Beždžionių raupų virusui plintant pasaulyje, portalas LRT.lt dalijasi svarbiausiais ir aktualiausiais mokslininkų išskirtais faktais apie šią virusinę infekciją.
Kas tai?
Beždžionių raupai – tai endeminis virusas Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Jis priklauso tai pačiai virusų grupei, kaip ir vėjaraupiai bei žmonių raupai, kurie buvo išnaikinti dar 1980-aisiais, masinės vakcinacijos kampanijos metu.
Biologijos mokslų daktaras Gytis Dudas paaiškino, kad daugelyje mažiau turtingų Afrikos valstybių žmonės beždžionių raupų virusu užsikrečia skersdami sumedžiotus tropinių miškų gyvūnus.
Virusas cirkuliuoja tarp gyvūnų, tokių kaip beždžionės ir įvairūs graužikai.
Simptomai
Inkubacinis ligos periodas yra 5–21 diena.
„Beždžionių raupai paprastai prasideda karščiavimu, nuovargiu, raumenų skausmais, limfmazgių padidėjimu, – LRT Televizijai simptomus išvardijo NVSC specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė. – Per 1–3 dienas nuo simptomų pradžios išsivysto bėrimas.“
Pasak dr. G. Dudo, būtent tada, kai ant odos atsiveria žaizdelės, asmuo gali užkrėsti savo artimus kontaktus.
Perdavimo būdai
Beždžionių raupų virusas plinta per artimą kontaktą. Kaip teigė profesorius Saulius Čaplinskas, sveikas žmogus dažniausiai yra užkrečiamas per prisilietimą prie infekuoto žmogaus bėrimų-žaizdelių (spuogelių), kuriuose yra didžiausia viruso koncentracija.
Prof. S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad bėrimų gali atsirasti ir burnoje: „Iš burnos žaizdelių virusas per lašelius gali būti perduotas kitam žmogui, tačiau tik per artimą kontaktą, kvėpuojant į veidą“.
Taip pat įmanoma užsikrėsti per užterštą patalynę ir rankšluosčius.
Pastebėta, kad virusas plinta ir lytinio kontakto metu – per seilių lašelius, per pažeistą odą ir gleivines, kitus organizmo skysčius.
Grėsmės šiai dienai
„Tokio pavojaus, kad taip plačiai išplistų beždžionių raupai, kol kas nėra. Bet labai svarbu, kad specialistai, gydytojai ir žmonės būtų budrūs, registruotų, ir ypač pajutę negalavimą ir pamatę bėrimus, kreiptųsi į gydytojus“, – patarė prof. S. Čaplinskas.
Be to, yra nemaža visuomenės dalis, kuri turi dalinę apsaugą.
„Tai yra žmonės, vyresni nei 40 metų, kurie buvo paskiepyti nuo raupų – jie tebeturi tam tikro lygio apsaugą ir nuo beždžionių raupų, nes virusai yra giminingi, tos pačios šeimos“, – teigė prof. dr. A. Žvirblienė.
