Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja ortodontė Rūta Almonaitienė LRT RADIJUI tikina – Lietuvoje per mažai rūpinamasi vaikų burnos higiena, o toks abejingumas priveda prie didesnių problemų ateityje. Viena iš jų – netaisyklingai susiformavęs vaikų sąkandis. Žandikaulio augimą neigiamai veikiančių faktorių yra ir daugiau. Visgi, anot medicinos mokslų daktarės, patys tėvai tam nesunkiai gali užkirsti kelią, o tada ir vaikų sąkandis bus geras, ir dantys tiesūs bei sveiki.
Aplaidumas lemia sąkandžio problemas
Lietuvos odontologų rūmai skelbia, jog kas antras šalies vaikas iki 3 m. jau turi sugedusių dantų. LRT RADIJO pašnekovės teigimu, situacija Lietuvoje išties kelią nerimą – vaikų dantys, ypač pieniniai, yra apleisti. Kaip aiškina specialistė, jie dažnai yra tiesiog nurašomi – kadangi laikui bėgant iškris, manoma, kad jų net neverta valyti. Toks požiūris, anot gydytojos ortodontės, yra žalingas.
„Tai yra visiška netiesa, nes sveiki pieniniai dantys užtikrina sveikų nuolatinių dantų dygimą, augimą ir sąkandžio formavimąsi. Jeigu dantukas sugenda ir yra nesutaisomas, iškrenta arba jį tenka šalinti dėl labai stipriai pažeistos struktūros, tai ta vieta žandikaulyje sumažėja ir nuolatiniams dantims neužtenka vietos išdygti“, – dėsto R. Almonaitienė.
Medicinos mokslų daktarė pasakoja, jog būtent žandikaulio dydis apsprendžia, ar vaiko dantys ateityje bus tiesūs, ar susigrūdę. Kai dantų dydis atitinka žandikaulio dydį, žandikaulis formuojasi taisyklingai, dantų susigrūdimo nėra. Na, o tokiais atvejais, kai žandikaulis yra per mažas, dantims tiesiog nepakanka vietos augti. Jie pradeda „lipti“ vienas ant kito.
Visą žandikaulio, dantų ir sąkandžio vystymąsi, anot R. Almonaitienės, lemia du veiksniai: genetinė informacija, paveldima iš tėvų ir dar ankstesnių kartų, bei aplinkos faktoriai, kurie gali neigiamai paveikti žandikaulio augimą. Vienas iš tokių faktorių – netaisyklingas kvėpavimas.
„Nuolatinis kvėpavimas per burną, ilgalaikės slogos, alerginės ligos, visos kitos ligos, kurios blogina kvėpavimą per nosį, jos lemia tai, kad žandikauliai auga ne taip, kaip turėtų. Užauga ne tokie dideli, kokie turėtų būti“, – pasakoja gydytoja ortodontė.
Svarbu kuo anksčiau mesti neteisingus įpročius
Viena iš ligų, trukdančių vaikams kvėpuoti per nosį, yra išvešėję adenoidai arba ryklės tonzilės. LRT RADIJO pašnekovė aiškina, kad jas, kaip ir visas kitas ligas, būtina nustatyti ir gydyti kuo anksčiau, nesitikėti, jog adenoidus vaikas išaugs.
„Dažnai mes siunčiame šalinti adenoidus dėl to, kad matome, kad žandikaulis yra siauras. Matome problemą, kad vaikas kvėpuoja mišriai – reiškia, gali ir per burną, ir per nosį. [...] Limfinis audinys maždaug iki 10 metų pasiekia savo piką, o paskui pradeda mažėti.
Bet esmė tokia, kad [ir] viršutinis žandikaulis auga iki 10 metų. Paskui, kai adenoidai sumažėja, žandikaulis nebegali pasivyti. Mums yra svarbu laiku pašalinti priežastį, kad vaikas galėtų pradėti kvėpuoti per nosį ne vėliau kaip 10 metų“, – dėsto R. Almonaitienė.
Specialistė ragina tėvus – jeigu jie mato, kad jų vaikas dažnai sloguoja, jam dažni gerklės ar ryklės uždegimai, būtina kreiptis į ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytoją. Jis įvertins, ar vaikui nereikia atlikti papildomų procedūrų.
Dar vienas aplinkos faktorius, neigiamai veikiantis vaiko žandikaulio augimą, yra įvairių daiktų čiulpimas. Kaip nurodo gydytoja ortodontė, tai gali būti ir čiulptukai, ir pirštai, netgi lūpos ar liežuvis. Užsitęsus tokiai elgsenai, sąkandis taip pat susiformuoja netaisyklingai.
„Labai svarbu saugoti vaikutį nuo tokių nesaugių emocinių situacijų, kai čiulptuko ar piršto reikia ilgiau nei iki 2-2,5 metų. Tyrimais nustatyta, kad jeigu vaikutis nustoja čiulpti pirštą ar kitą kažkokį daiktą maždaug iki 4 metų amžiaus, arba kol pradeda kaltis nuolatiniai dantukai, tai tikėtina, kad žandikaulio ir dantų padėtis atsistatys savaime.
Kuo ilgiau netaisyklingas įprotis tęsiasi, tuo mažiau šansų, kad žandikaulio ir dantų padėtis atsistatys savaime be kažkokio papildomo gydymo“, – atskleidžia specialistė.
Burnos higiena rūpintis reikia nuo kūdikystės
LRT RADIJO pašnekovė pabrėžia – į vaiko sąkandžio formavimąsi tėvai dėmesį atkreipti turėtų dar kūdikystėje, nes žandikaulio augimui įtakos gali turėti net kūdikio maitinimo tipas.
„Tyrimai labiau palaiko maitinimą krūtimi, nes tai yra natūralus būdas, liežuvio padėtis maitinimo metu yra taisyklingesnė nei maitinant iš buteliuko. Nors dabar yra sukurta ir buteliukų, kurie labiau atitiktų natūralų maitinimą“, – sako R. Almonaitienė.
Jeigu vaikas yra maitinimas iš buteliuko, moteris rekomenduoja vaiką, jau pradėjusį lankyti darželį, nuvesti pas logopedą.
„Jis įvertintų liežuvio padėtį seilių rijimo, kalbėsenos, taip pat ramybės metu, nes yra didesnė tikimybė, kad liežuvis ramybės metu tokiems vaikučiams gali būti ne visai taisyklingoje padėtyje“, – aiškina gydytoja ortodontė.
Kalbėdama apie kūdikio burnos higieną R. Almonaitienė nori priminti tėvams ir tai, kad ja rūpintis reikia dar tada, kai pirmasis dantukas nėra išdygęs.
„Net ir nesant išdygusių dantų, kūdikio burnytėje esančias dantines ataugas, toje vietoje, kur kalsis dantukai, po maitinimo [reikia] nuvalyti minkšto audinio skiautele. [...] O kai išdygsta pirmas dantukas, tada reikia rūpintis tuo dantuku kaip ir normaliu nuolatiniu dantimi. Tai reiškia – valyti, prižiūrėti ir nepamiršti jo“, – sako medicinos mokslų daktarė.
Pirmuosius dantukus vaikams gydytoja ortodontė rekomenduoja valyti ne dantų pasta, bet drėgna medžiagos skiautele. Išdygus pirmajam dantukui, vaikas įprastai būna maždaug 6 mėn. amžiaus, todėl dar negali išspjauti pastos. Vaikui paaugus, jo dantys turi būti valomi kaip ir suaugusiojo – su dantų šepetėliu ir pasta, bet, žinoma, reikia riboti pastos kiekį.
„Jeigu tėvai atsakingai žiūri į dantų valymą ir tos pastos deda tikrai pagal gydytojo rekomendacijas – žirniuko dydžio, tai ją galima naudoti maždaug nuo 1,5 metų. Kartais galima ir anksčiau. Esmė tokia, kad tos pastos nebūtų tiek daug, kad vaikas ją galimai nurytų.
Dažniausiai ta pasta, kokią mes rekomenduojame, yra su fluoru, apsaugančiu dantis. Jeigu nuryjamas didelis jos kiekis, [tai] gali pakenkti bendrai sveikatai. Pastą su fluoru saugiausia yra pradėti naudoti tiktai tada, kai vaikas jau gali išspjauti“, – patarimais dalinasi R. Almonaitienė.
Viso interviu su Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja ortodonte klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
