Šalyje mažėjant gyventojų skaičiui, Seimo Ateities komitetui siūloma pavesti vykdyti ilgalaikės demografinės politikos parlamentinę stebėseną.
Numatyti tokią naują šio komiteto veiklos kryptį siūlo Seimo nario Vytauto Grubliausko vadovaujamo Ateities komiteto nariai.
Įregistravę Statuto pataisų projektą jie siekia užtikrinti, kad Ateities komiteto kompetencijoje demografinė politika būtų įtvirtinta kaip atskira ir aiški ilgalaikės valstybės raidos sritis.
„Tokia kompetencija leistų Ateities komitetui nuosekliai ir sistemiškai vertinti ilgalaikius demografinius procesus, jų poveikį valstybės ir visuomenės ateities raidai, strateginių dokumentų ir teisės aktų suderinamumą bei jų įgyvendinimo rezultatus, o Seimui – reguliariai gauti apibendrintą, horizontalią ir į ateitį orientuotą informaciją dėl ilgalaikės demografinės politikos įgyvendinimo“, – dokumento aiškinamajame rašte sako jo autoriai.
Savo iniciatyva jie siekia pašalinti demografinių klausimų išskaidymą ir neapibrėžtumą dabartinėje Ateities komiteto veikloje. Parlamentarai taip pat neketina perimti Vyriausybei būdingas viešosios politikos koordinavimo funkcijas.
Jei parlamentarai pritartų, Seimo Ateities komitetas vykdytų ilgalaikės demografinės politikos parlamentinę stebėseną, sistemingai vertintų demografinių procesų, įskaitant emigraciją ir reemigraciją, taip pat šiuos procesus reglamentuojančių strateginių dokumentų ir teisės aktų poveikį valstybės ir visuomenės ateities raidai. Šis komitetas taip pat teiktų pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl demografinės politikos įgyvendinimo.
Priėmus projektą, Seimas galės nuosekliai ir sistemiškai vertinti ilgalaikės demografinės politikos įgyvendinimą, o Ateities komitetas turės aiškiai apibrėžtą specialų mandatą kompleksiškai vertinti šią politiką kaip valstybės ateities raidos sritį.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
Šiuo metu Seimo Ateities komitetas modeliuoja visuomenės ir valstybės ateities raidą, inovacijų ir technologinės pažangos plėtrą, valstybės strategines vystymosi kryptis. Šis komitetas taip pat domisi emigracijos ir reemigracijos procesais bei jų įtaka visuomenės raidai. Specialiai suformuluotos nuostatos, kuri nustatytų Ateities komitetui pareigą nuosekliai vykdyti ilgalaikės demografinės politikos parlamentinę stebėseną, šiuo metu Statute nėra.
Ateities komitete dirba 16 įvairioms frakcijos atstovaujančių parlamentarų.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų gegužės 19 d. Seimas pradėjo svarstyti Statuto pataisas, siūlančias vertinti įstatymų projektų poveikį valstybės ir regionų demografijai. Projektą apsvarsčius Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK), parlamento plenarinėje salėje jis vėl turėtų atsirasti birželio 25 d.
Iniciatyvą pateikusi Seimo vicepirmininkė Aušrinė Norkienė tikisi, kad pasiūlytas reguliavimas paskatins įstatymų projektų rengėjus iš anksto įvertinti jų galimas neigiamas pasekmes šeimoms ir numatyti priemones jų išvengti.
Jei Seimas pritartų, įstatymų projektų rengėjams atsirastų pareiga dokumento aiškinamajame rašte nurodyti, kokią įtaką priimtas įstatymas turės valstybės ir regionų demografinei padėčiai.
Šiuo metu sistemiškai nėra vertinama, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria papildomų administracinių, finansinių ar socialinių kliūčių šeimoms, planuojančioms susilaukti ar auginančioms vaikus.
Beje, gegužės pradžioje parlamentarai atmetė Statuto pataisas, siūlančias visus Seimui teikiamus įstatymų projektus ir jų pakeitimus vertinti pagal jų įtaką šeimos gerovei ir gimstamumui.
