Apie vakcinavimo procesą šalyje pastaruoju metu kalbama vis garsiau. Tačiau skamba ne tik džiugios naujienos. Kai kurie gyventojai, kuriems skiepai priklauso pagal amžių – sumišę. Kol skiepijami, pavyzdžiui, 65-erių metų asmenys, kai kurie 80-mečiai vis dar laukia savo eilės.
Štai, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. dr. Andžej Pukšto teigia, kad Vilniuje, Naujininkų mikrorajone gyvenantis 81-erių politologo giminaitis, buvęs tremtinys, patyręs dvi širdies operacijas, nesulaukia skiepo.
Taip pat skaitykite
„Visai neseniai, praėjusią savaitę šeimos gydytoja jam išrašinėjo vaistus, kuriuos jam reguliariai reikia gerti po širdies operacijų ir jis paklausė, kaip bus su skiepais. Gydytoja atsakė, kad prašome laukti ir kai ateis jūsų eilė – informuosime. Vaistus gavome, nupirkome, o dėl skiepų iki šiol jokio signalo nėra“, – pasakojo A. Pukšto.
Jo teigimu, buvo pasakyta, kad skiepų poliklinikoje neliko. Vyras teigia nesuprantantis, kodėl taip vyksta.
„Labai pesimistinis atvejis, nes giminaitis negavo net pirmos skiepo dozės, o šiandien skaitau naujienas, kad Vilniuje pradeda skiepyti tuos, kurie yra jaunesni nei 70 metų. Tai kaip jaustis tiems vyresniems neskiepytiems žmonėms?“ – klausia A. Pukšto.
O, pavyzdžiui, Vilniuje, Antakalnio mikrorajone gyvenanti 86-erių politologo teta jau gavo pirmąjį skiepą bei netrukus sulauks ir antrojo.
Vyras pastebi ir tai, jog Šalčininkuose žmonės skiepytis eina nenoriai. Tą rodo ir oficiali statistika. Šalčininkų rajono savivaldybėje paskiepyti 3,38 proc. gyventojų – tai mažiausias paskiepytų gyventojų skaičius tarp visų šalies savivaldybių.
„Čia matosi, kad dėl vadybos ir vakcinos pasiskirstymo yra problema“, – sako A. Pukšto.
Tikslas – išnaudoti vakcinas, žmonės gali kreiptis ir patys
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus teigia, kad Vilniaus mieste skiepijimą organizuoja septynios įstaigos bei dar yra papildomos kitos įstaigos, kurios atlieka pačią vakcinaciją.
Kaip ir A. Pukšto giminačių atveju, kuomet vyresnysis dar nėra paskiepytas, lemia ir tai, kokioje įstaigoje yra registruotas asmuo.
„Nevadinčiau to nesėkme, nes savaitės skirtumas į vieną ar į kitą pusę, tikriausiai jokios įtakos neturi, tiesiog sulauks to skiepo truputį vėliau“, – sako L. Galkus.
Nemažai šurmulio socialiniuose sukėlė ir buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, sulaukusios 65 metų, paskiepijimas. Pasak L. Galkaus, Santaros klinikos, kuriose ir buvo skiepyta D. Grybauskaitė, operatyviau organizavo skiepijimą ir yra paskiepiję visus vyresnius žmones, todėl jau kviečiami ir jaunesni asmenys.
Žmonės, kurie nori skiepytis ir pagal amžiaus grupes jiems skiepas jau priklauso, gali nebijodami ir patys kreiptis į savo šeimos gydytojus.
„Tikrai gali patys skambinti ir pasiteirauti, priminti apie tai, kad nebuvo paskiepyti, negavo kvietimo. Situacijų būna visokių: ar pasikeitęs numeris ir poliklinika nėra informuota, arba bandė susisiekti ir nepavyko. Jei gyventojai jaučia, kad su jais nesusisiekiama ir jų skiepijimo eilė praėjo, tikrai gali drąsiai patys kreiptis“, – sako L. Galkus.
Tiesa, normali ir tokia situacija, kad anksčiau minėtoje Naujininkų poliklinikoje, nėra likusių skiepų – toks ir yra tikslas, kaip teigė L. Galkus.
„Kitą savaitę, kai bus pristatoma nauja vakcinų siunta, tada ir kiti asmenys gaus skiepą. Tokia situacija reali. Kalbėjome ir su Vilniaus regiono įstaigomis, pavyzdžiui, šią savaitę Antakalnio, Šeškinės poliklinikos visiškai pabaigė, ką yra gavusios, ir lauks pirmadienio, kada gaus naują siuntą“, – aiškino L. Galkus.
Kaip jis teigė, vakcinavimo tempai nebus vienodi visose įstaigose, o ir skiepytis norinčių žmonių skaičiai skiriasi.
„Neįmanoma užtikrinti, kad visose savivaldybėse, visose poliklinikose vienu metu visoje Lietuvoje bus skiepijami tik vyresni nei 80 metų žmonės. Susidaro tų situacijų, kai aktyvumas mažesnis, kažkas neatvyksta dėl tam tikrų priežasčių, o vakcina jau turima, tad ją vis tiek reikia naudoti, ir kiti asmenys, šiek tiek jaunesni kviečiami skiepytis. Dėl to tie nesutapimai tarp savivaldybių išlieka ir tikriausiai išliks, kol skiepysime savo gyventojus“, – sako SAM atstovas.
Vakcinų „paskolinti“ kitoms įstaigoms negalima
Kalbant apie Šalčininkų savivaldybę, kurioje skiepytis nori labai maža dalis žmonių, galimybės vakcinas perduoti toms įstaigoms, kurioms šiuo metu jų trūksta, nėra.
„Galimybės perkelti nėra, nes vakcina yra vaistinis preparatas, tad jei ji yra paskirta įstaigai ir buvo jai pristatyta, jos negalima perimti ir perduoti kitai dėl saugumo reikalavimų. Tokioms savivaldybėms kitą savaitę „AstraZeneca“ vakcinos nepristatysime, nes turi labai didelius rezervus ir jei staiga pasikeis gyventojų noras skiepytis, turimų atsargų tikrai užteks“, – sako L. Galkus.
Taip pat skaitykite
Vakcinų sunaudojimo laikas, nuo tada, kai jos patenka į skiepijimo centrus, priklauso nuo vakcinos.
„AstraZeneca“ paprastame šaldytuve gali būti labai ilgai, mėnesiais. „Moderna“ – iki 28 dienų. O „Pfizer-BioNTech“ iš paprasto šaldytuvo turi būti sunaudotas per penkias dienas“, – sako specialistas.
„Dabar skiepijami vyresnio amžiaus asmenys, visą kovą bus skiepijami 65 ir vyresnio amžiaus gyventojai, o kai matysime, kad aktyvumas šioje grupėje mažėja ir reikės sunaudoti vakcinas, bus skiepijami asmenys, turintys lėtinių ligų. Po jų seks visuomenei svarbias funkcijas turintys asmenys“, – sako L. Galkus.
Kaip rašė BNS, bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodė penktadienio Statistikos departamento duomenys.
Iš viso pirma skiepo doze, kovo 5 d. duomenimis, Lietuvoje vakcinuoti 200 063 žmonės. Antrąja paskiepyti 80 502. Iš viso panaudotos 280 565 vakcinos.
