Sveikata

2021.01.17 13:41

Patarimai, kaip gydyti COVID-19 simptomus namuose

LRT.lt2021.01.17 13:41

Susirgus lengva COVID-19 forma galima gydytis namuose. Nors pačios ligos toks gydymas įveikti nepadės, jis gali palengvinti patiriamus simptomus, teigiama „Medical news today“ publikacijoje.

Kada kreiptis neatidėliotinos pagalbos

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pataria kreiptis neatidėliotinos medicinos pagalbos, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų: apsunkintas kvėpavimas, nepraeinantis sunkumas ar skausmas krūtinės srityje, pamėlęs veidas ar lūpos, anksčiau nepasireiškę sąmonės sutrikimai arba negebėjimas išlikti budriam ar nubusti

Paskambinus į skubios medicinos pagalbos tarnybą, svarbu informuoti operatorių, kad reikalinga pagalba galimai COVID-19 sergančiam asmeniui.

Ar gydymas namuose veiksmingas?

CDC lengvą ligos formą apibūdina kaip „bet kurį iš daugelio COVID-19 požymių ir simptomų (pvz., karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, bendras negalavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas) be dusulio, apsunkinto kvėpavimo ir pakitimų krūtinės ląstos rentgeno nuotraukose“.

Taip pat teigiama, kad, esant lengvai ligos eigai, galima gydytis namuose. Tačiau reikia labai atidžiai stebėti savo simptomus ir apie juos nuolat informuoti šeimos gydytoją. Gydytojas gali patarti, kada reikia kreiptis neatidėliotinos medicinos pagalbos ir kokios konkrečiai gydymosi namuose priemonės galėtų būti veiksmingiausios.

Sergant COVID-19 svarbiausia yra likti namuose, kol gydytojas pasakys, kad kontaktai su kitais žmonėmis nebekelia pavojaus. Taip pat privalu kiek įmanoma vengti kartu gyvenančių žmonių. Ir, žinoma, galioja visos bendros infekcijų valdymo taisyklės: dažnai plautis rankas ir prisidengti kosint, kad liga nebūtų platinama kartu gyvenantiems asmenims, o bendraujant ar artinantis prie kitų žmonių, dėvėti burną ir nosį dengiančią veido kaukę.

Gydymasis namuose

Įvairios namuose prieinamos priemonės gali padėti apmalšinti COVID-19 simptomus. Šios priemonės pačios ligos neišgydys, tačiau padės sergančiajam geriau jaustis. Sveikatos priežiūros specialistas gali patarti, kaip gydytis namuose, tačiau CDC rekomenduoja, kad reikėtų kaip įmanoma daugiau ilsėtis, vartoti daug skysčių ir vartoti nereceptinius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį

Galima vartoti paracetamolį ir nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, tokius kaip ibuprofenas, nes jie gali padėti palengvinti karščiavimą ir raumenų skausmus. Taip pat reikėtų įsitikinti, kad, siekiant išvengti dehidratacijos, suvartojamas pakankamas skysčių kiekis.

Iš pradžių kai kurie žmonės nerimavo, kad ibuprofenas gali pasunkinti COVID-19 simptomus, tačiau nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį.

Kosulys

Kosulys yra organizmo bandymas išvalyti kvėpavimo takus. Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) pataria kosintiems ligoniams vengti gulėti ant nugaros. Jie turėtų atsisėsti arba gulėti ant šono.

Siekiant palengvinti kosulį, galima išbandyti šias priemones: gerti daug vandens ar šiltų gėrimų, kurie nuramins gerklę, padės išvengti dehidratacijos ir suskystins gleives, čiulpti ledinukus nuo kosulio ir nakčiai naudoti oro drėkintuvą.

Kai kuriems žmonėms gali padėti kvėpavimas garais. Galima tiesiog atsisėsti vonioje ar duše ant grindų, paleisti karštą vandenį ir kvėpuoti garais.

Dusulys

NHS pažymi, kad dusulys gali būti sunkesnės SARS-CoV-2 infekcijos požymis. Visgi jei jaučiate pasunkėjusį kvėpavimą, turėtumėte išlikti ramūs. Dusulys gali būti bauginantis simptomas, tačiau panika gali dar labiau apsunkinti situaciją.

Pasireiškus dusuliui, reikėtų visą dėmesį sutelkti į kvėpavimą. Gali padėti patalpos vėdinimas.

NHS taip pat rekomenduoja šias priemones: lėtai įkvėpti pro nosį ir iškvėpti pro burną, laikant lūpas beveik suglaustas. Reikėtų atsisėsti ant kėdės su aukšta tiesia atkalte, atpalaiduoti pečius ir nesikūprinti, šiek tiek pasilenkti į priekį ir rankomis atsiremti į kelius.

Yra įrodymų, kad gulint ant pilvo, gaunama daugiau deguonies. Taip yra todėl, kad gulint tokioje pozoje širdis ir skrandis nespaudžia plaučių, tad oro maišeliai gali pilnai išsipūsti.

Galima išbandyti keturias pozicijas. Pirmoji – atsigulkite ant pilvo, pasukite galvą į kurią nors pusę. Pakiškite abi rankas po krūtine ir pečiais. Kad būtų patogiau, po blauzdomis galima pasikišti papildomų pagalvių.

Antroji – atsigulkite ant pilvo, pasukite galvą į kurią nors pusę. Rankas pasidėkite šonuose šalia galvos. Po pilvu pasikiškite pagalvę.

Trečia pozicija, kai gulima ant pilvo, pasukama galvą į kurią nors pusę, o koja toje pačioje pusėje yra sulenkta 90 laipsnių kampu. Koją galima paremti pagalve ar antklode, o rankas laikyti taip, kaip patogu.

Ketvirta pozicija – atsigulkite ant šono, po liemeniu ir keliais pasikiškite pagalvėles.

Papildai

Kol kas nėra aišku, ar papildai gali paspartinti sveikimą, sergant COVID-19. Buvo atlikta keletas tyrimų, tačiau jų rezultatai prieštaringi.

2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad po to, kai asmenys, kuriems trūko vitamino D, gavo didelę jo dozę, SARS-CoV-2 RNR daugelio jų organizmuose aptikta nebuvo. Tačiau šis tyrimas buvo nedidelis ir nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių vitamino D vartojimo COVID-19 gydymui ar profilaktikai naudą.

Viename 2020 m. atliktame tyrime pažymima, kad didelės intraveninės vitamino C dozės palengvino COVID-19 ligos eigą 50 pacientų Kinijoje. Ankstesni tyrimai, įskaitant ir 2019 m. atliktą metaanalizę, rodo, kad vitaminas C gali sutrumpinti laiką, kurį pacientai praleidžia intensyviosios terapijos skyriuje.

Vykdomi tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar didelės vitamino C dozės gali neutralizuoti per daug audringą uždegiminę reakciją, kuri, anot specialistų, pasireiškia sergant sunkia COVID-19 forma. Visgi nėra pakankamai duomenų apie vitamino C vartojimą sergant COVID-19.

Ko nevartoti?

CDC ragina COVID-19 sergančius žmones neužsiimti savigyda, neišklausius sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijos. Mat ne vienas žmogus mirė arba patyrė rimtą žalą, pavartojęs nepatvirtintų produktų COVID-19 gydyti.

Vienas iš pavyzdžių yra nefarmacinis chlorokvino fosfatas – medžiaga, naudojama namuose laikomiems akvariumams.

Farmacinis chlorokvino fosfatas taip pat negydo COVID-19, todėl jį vartoti galima tik vadovaujantis sveikatos priežiūros specialisto nurodymais.

Sergant COVID-19, taip pat vertėtų vengti gydytis antibiotikais, nes COVID-19 sukeliantis SARS-CoV-2 yra virusas, todėl antibiotikai šios infekcijos įveikti nepadės.

Kartais COVID-19 sergantiems asmenims pasireiškia kitos infekcijos, tačiau tokiu atveju labai svarbu vartoti tinkamus antibiotikus.

Taip pat reikėtų vengti vartoti antibiotikus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, arba kurie buvo skirti ne jums. Maisto ir vaistų administracija (FDA) teigia, kad pasenę ar netinkami naudoti antibiotikai gali sukelti rimtesnes ligas ir atsparumą antibiotikams.

Taip pat nėra jokių įrodymų, kad vaistažolės padeda gydyti COVID-19. Be to, šios priemonės gali pavojingai sąveikauti su kai kuriais receptiniais vaistais.

Negalima vartoti kitam asmeniui gydytojo išrašytų vaistų, net jei jie buvo išrašyti COVID-19 gydyti. Sergant COVID-19, gali padėti vos keli receptiniai vaistai, kuriuos vartoti saugu tik prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui.

Siekiant paspartinti sveikimą, rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių ir kuo daugiau ilsėtis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, daugelis žmonių paprastai pasveiksta per 2-6 savaites.Visgi kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ilgalaikis COVID-19 poveikis.

Iš dažniausių ilgalaikio poveikio simptomų minimi raumenų silpnumas, nedidelis karščiavimas, didžiulis nuovargis, miego sutrikimai, galvos skausmai, atminties spragos, viduriavimas, vėmimas, skonio ir uoslės praradimas, gerklės perštėjimas, dusulys ir padažnėjęs širdies plakimas.

Taip pat būtina atminti, kad jei artimai bendravote su COVID-19 sergančiu asmeniu, privalote izoliuotis 14 dienų nuo paskutinio kontakto.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.