Emigrantų svarstymai grįžti į Lietuvą augina lituanistinių mokyklų užsienyje poreikį. Norvegijoje, Osle, veikiančioje mokykloje „Gintaras“ lietuviškai mokytis ateina ne tik vaikai, paaugliai, bet ir mokyklas jau baigę jaunuoliai, svarstantys apie universitetines studijas ar darbą Lietuvoje.
„Kokia kita raidė? E. Žiedas, -ie“, – taip mokoma tarti lietuviškus dvigarsius Osle esančioje lituanistinėje mokykloje „Gintaras“. Lietuvių kalbos ir papročių Norvegijoje augantys vaikai kas antrą sekmadienį mokosi per gamtos mokslų, geografijos, istorijos, menų pamokas.
„Jeigu matematiškai pasakyčiau, galbūt, 40 procentų mano klasėje šiais metais esančių tikrai stiprūs lietuviškai kalbantys“, – teigia lituanistinės mokyklos „Gintaras“ mokytoja Roberta Germosen.
Kiti kalba su stipriu akcentu, yra ir tokių, kurie į lituanistinę mokyklą ateina lietuviškai nemokėdami.
„Mums labai sunku pasakyti žodį „lova“. Mes sakom „liova“ arba „paliauk“. Mes labai minkštiname tam tikras raides. Sunku ištarti, kol randame labai panašių žodžių“, – sako lituanistinės mokyklos „Gintaras“ mokytoja Sigita Tarasauskienė.
Finansavimą užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos gauna iš Lietuvos valstybės biudžeto. Kelių šimtų eurų per metus mokestį įprastai moka ir mokinių tėvai. Kol vyksta pamokos, jie dažniausiai lūkuriuoja netoliese. Sako, aukoti sekmadienius, kad vaikai išmoktų ne tik kalbos, bet ir papročių, susipažintų su kultūra – verta.
„Tiesiog sakau, reikia, nes vis tiek turi išmokti lietuvių kalbą. Nes viso šventės lietuviškos ir kad žinotų tą pilietiškumą, užaugtų kaip lietuvė“, – pasakoja Norvegijos lietuvis Laimonas Kančiuga.
„Mes čia švenčiame ir Užgavėnes, ir Kaziuko muges, kad ta kalba būtų gyva ne vien per mamą, bet ir platesnę bendruomenę“, – teigia Norvegijos lietuvė Neringa Klafstad.
Norvegijoje veikia 11 lituanistinių mokyklų, jas lanko apie 600 vaikų, bet tai yra mažiau nei 10 procentų visų Norvegijoje gyvenančių lietuvių vaikų.
Mažiausi šioje mokykloje yra vos kelerių metų, jie labiausiai gilina šnekamosios lietuvių kalbos žinias. O vyriausi – jaunimas iki 25-erių, kurie jau užaugę Norvegijoje, dabar nori grįžti į Lietuvą dirbti ar siekti aukštojo mokslo. Jie į lietuvišką mokyklą ateina, kad išmoktų geriau lietuviškai ir galėtų gauti lietuvių kalbos žinias patvirtinantį sertifikatą.
„Poreikis visų mokyklų, būtent lietuvių, lietuvių kalbos tokios akademinės net su rezultatais didėja“, – sako Norvegijos lituanistinių mokyklų švietimo tarybos pirmininkė Jolanta Markevičienė.
Poreikis auga daugėjant svarstymų grįžti į Lietuvą. Vaikų kalbos žinios dažnai yra viena pagrindinių priežasčių tėvams priimant sprendimą.
„Vaikų mokslai yra taškas, kur jie sprendžia, ar grįžę į Lietuvą vaikai galės komfortabiliai mokytis, ar kalbos barjeras netrukdys mokytis lietuviškose mokyklose ir nekels tėvams streso. Yra įvairių atvejų, kai grįžę į Lietuvą ir, ypač regionus, jie nepritampa, grįžta atgal, tam kad tęstų mokslus“, – pasakoja ambasadorius Norvegijoje Jonas Mažeika.
Norvegijos lituanistinių mokyklų švietimo tarybos pirmininkė pripažįsta: paruošti grįžti į lietuvišką švietimo sistemą nėra lengva.
„Trūksta grįžtančių mokinių sėkmės istorijų ir grįžtamojo ryšio, kad mes galėtume tikslingiau mokyti pagal „Edukos“ programas, vadovėliai skiriasi“, – teigia Norvegijos lituanistinių mokyklų švietimo tarybos pirmininkė J. Markevičienė.
Specialistės su kitais pasaulio lituanistais ketina imtis projekto ir analizuoti grįžtančių mokinių iššūkius bei, atsižvelgiant į juos, keisti lituanistinių mokyklų ugdymo metodiką. Iš viso pasaulyje veikia 240 lituanistinių mokyklų.
