Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 7 proc., o sekmadienį ji buvo mažiausia šiemet, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
Gegužės 11–17 dienomis ši kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo iki 90 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, Estijoje ji siekė 64 eurus.
„Savaitgalį, dienos metu, elektros kainos buvo neigiamos. Sekmadienį užfiksuota mažiausia didmeninė elektros energijos kaina šiemet, siekusi 15,11 euro už MWh. Dėl didelės saulės elektrinių gamybos bei mažo vartojimo neigiamos elektros kainos buvo stebimos ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje elektros kaina trumpam smuko iki 87 eurų, o Prancūzijoje – iki 86 eurų“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išliko toks pat, kaip ir ankstesnę savaitę, – 235 gigavatvalandės (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 81 proc. šalies poreikio.
Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 190 GWh elektros – 5 proc. mažiau nei prieš savaitę (200 GWh). Daugiausiai jos gamino vėjo ir saulės elektrinės: po 73 GWh – atitinkamai 13 proc. mažiau ir 6 proc. daugiau.
Hidroelektrinės pagamino tiek pat – 18 GWh, šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo 12,5 proc. iki 14 GWh, o kitų elektrinių – 8,3 proc. iki 11 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 39 proc. visos pagamintos elektros, saulės jėgainės – 39 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Bendras importo kiekis padidėjo 19 proc. iki 105 GWh. 67 proc. buvo importuota iš Latvijos, 27 proc. – iš Švedijos, o likę 6 proc. – iš Lenkijos.
Eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 4 proc. iki 68 GWh. 45 proc. jo buvo nukreipta į Švediją, 36 proc. – į Lenkiją, o likę 19 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 73 proc. Lenkijos kryptimi ir 21 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 26 proc. Švedijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi.
