Aiškėja, kad visai ne melanoma pasiglemžia daugiausiai odos vėžiu sergančių pacientų gyvybių. Nauju tyrimu nustatyta, kad visame pasaulyje nuo nemelanominio odos vėžio (angl. non-melanoma skin cancer, NMSC) miršta daugiau žmonių nei nuo melanomos.
Prancūzijos Nicos universitetinės ligoninės mokslininkai savo tyrime naudojo Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (priklausančios Pasaulio sveikatos organizacijai) surinktus pacientų duomenis.
Jis parodė, kad 2020 m. pasaulyje nuo melanomos mirė 57 000 žmonių, o nemelanominis odos vėžys tapo 63 700 žmonių mirties priežastimi.
Tyrimas tam tikra prasme paneigia įprastą nuomonę, kad NMSC nekelia tokios didelės grėsmės gyvybei kaip melanoma.
Manoma, kad NMSC yra mažiau pavojingas nei kitų rūšių vėžys – retai mirtinas ir dažnai neįtraukiamas į nacionalinių vėžio registrų ataskaitas apie bendrą vėžio atvejų skaičių.
Tačiau „retai mirtinas“ nėra tas pats, kas „visiškai nemirtinas“, o jei šia vėžio rūšimi suserga pakankamai daug žmonių, tai, kaip matyti iš naujosios ataskaitos, ir mirusių nuo šios ligos skaičius gali būti didelis.
Melanoma ir NMSC turi bendrų bruožų – abi šios ligos yra glaudžiai susijusios su ultravioletinių spindulių (UV) poveikiu būnant saulėje arba soliariume. UV spinduliai gali sukelti vėžį paskatinančias mutacijas, dėl kurių susidaro ir melanoma, ir NMSC.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius, pasikeitus atostogų vietoms ir požiūriui į deginimąsi, smarkiai išaugo sergamumas abiejų rūšių vėžiu. Dažniausiai nuo šių onkologinių susirgimų kenčia baltaodžiai, tačiau odos vėžiu gali susirgti ir tamsesnio gymio žmonės.
Deja, dėl nepakankamo pacientų ir dermatologų informuotumo jis dažnai per vėlai diagnozuojamas.
Vis dėlto melanoma ir NMSC pasižymi tam tikrais svarbiais skirtumais. Nors UV spinduliai yra abiejų ligų rizikos veiksnys, NMSC yra labiau susijusi su lėtiniu poveikiu per visą žmogaus gyvenimą, todėl navikai dažnai atsiranda ant veido ir galvos.
O pavieniai stiprūs nudegimai saulėje yra labiau susiję su melanoma, ypač liemens srityje.
Skiriami du pagrindiniai NMSC tipai: bazalinių ląstelių karcinoma (BCC) ir plokščialąstelinė karcinoma (SCC). Abu jie susiformuoja iš keratinocitais vadinamų odos ląstelių.
Keratinocitai yra pagrindinis ląstelių, sudarančių epidermį – išorinį odos sluoksnį – tipas. Keratinocitų mutacijos, kurias sukelia, pavyzdžiui, UV spinduliai, gali pažeisti vidinę kontrolę ir pusiausvyrą, paprastai neleidžiančią ląstelėms nekontroliuojamai dalytis, todėl gali imti formuotis navikas.
Tuo tarpu melanomos atsiranda dėl vėžį aktyvinančių mutacijų kito tipo odos ląstelėse – melanocituose. Epidermyje melanocitų yra maždaug dešimt kartų mažiau nei keratinocitų, tačiau jie atlieka svarbų vaidmenį saugodami odą nuo pažeidimų ir gamindami melaniną.
Melaninas yra pigmentas, kuris lemia normalią odos spalvą ir kurio daugiau gaminasi veikiant ultravioletiniams spinduliams, todėl oda įdega.
Kaip įvyksta mirtys
Dauguma mirčių nuo vėžio įvyksta dėl antrinių navikų, kurie atsiranda pirminio naviko ląstelėms atsiskyrus ir išplitus, arba metastazavus, į įvairias organizmo vietas. Ne išimtis ir odos vėžys.
Tačiau metastazė yra labai sudėtingas procesas vėžinėms ląstelėms. Pirmiausia jos turi įsiskverbti į aplinkinius audinius ir išgyventi su keliavimu kraujotakos sistema susijusį stresą, kol galiausiai gali pradėti kurti koloniją aplinkoje, gerokai besiskiriančioje nuo joms įprasto odos audinio.
Melanomos ląstelės daug veiksmingiau nei NMSC ląstelės įgyvendina visus metastazavimo etapus. Pavyzdžiui, melanomos ląstelės turi tam tikrų bendrų savybių su smegenyse esančiomis ląstelėmis, todėl gali lengvai prisitaikyti smegenyse, kaip naujoje aplinkoje, ir ten formuoti antrinius navikus.
Jei sergant NMSC daug rečiau formuojasi pavojingi antriniai navikai, kodėl nuo jo miršta daugiau žmonių nei nuo melanomos? Iš dalies tai susiję su skaičiais.
Nors gana gerai žinome, kiek žmonių visame pasaulyje kasmet suserga melanoma, su NMSC susiję skaičiai kur kas mažiau aiškūs.
Vis dėlto žinome, kad dabartinė oficiali statistika – 1,2 mln. susirgimų per metus (palyginti su 325 000 melanomos atvejų) – greičiausiai neatspindi realaus susirgimų masto. Taip yra dėl nenuoseklumo ir skirtumų, susijusių su duomenų apie NMSC atvejus rinkimu ir teikimu skirtingose šalyse.
Dėl tokiu būdu atsirandančių duomenų spragų gana sunku susidaryti išsamų vaizdą apie NMSC atvejų skaičiaus tendencijas ir mirties nuo jų tikimybę. Nepaisant šio atotrūkio, ypač didelį nerimą kelia naujausio tyrimo išvada, kad gyvenamoji vieta turi didelės įtakos tikimybei išgyventi, išgirdus NMSC diagnozę.
Kaip ir visų vėžinių susirgimų atveju, kuo anksčiau NMSC diagnozuojama ir gydoma, tuo didesnė tikimybė sulaukti teigiamų rezultatų. Kol kas lieka neaišku, ar šią tendenciją lemia polinkis NMSC laikyti palyginti nepavojingu, ar kiti veiksniai, pavyzdžiui, greitos diagnozės ir veiksmingo gydymo galimybė.
Optimistinis požiūris
Kita, kiek optimistiškesnė priežastis, dėl kurios NMSC pagal mirčių skaičių aplenkė melanomą, gali būti per pastaruosius kelerius metus padaryta didelė pažanga melanomos gydyme.
Pavyzdžiui, po dešimtmečius trukusio kasmetinio mirčių nuo melanomos skaičiaus augimo Jungtinėje Karalystėje neseniai įvyko lūžis ir dabar nuo šios ligos miršta mažiau žmonių, nors susirgimų skaičius ir toliau auga. Šią tendenciją lėmė atsiradę nauji tiksliniai melanomos gydymo būdai, kurie kasdien gelbsti gyvybes.
Tačiau prevencija visada geriau nei gydymas, todėl akivaizdu, kad reikia dar daugiau nuveikti, siekiant apskritai užkirsti kelią šiems vėžiniams susirgimams. To galima pasiekti užtikrinant, kad informacija apie apsaugą nuo saulės pasiektų visus, kuriems gresia pavojus.
