susijusių su magnetinio rezonanso tomografija, kyla dėl naudojamų neįtikėtinai stiprių magnetų, nes jie veikia viską aplinkui.
Jie gali pritraukti metalinius daiktus iš bet kurios patalpos vietos, kaip matyti iš anksčiau minėtų incidentų su šaunamaisiais ginklais, arba įkaitinti kūne ar šalia jo esančius daiktus ir taip sukelti nudegimus.
Dėl šios priežasties magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams taikomos griežtos rekomendacijos: prieš tyrimą pacientai turi užpildyti klausimyną apie ligos istoriją ir jų kūne esančius metalinius daiktus, kad būtų išvengta sužeidimų ar nelaimingų atsitikimų.
Žmonėms su širdies stimuliatoriais ar kitais implantuotais elektroniniais prietaisais anksčiau kildavo ypatinga žalos rizika. Tačiau buvo įdiegtos specialios procedūros, padedančios ištirti implantuotų prietaisų turinčius žmones. Be to, naujesniuose jų modeliuose paprastai nėra juodųjų metalų, t. y. geležies turinčių metalų, kuriuos gali pritraukti magnetai.
Didelė rizika kyla ir žmonėms, kurių organizme yra metalinių svetimkūnių. Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą šizofrenija sergančiam 65 metų vyrui, kuris buvo prarijęs metalinę movą ir šarnyro kaištį, buvo perplėštas skrandis.
Panašiai ir 11 mažų sferinių magnetukų prarijęs vaikas magnetinio rezonanso tyrimo metu patyrė žarnos perforaciją.
Kitas pavojus – vadinamosios „audinių kilpos“ susidarymas, kai viena kūno dalis liečiasi su kita ir susidaro kilpa, įkaitinanti audinį iki degimo taško.
Pavyzdžiui, viršutinės šlaunų dalys liečiasi viena su kita, rankos liečiasi viena su kita, yra ir kitų kūno dalių, kur oda susiliečia. Tai nedažni atvejai, tačiau jų taip pat galima išvengti, paguldžius žmones tam tikromis pozomis, užtikrinančiomis saugų skenavimą.
Įrenginys gali būti pavojingas ir iš išorės
Ligoninėse ir klinikose taikomos priemonės, ribojančios metalinių daiktų naudojimą magnetinio rezonanso tomografo aplinkoje, tačiau būna atvejų, kai jų nesilaikoma.
2018 m. vienas indas žuvo į magnetinio rezonanso tomografą įsinešęs deguonies balioną, kuris, veikiamas magnetų, sprogo.
Panašiai 2021 m. mirė vyras iš Pietų Korėjos, kai jam kaukolę suknežino skenavimo metu magnetų į aparatą įtrauktas tyrimo kabinete buvęs deguonies balionas.
Vienas iš didžiausių pavojų, kuriuos sunku iš anksto numatyti, susijęs su į akį patekusiomis metalo dulkėmis. Tokie atvejai dažnai pasitaiko tiriant darbininkus ir kariuomenės veteranus, kai dėl metalo apdirbimo darbų ar šaudymų ir sprogimų į akį gali būti patekę mikroskopinių metalo gabalėlių, apie kuriuos tiriamasis dažnai nė nenumano.
Magnetinio rezonanso tomografijos skenavimo metu šie maži metalo gabalėliai gali pasislinkti arba pasisukti, kad susilygintų su magnetiniu lauku, ir sukelti kraujavimą į akį, kankinantį skausmą ar net aklumą.
Nauda gerokai viršija riziką
Nepaisant visų šių istorijų, magnetinio rezonanso tomografija yra revoliucinis diagnostikos metodas, kurio nauda gerokai viršija riziką.
Kitos MRT modifikacijos, pavyzdžiui, fMRI (funkcinis magnetinis rezonansas), leidžia gydytojams ir mokslininkams stebėti smegenų veiklą ir tirti, kaip vystosi ligos, pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Jos taip pat padeda mokslininkams atrasti naujus vaistus ir tirti anatomiją, taip pat ir sekso bei orgazmo metu.
Šie revoliuciniai įrenginiai yra labai naudingi ir visiškai saugūs, jei teisingai naudojami.
Todėl kai kitą kartą jums bus atliekamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas ir kai medicinos personalas užduos, atrodytų, nuobodžius ir paprastus klausimus, atsakykite sąžiningai. O kad būtų dar saugiau, pasakykite jiems viską, kas, jūsų manymu, gali būti svarbu, kad ir kaip nereikšminga tai atrodytų.
