Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančios įstatymo pataisos turėtų būti priimtos kitą savaitę be didesnių pakeitimų.
„Manau, kad ir priėmimo metu jau po savaitės, kada čia mes svarstysime priėmimą salėje, tokių pataisų (dėl sutarčių tarp Vyriausybės ir LRT – BNS) neturėtų būti papildomai, bet kiekvienas Seimo narys yra laisvas apsispręsti, kaip jis daro. Bet aš manau, kad individualios pataisos vargu, ar sulauktų kokio nors palaikymo. Yra bendras projektas, kurį ir norėtume priimti“, – pirmadienį LRT RADIJUI sakė politikas.
Jo teigimu, LRT įstatymo pataisos leis užtikrinti geresnę lėšų naudojimo priežiūrą, nacionalinio transliuotojo veiklą padarys efektyvesnę.
„Man atrodo, kad priėmę šituos sprendimus, mes galėsime turėti gerokai skaidresnį, efektyvesnį visuomeninių lėšų panaudojimą nacionaliniame transliuotojuje“, – sakė J. Olekas.
Seimo vicepirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino iki šiol negavusi atsakymo, kodėl išvis reikia keisti LRT įstatymą.
Ji atkreipė dėmesį, kad nors nemažai opozicijos pasiūlymų pritarta, kai kurios normos kelia susirūpinimą.
„(...) ydingos nuostatos, kurios likusios, yra susijusios su įstatymo įsigaliojimo terminu ir su skaičiavimu kadencijos nuo einamosios. Tai tokie elementarūs teisiniai dalykai, kurių neturėtų būti šiame įstatyme“, – sakė liberalė.
Pagal LRT įstatymo projektą, kuriam Seimas yra pritaręs po svarstymo, tas pats asmuo LRT generalinio direktoriaus pareigas negalėtų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, dabartinė kadencija būtų skaičiuojama jau kaip pirmoji. Tuo metu įvedant kadencijas kitų įstaigų vadovams kadencijos būdavo pradedamos skaičiuoti nuo naujų paskyrimų.
„Nieko nepagerinote, šiek tiek pabloginote, na, galbūt prieš priėmimą bus kokių mėginimų dar naujų pasiūlymų priregistruoti, tikrai to neatmesčiau. Taigi, tokia situacija, verčianti tiesiog gūžtelėti pečiais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, atsakydama į Seimo pirmininko teiginius apie įstatymo patobulinimą.
BNS rašė, kad Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė LRT įstatymo pataisoms, apibrėžiančioms nacionalinio transliuotojo misiją, numatančioms penkių narių valdybos įkūrimą, tarybos išplėtimą nuo 12 iki 15 narių ir jų kadencijos sutrumpinimą nuo šešerių iki ketverių metų, tarybos biuro įsteigimą.
Pagal projektą, LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galėtų būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių dauguma, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar jeigu nustatoma, kad neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas funkcijas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tarybai palikta teisė apsispręsti, ar balsavimas dėl direktoriaus atleidimo turėtų būti atviras ar slaptas. Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad LRT generalinis direktorius skiriamas ir atleidžiamas atviru balsavimu.
Valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Sutarta, jog redakcinės politikos gaires tvirtins radijo ir televizijos naujienų vadovai bei interneto portalo vyriausiasis redaktorius.
BNS rašė, kad iš viso projektui registruota apie 200 Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Svarstydamas darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, Kultūros komitetas jas gerokai pakoregavo.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
