Mokslininkas apie ilgaamžiškumą: lietuviai gyvena trumpai, nes nekeičia įpročių

Santaros klinikų genetikas dr. Vaidas Dirsė LRT.lt sako, kad maždaug po septynerių metų pasaulyje įvyks žmogaus ląstelių atjauninimo proveržis. Genetikos mokslininkai baigs ilgai trunkantį tyrimą. Jis taip pat pabrėžia, kad vos 20 proc. ilgaamžiškumą lemia genetika. Visa kita priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Kaip gyvena regionai, kuriuose daugybė šimtamečių, ir ką daryti, kad lietuviai gyventų ilgiau, o sulaukę garbaus amžiaus būtų sveiki ir laimingi?

– Ką šiandien reiškia ilgaamžiškumas. Kiek metų reikia nugyventi, kad būtum vadinamas ilgaamžiu?

– Termino Longevity koncepcija reiškia siekį kuo daugiau metų pratęsti kokybišką, judrų žmogaus gyvenimą. Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad galima kokybiškai nugyventi 120 ir daugiau metų. Kai kurie tyrėjai kalba dar drąsiau. Jie sako, kad žmonės kokybiškai išgyventi galės iki 150 metų.

– Retas lietuvis sulaukęs daugiau nei devyniasdešimties metų yra sveikas ir gali kokybiškai gyventi. Kalbinti senoliai dažnai sako, kad jau nori mirti.

– Ilgaamžiškumo idėja ir sako, kad žmogus turi ne tik kuo ilgiau gyventi, bet ir būti maksimaliai sveikas, džiaugtis gyvenimu.

– Kiek ilgaamžiškumą lemia mūsų genetika?

– Apie 10, 20 procentų. Visa kita nulemia žmogaus gyvenimo būdas.

Jau dabar yra galimybė išgydyti kai kurias mirtinas ligas pasitelkiant genų žirklių technologiją.

– Kaip tada su mirtinomis ligomis? Su agresyvios formos vėžiu? Gyvenk sveikai, bet liga užklups ir viskas?

– Tokiais atvejais – taip. Tačiau jau dabar yra galimybė išgydyti kai kurias mirtinas ligas pasitelkiant genų žirklių technologiją, kai liaudiškai kalbant nukerpamas mutavęs genas. Šiuo metu vykdomos šimto ligų, tarp jų ir onkologinių, klinikinės studijos su žmonėmis. Pavyzdžiui, Anglijoje genų žirklių technologija jau taikoma praktikoje dviem sunkioms kraujo ligoms gydyti. Gydymo efektyvumas siekia 96 procentus.

Tiesa, kaina kol kas ne kiekvienam įkandama – vienas kursas kainuoja nuo 1,5, iki 3 milijonų dolerių.

– Realu, kad artimoje ateityje ne tik milijonieriai, bet ir mažiau pajamų turintys žmonės galės būti gydomi nuo mirtinų ligų pasitelkiant genų inžineriją?

– Manau, laukti liko neilgai. Kokius 6, 7 metus ir tos tiriamos šimtas ligų bus išgydomos. Kaina tikrai turėtų sumažėti.

Pavyzdžiui, prieš 23 metus žmogaus genomo nuskaitymas kainavo 3 milijardus, o šiandien – 1,5 tūkstančio dolerių.

Kitais metais mokslininkai turėtų pristatyti apie 20 metų tirtus odos, akių, sąnarių ir kaulų atjauninimo procedūrų tarpinius rezultatus. Galutiniai rezultatai turėtų pasirodyti 2032 metais. Tada, manau, kad įvyks proveržis. Reikia mums iki jų išgyventi.

– Ar nebus šios ląstelių atjauninimo procedūros tik turtingųjų privilegija?

– Labai galimas variantas. Bent jau pradžioje. Dar svarbus ir socialinis, psichologinis aspektas. Įsivaizduokite, paleidžia šias technologijas ir visi nevaldomai pradeda jaunintis. Kas tada vyksta? Auga populiacija, dingsta pensinis amžius ir t. t.

Šiandien galima ištirti net mitybos genetiką. Pavyzdžiui, kai kurie genai lemia, kad prasčiau įsisavinamas vitaminas D.

– Sakote, kad gali išaušti diena, kai pažvelgęs į žmogų nebesuprasi, kiek jam apytiksliai metų. Teks visiems pasą rodyti?

– Medicinoje jau dabar neretai žiūrima ne į pasą, o į biologinius amžiaus rodiklius. Toks tyrimas jau dabar atliekamas. Daromas kraujo tyrimas ir stebimi epigenetiniai veiksniai. Būna įdomių pastebėjimų.

– Pavyzdžiui?

– Vieno mano tirto 46 metų vyro biologinis amžius buvo dešimt metų jaunesnis. Tai rekordinis atotrūkis. Paprastai, jau dviem metais jaunesnis biologinis amžius yra geras rezultatas.

– Ar teiravotės, kaip tas vyras gyvena?

– Kaip iš sveikos gyvensenos vadovėlio. Tobula mityba, kasdienis sportas, streso lygis žemas. Gyvena prie Viduržemio jūros, plaukioja nuosava jachta. Labai pozityvus, šviesus žmogus.

– Jau žinoma, kad ilgaamžiškumui įtaką daro šie gyvensenos komponentai: kokybiškas miegas, streso valdymas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Kaip juos išreitinguotumėte?

– Pirmoje vietoje sakyčiau, kad streso valdymas ir miegas, o antroje vietoje – mityba ir fizinis aktyvumas.

Jei kalbame apie miego poveikį ilgaamžiškumui, svarbu žinoti, kad neužtenka tik miegoti vidutiniškai aštuonias valandas, reikia turėti maždaug pusantros, dviejų valandų gilaus miego fazę. Ją galima nustatyti šiuolaikinėmis technologijomis. Pakanka įsigyti išmanųjį laikrodį ar apyrankę. Stebėti savo miegą maždaug savaitę ir tada daryti išvadas.

– Turbūt esate girdėjęs panašių pasakymų: „Petras visą gyvenimą rūkė, lašinius kirto ir štai sulaukęs devyniasdešimties yra aktyvus, o Birutė sveikai gyveno ir mirė šešiasdešimties“. Kaip paaiškinti tokį fenomeną?

– Taip gali nutikti, bet čia labiau išimtys, pavieniai atvejai. Gali būti, kad Petras turėjo išskirtinę ilgaamžiškumo genetiką: atsparią cholesterolio didėjimui, žalingiems aplinkos poveikiams.

– Ar gali šiandien žmogus išsitirti savo genetiką: kiek yra ilgaamžiškumą lemiančių genų?

– Taip. Reikia nuskenuoti žmogaus genomą. Tada galime pamatyti tikrai daug: ligų paveldimumą ir t. t. Šiandien galima ištirti net mitybos genetiką. Pavyzdžiui, kai kurie genai lemia prastesnį vitamino D įsisavinimą. Tai žinodamas žmogus gali daugiau dėmesio skirti jo vartojimui. Arba yra genai, kurie lemia prastesnį atsaką į sočiųjų riebalų vartojimą, tada galima juos riboti.

Sveikiems žmonėms šis tyrimas nekompensuojamas. Teks susimokėti nuo 1,5 iki 2 tūkstančių eurų.

Pagal ilgaamžiškumą esame vos ne reitingo šimtuko pabaigoje.

– Kokių mitų apie ilgaamžiškumą girdite?

– Tai kad jau egzistuoja vienas sprendimas, viena ilgesnio gyvenimo stebuklinga piliulė.

– Kokiai ilgaamžiškumo zonai priskirtumėte Lietuvos gyventojus?

– Labai prastai zonai. Pagal ilgaamžiškumą esame vos ne reitingo šimtuko pabaigoje. Pirmoje vietoje yra Japonija ir Singapūras.

– Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija su gyvenimo trukme? Kokias pagrindines gyvenimo būdo klaidas daro lietuviai?

– Dauguma elgiasi ir gyvena atvirkščiai nei vadinamųjų mėlynųjų zonų gyventojai. Nesveikai maitinasi, mažai juda, daug stresuoja ir t. t.

– Pakalbėkime apie mėlynąsias zonas (pasaulio regionai, kuriuose vidutinė gyvenimo trukmė gerokai viršija įprastus rodiklius. Joms priklauso: Graikijos sala Ikarija, Japonijos sala Okinava, Oljastros regionas Sardinijoje, Loma Lindos miestas Kalifornijoje ir Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje). Kaip ten gyvena žmonės, kad tiek daug jų pasiekia šimtą metų? Ko mes galime pasimokyti?

– Stebima, kad šių zonų gyventojai daug juda: užsiima daržininkyste, sodininkyste, daug vaikšto gamtoje.

Didžiąją dalį jų mitybos raciono sudaro augalinės kilmės produktai, žuvis, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus, vynas. Mėsa, ypač raudonoji, valgoma tik kelis kartus per mėnesį mažomis porcijomis.

Šiose zonose gyvenantys žmonės pasižymi gera emocine būkle, bendruomeniškumu, teigiama, netoksiška socialine aplinka. Jie turi aiškų gyvenimo tikslą, įpročius, leidžiančius atsipalaiduoti ir sumažinti chroninį stresą.

Atveži mirusį augintinį, susimoki 50 tūkst. dolerių ir gauni kloną.

Mums, lietuviams, dar yra kur tobulėti. Tačiau yra išimčių. Teko tyrinėti šimto metų sulaukusius ir sveikata beveik nesiskundžiusius lietuvius. Pavyzdžiui, vienas 99 metų senjoras gyvena aktyviai. Jis pasakojo, kad jo mityboje vyrauja labai įvairūs augaliniai produktai. Mėsą jis valgo, bet rečiau ir renkasi kokybišką.

Penkiasdešimt metų jis eina miegoti tuo pačiu laiku: gulasi devintą vakaro ir keliasi septintą ryte. Gyvena kaimo vietovėje, turi ūkį, kasdien daug juda. Pasižymi smalsumu, daug kuo domisi, nemažai laiko praleidžia gamtoje.

– Minėjote apie senėjimo lūžius. Kas tai?

– Jie įvyksta ties 40 ir 60 gyvenimo metais.

– Tiesa, kad Pietų Korėjoje galima legaliai klonuoti naminius augintinius?

– Pietų Korėjoje jau yra privati laboratorija, kuri klonuoja naminius gyvūnus. Atveži mirusį augintinį, susimoki 50 tūkst. dolerių ir gauni kloną.