Nuo gegužės 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą. Vien Vilniuje gali būti apie 3,5 tūkst. namų ūkių, kurie turėtų suskubti iki kito šildymo sezono pereiti prie kitų kuro alternatyvų. Pasak akmens anglimi prekiaujančios bendrovės vadovo Dominyko Karmazino, ji jau dabar sudaro tik nedidelę jų pardavimų dalį, kai populiariausios yra medžio granulės.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigaliojo draudimas naudoti kietąjį iškastinį kurą.
- To nepaisantiems gresia 60–300 eurų baudos.
- Gyventojai raginami pereiti prie šilumos siurblių arba bent jau biokuro.
- EK prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl nevykdomų į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų..
Naujasis draudimas aktualus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus, t. y. miestams, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Taip pat – kurorto statusą turinčioms vietovėms: Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai.
Jiems nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliojo draudimas šildymui naudoti akmens anglį, durpes ar lignitą.
Draudimo nepaisymas gali užtraukti nuo 60 iki 300 eurų siekiančią baudą (170–1 170 eurų juridiniams asmenims).
Baus savivaldybės
Pagal naują tvarką, pastebėję kietojo iškastinio kuro deginimo pažeidimus gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybę, o ne Aplinkos apsaugos departamentą.
Tačiau kaip LRT.lt informavo Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, algoritmas, kaip bus vykdoma draudimo nepaisančių gyventojų kontrolė, dar rengiamas.
Nei iš rūkstančių dūmų, nei iš pelenų nustatyti, kuo buvo kūrenama, galimybės nėra.
G. Grubinskas
„Nei iš rūkstančių dūmų, nei iš pelenų nustatyti, kuo buvo kūrenama, galimybės nėra. Pagrįstų įtarimų, kad naudojamas neleistinas kuras, gali kelti jo sandėliavimas ar, pavyzdžiui, pasikartojantis jo nešimas į patalpą, kurioje įrengtas šildymo įrenginys“, – pasakojo jis.
Savivaldybės atstovas pasakojo, kad jie pastaraisiais metais aktyviai skatina gyventojus pasikeisti taršius įrenginius.
„Nuo 2022 metų skiriama papildoma kompensacija prie Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skiriamos paramos. Gyventojai, pasikeitę iškastiniu kuru kūrenamą šilumos gamybos įrenginį į atsinaujinančius energijos šaltinius (šilumos siurblius) ir gavę APVA arba LEA skirtą finansavimą, gali kreiptis į Vilniaus savivaldybę ir gauti 15 proc. savivaldybės skiriamą dalinį finansavimą“, – priminė jis.
G. Grubinskas dar sakė, kad ir iki draudimo įsigaliojimo savivaldybė kartais gaudavo gyventojų pranešimų apie akmens anglių ar kito iškastinio kuro naudojimą šildymui.
„Reaguojant į tokius pranešimus, gyventojai, dėl kurių buvo skundžiamasi, buvo informuojami apie įsigaliosiančius pakeitimus individualiai, raginant juos pasiruošti artėjantiems pokyčiams ir imtis veiksmų, kad būtų sumažinta tarša, o kartu ir neigiamas poveikis tiek jų pačių, tiek aplinkinių žmonių sveikatai. Artėjant draudimo įsigaliojimui, gyventojai buvo informuojami ir centralizuotai per seniūnijas“, – sakė jis.
Didesni kiekiai – versle
Akmens gaminiais prekiaujančios bendrovės „Destra“ direktorius D. Karmazinas sakė, kad jų veiklai naujasis draudimas reikšmingos įtakos neturės.
„Akmens anglis sudaro labai nedidelę mūsų pardavimų dalį, todėl net ir sumažėjęs jos vartojimas bendrų pajamų smarkiai nepaveiks. Didžioji dalis mūsų klientų jau dabar renkasi alternatyvius, modernesnius kuro sprendimus.
Kietojo iškastinio kuro, ypač akmens anglies, naudojimas buitiniame sektoriuje yra gana ribotas ir nuosekliai mažėjantis.
D. Karmazinas
Kietojo iškastinio kuro, ypač akmens anglies, naudojimas buitiniame sektoriuje yra gana ribotas ir nuosekliai mažėjantis. Šiuo metu didesni šio kuro kiekiai sunaudojami verslo ir pramonės sektoriuose, o tarp gyventojų jis tampa vis mažiau aktualus pasirinkimas“, – pasakojo jis.
Pasak verslininko, didžiausią kietojo kuro rinkos dalį šiuo metu sudaro medžio granulės.
„Tai vienas populiariausių pasirinkimų dėl patogumo, efektyvumo ir mažesnio poveikio aplinkai. Taip pat naudojami briketai ir malkos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje stebima aiški tendencija pereiti prie dar pažangesnių šildymo sprendimų.
Ilguoju laikotarpiu prognozuojame, kad mažės visų rūšių kietojo kuro vartojimas. Gyventojai ir verslas vis aktyviau investuoja į efektyvesnius, ekonomiškesnius ir aplinkai draugiškesnius šildymo būdus, todėl tradicinio kuro poreikis natūraliai trauksis“, – neabejojo D. Karmazinas.
Medis – ne toks taršus
Draudimą reglamentuojantys Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimai priimti 2024 metais. Aplinkos ministerija tada pasiūlė uždrausti naudoti antracito (labiausiai metamorfizuotos akmens anglies), bituminės anglies, rudosios anglies (lignito), kokso (iš akmens anglies gaminamo kuro), puskoksio ir durpių kurą.
Kietojo kuro katiluose dar naudojami briketai, malkos ir medžio granulės. Šiam biokurui apribojimai netaikomi.
Kietojo kuro katiluose dar naudojami briketai, malkos ir medžio granulės. Šiam biokurui apribojimai netaikomi. Kietasis iškastinis kuras taip pat toliau gali būti naudojamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.
„Sprendžiama problema – Lietuvos miestuose viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami sveikatai nepavojingi oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygiai, šildymo sezono laikotarpiu dažnai viršijama kietųjų dalelių KD10 koncentracijos paros ribinė vertė.
Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetamas didesnis kiekis azoto oksidų, kitų sveikatai pavojingų teršalų (pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų, sieros dioksido, palyginti su kitų rūšių kuro deginimu, pavyzdžiui, biomasės“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Pabrėžiama, kad kietojo kuro deginimo keliamai taršai reikšmingą poveikį turi kuro kokybė ir kurą deginančio įrenginio aplinkosauginis veiksmingumas, įrenginio eksploatacija ir priežiūra.
„Kietojo kuro deginimo tarša ir nepageidaujami kvapai, susidarantys dėl taršaus kurą deginančio įrenginio ar prastos kuro kokybės, dažnai kelia netoli taršos šaltinio gyvenančių piliečių nepasitenkinimą. Buitiniuose kuro deginimo įrenginiuose deginamas kietasis kuras, ypač iškastinis kuras, daro neigiamą poveikį ne tik lauko oro kokybei, bet ir gali pabloginti pastato, kuriame įrengtas kurą deginantis įrenginys, nepakankamai vėdinamų patalpų oro kokybę, kuri taip pat daro poveikį žmonių sveikatai“, – dėstė ministerijos pareigūnai.
Vyksta pažeidimo procedūra
Draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą yra viena iš priemonių, kuriomis Lietuva siekia sumažinti oro taršą šalyje.
Europos Komisija (EK) dar 2023 metais prieš Lietuvą ir dar tris valstybes nares (Bulgariją, Portugaliją bei Švediją) pradėjo pažeidimo procedūrą dėl nevykdomų į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų.
Pernai byla pasiekė Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuriam patvirtinus pažeidimus ir Lietuvai nesiėmus reikiamų priemonių, valstybei grėstų sankcijos.
„EK nuomone, Lietuva neįvykdė įsipareigojimų sumažinti į atmosferą išmetamų azoto oksidų, nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekių. Dideli azoto oksidų kiekiai susidaro dėl sunkvežimių, autobusų ir automobilių transporto, nemetaninių lakiųjų organinių junginių – dėl naftos produktų gamybos ir sandėliavimo bei dažų vartojimo, stacionaraus kuro deginimo namų ūkiuose“, – informavo Aplinkos ministerija.
Siekdama sumažinti oro taršą Lietuva modernizuoja daugiabučius ir viešuosius pastatus, skatina įsigyti elektromobilius, keliauti viešuoju transportu, dviračiais, toliau plėtoja alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir transportą, skiria investicinę paramą biodujų iš mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų jėgainėms įrengti ir kt.
Ministerijos duomenimis, mažinant išmetamą azoto oksidų kiekį Lietuva nuo tikslo atsilieka 15,3 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 3,4 proc.
Planuojama, kad iki 2025 metų vidurio Vyriausybė patvirtins Nacionalinio oro taršos plano pakeitimus, o iki vasaros pabaigos jis turėtų būti pateiktas EK.
Naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2024 metais vidutinės kietųjų dalelių KD2,5 ir KD10, azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido, švino, benzeno ir benzo(a)pireno koncentracijos Lietuvoje neviršijo nustatytų metinių ribinių verčių. Užpernai fiksuoti tik ilgalaikių tikslų ozono verčių viršijimo atvejai, tačiau informavimo ir pavojaus slenksčiai nebuvo viršyti.
