Lietuvoje vis kuriamos skambios strategijos, kaip susigrąžinti tautiečius, sumažinti išvykstančiųjų į užsienį gretas. O gimtinėje investuoti ir dirbti norintys jauni medikai gūžčioja pečiais – su jais Valstybinė ligonių kasa (VLK) nepasirašo sutarčių, iš užsienio universiteto įstoti į rezidentūros studijas Lietuvoje padarytos neįveikiamos užkardos.
Gydytojus odontologus Povilą Ancevičių ir Godą Sutkutę vienija noras dirbti Lietuvoje. Studijas prestižiniame Vokietijos universitete baigęs šiaulietis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) diplomą gavusi vilnietė savo gimtajame mieste steigia po kliniką.
Abu jauni gydytojai stebisi, kad su jais Valstybinė ligonių kasa (VLK) nesudaro sutarties dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo. Ateitį su gimtine susieję jauni medikai situaciją vadina itin keista, nes net negali konkuruoti su rinkos senbuviais.
P. Ancevičius baksteli ir į kitą opią problemą. Pasirodo, magistro studijas užsienyje baigę gydytojai dažnai negrįžta į gimtinę, nes susiduria su praktiškai neįveikiamomis kliūtimis – Lietuvoje negali įstoti į rezidentūrą.
VLK atstovai šių gydytojų pretenzijas atmeta – esą jokių formalių draudimų naujiems medicinos paslaugų teikėjams sudaryti sutartis nėra. Tiesa, pripažįsta, kad galimybės tai padaryti naujokams yra ribotos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Užsienyje studijas baigęs ir į odontologijos kliniką investavęs P. Ancevičius stebisi, kad rinkos naujokai negali sudaryti sutarčių su Valstybine ligonių kasa.
- Odontologė G. Sutkutė sako, kad už senjorams skiriamą 670 eurų sumą mažoje klinikoje galima pagaminti kokybišką protezą, nes nereikia išlaikyti gydymo įstaigos administracijos.
- Gydytojai odontologai pažymi, kad nesudarant sutarčių su rinkos naujokais mažinama konkurencija, o nukenčia pacientai.
- Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė J. Sejonienė sutinka, kad pacientas turi turėti teisę rinktis norimą gydymo įstaigą.
Koją pakišo skirtingos studijos
P. Ancevičius yra vienas iš nedaugelio lietuvių odontologų, turinčių prestižinio Freiburgo Alberto ir Liudvigo universiteto diplomą.
Tiesa, 7 metus trukusios studijos ir pasiektas magistro laipsnis jam neatvėrė kelio sugrįžus į gimtinę įstoti į rezidentūrą ir ją baigti.
Šiauliečiui koją pakišo studijų skirtumai – Vokietijos universitete odontologai nesimokė matematikos, o Lietuvoje stojant į rezidentūrą šio pažymio reikia galutiniam stojančiojo balui sudaryti. Ši priežastis nekliudė P. Ancevičiui kelis kartus pateikti dokumentus, bet prie kitų pažymių pridėtas 0 iš matematikos nublokšdavo jį į stojančiųjų eilės galą.
„Skamba keistai, bet ne vienam mano pažįstamam medikui tai buvo ir yra pagrindinė kliūtis grįžti į Lietuvą“, – pasakoja kelis kartus laimę įstoti į rezidentūrą bandęs gydytojas.
Pasak P. Ancevičiaus, užsienyje rezidentūrą pradėję tautiečiai medikai dažnai ten ir lieka. Juos suvilioja geros darbo sąlygos, mokamas solidus atlygis.
Investavo gimtajame mieste
Kliūtys Lietuvoje įstoti į rezidentūrą vis dėlto nesukliudė šiauliečio planams – medikas buvo apsisprendęs, kad dirbs gimtajame mieste.
P. Ancevičius nusprendė investuoti į kliniką būtent Šiauliuose, nes Vilniuje ir Kaune rinka perpildyta.
Jis pasinaudojo Užimtumo tarnybos subsidija naujoms darbo vietoms steigti, nacionalinio banko ILTE programa „Startuok“, Šiaulių miesto savivaldybės parama inovatyviam verslui.
Įsigijęs senos parduotuvės patalpas, P. Ancevičius įsipareigojo jas atnaujinti taip, kad energinis efektyvumas pasiektų C kategoriją.
Pagal projekto sąlygas reikėjo pritraukti ir privatų investuotoją. Juo tapo kartu studijavusi, bet Belgijoje jungtinėje doktorantūroje dirbanti Mantė Kireilytė.
Visų šių jaunų medikų projektas su gauta parama, paskola, valstybės ir ES struktūrinių fondų pinigais sudaro apie 0,56 milijono eurų.
Atsisakė sudaryti sutartį
Šiam projektui buvo iškilusi grėsmė, nes tam, kad patalpų paskirtis būtų keičiama iš komercinės į medicinos paslaugų, be jokios paaiškinamos priežasties priešinosi daugiabučio gyventojai. Pasipriešinimas nuslopo, kai istoriją paviešino LRT.lt naujienų portalas, o aktyviai spręsti problemos prisijungė Šiaulių miesto savivaldybė.
Įrengiant patalpas skundų buvo dar ne vienas, bet naujakuriams pavyko įveikti visas kliūtis ir kliniką atsidaryti. Tiesa, iškilo dar viena nenumatyta problema – sutartis su VLK dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo.
P. Ancevičius buvo girdėjęs, kad nuo šio rudens naujų sutarčių nebebus galima pasirašyti. Naujiena jį nustebino. Medikui keista, kad taip dirbtinai sumažinama konkurencija – už gydymo paslaugas bus apmokama tik nuo seniau sutartį turinčioms ir periodiškai prasitęsiančioms gydymo įstaigoms.
Panašių apribojimų yra ir Vokietijoje, ten didmiestyje nustatomas didžiausias leistinas klinikų skaičius, o naujas dalyvis gali ten patekti tik įsigijęs leidimą jau turinčią gydymo įstaigą. „Taip vokiečiai siekia didinti gydymo paslaugų prieinamumą provincijoje. Tačiau Lietuvoje sutartys nepasirašomos nei didmiesčiuose, nei rajonų centruose“, – stebisi medikas.
P. Ancevičius įsitikinęs, kad dėl tokios tvarkos nukenčia pacientai, nes jie negali pretenduoti į valstybės apmokamas paslaugas norimoje įstaigoje. Pasak odontologo, jis savo klinikai įsigijo ir tokios medicinos įrangos, kokios dar nebuvo visoje Lietuvoje.
Už protezus permokama
Su tokia pačia situacija susidūrė ir septintus metus odontologe dirbanti G. Sutkutė. Studijas LSMU baigusi vilnietė gydytoja dirba ir savarankiškai, ir samdoma specialiste, bet šią vasarą atsidarys savo kliniką.
G. Sutkutė taip pat žino, kad VLK nepasirašys su ja sutarties: „Tai labai keista, nes labiausiai nuo to nukenčia pacientai. Jiems tenka gerokai permokėti už gydymo paslaugas, kurios apmokamos valstybės skiriamais pinigais.“
Odontologė iš patirties žino, kad didelėje klinikoje už abiejų žandikaulių dantų protezą klientui tenka pakloti 2 tūkstančius eurų. Dažnam pensininkui tai labai didelė suma, nes valstybė kas 3 metus dantims tvarkyti skiria po 670 eurų, o juos galima išleisti tik sutartį su VLK turinčiose medicinos klinikose.
„Dirbdama savo klinikoje tokį protezą galiu padaryti už valstybės skiriamą sumą. Susiradus patikimą dantų techniką, 670 eurų tikrai pakanka abiejų žandikaulių protezams. Bet tik todėl, kad nereikia išlaikyti administratorės, rinkodaros skyriaus, kitų specialistų, – sako gydytoja. – Kai esi samdomas darbuotojas, paslaugos kaštai išauga kelis kartus.“
Sistemą galima apeiti
Pasak G. Sutkutės, ji dabar kiekvieną mėnesį sulaukia maždaug 10 pacientų, kuriems dantų gydymą kompensuoja VLK. Odontologė dirba nesireklamuodama, nes mano, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas.
Kol įsirengs savo kliniką, gydytoja dirba ir mamos įkurtoje gydymo įstaigoje. G. Sutkutė sako, kad valstybės periodiškai skiriamus pinigus klientai naudoja savo nuožiūra – vieni nori implanto, kiti užsisako vadinamąjį dantų tiltą, treti nori protezuoti tik vieną žandikaulį.
Gydytoja negali atsistebėti, kad VLK dirbtinai varžo rinką: „Pinigų suma juk nesikeičia, pinigus gaunančių senjorų skaičius – irgi, todėl keista, kad pinigus išleisti galima tik uždarame rate. Vien dėl to pacientai permoka už gaunamas paslaugas.“
G. Sutkutė neslepia, kad ir dabar yra būdų apeiti sistemą – tarp klinikų vyksta paslaugų pardavinėjimas: „Bet kam to reikia? Juk net sąskaitų nebereikia siųsti elektroniniu paštu, nes sukurta bendra sistema, į ją reikia tik įkelti dokumentą apie suteiktą paslaugą.“
Lietuvoje kasmet odontologų gretos gausiai pasipildo naujais specialistais, bet gydytoja sako, kad rinkoje pertekliaus nėra: „Pacientai pajautė, kad neliko eilių – jau galima patekti net tą pačią dieną. Bet keista, kad rinkos senbuviams suteikiamos išskirtinės sąlygos.“
Pirmenybė – valstybiniam sektoriui
Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbanti parlamentarė Jurgita Sejonienė pripažįsta, kad problema išties egzistuoja – priimtas įstatymas, pagal kurį pirmenybė teikiama valstybinėms gydymo įstaigoms.
Parlamentarė sako, kad situacija nėra gera: „Man neatrodo teisinga, kad taip paskirstomi valstybės pinigai. Absurdiška, jei žmogus negali pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje gali gydytis.“
Gydytojos diplomą turinti parlamentarė įsitikusi, kad kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis ten, kur gaus geriausią gydymo paslaugą: „Visi matome, kad ignoruojama privati medicina, išskyrus porą labai didelių tinklų.“
J. Sejonienę labai nustebino magistrantūros diplomą užsienio universitete įgijusio P. Ancevičiaus ir jo draugų keliama problema dėl kliūčių Lietuvoje įstoti į rezidentūros studijas.
Seimo narė pažadėjo šį klausimą kelti ir ministerijoje, ir Vyriausybėje: „Mes akredituojame trečiųjų šalių gydytojus, slaugytojus, o saviems sudarome kliūčių grįžti. Visa tai vyksta dabar, kai valstybės mastu keliame tikslą susigrąžinti iš užsienio jaunus žmones.“
Konkurencijos ribojimo neįžvelgia
LRT.lt paprašė situaciją dėl to, kad nepasirašomos sutartys su naujomis gydymo įstaigomis, pakomentuoti VLK atstovus. Atsakymus pateikė VLK Komunikacijos skyriaus patarėja Vita Lyskoitienė.
– Ar tikrai naujai įkurtoms gydymo įstaigoms yra kliūčių sudaryti sutartį ir teikti medicinos paslaugas, už kurias visą sumą ar dalį jos apmoka VLK? Ar tokiais veiksmais nėra ribojama konkurencija?
– Teisės aktuose reglamentuotos konkrečios sutarčių sudarymo sąlygos ir terminai, kurių reikia laikytis norint sudaryti sutartį su VLK dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo.
Naujiems gydymo paslaugų teikėjams nėra formalių draudimų sudaryti sutartis su VLK, tačiau jų galimybės tai padaryti priklauso nuo teisės aktuose nustatytų sąlygų.
Esminis kriterijus – konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir jų mastas tam tikroje teritorijoje. Įgyvendinant įstatymo nuostatas, jei konkrečioje teritorijoje nustatomas paslaugų trūkumas, vertinamos esamų šių paslaugų teikėjų galimybės didinti jų teikimo apimtis. Jei nustatoma, kad poreikį gali patenkinti esamos įstaigos, naujos sutartys nėra sudaromos.
Toks reguliavimas savaime nelaikytinas konkurencijos ribojimu, nes jis grindžiamas viešojo intereso apsauga ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų racionaliu panaudojimu. Vienodos taisyklės taikomos visiems paslaugų teikėjams, todėl konkurencijos sąlygos nėra dirbtinai iškreipiamos, o užtikrinamas subalansuotas paslaugų prieinamumas pacientams, siekiant maksimaliai išnaudoti jau esamus išteklius ir investicijas.
– Ar konkrečiam miestui (Šiauliams ar Vilniui) yra nustatytas konkretus skaičius sutarčių, kurios sudaromos su konkrečią gydymo paslaugą teikiančiomis privačiomis gydymo įstaigomis?
– Nei konkrečiam miestui, nei regionui nėra nustatytas konkretus sutarčių skaičius. Sutartys sudaromos (papildomos naujomis paslaugomis, t. y. tomis, kurios nebuvo įtrauktos į jau galiojančią sutartį) arba nesudaromos (nepapildomos) priklausomai nuo nustatyto konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų poreikio.
Vertinamas ne sudarytų sutarčių, bet suteikiamų paslaugų kiekis. Jei atitinkamoje teritorijoje nustatytas paslaugų poreikis yra didesnis, nei faktiškai suteikiama paslaugų, ir esami teikėjai negali jų suteikti daugiau, yra skelbiama naujų teikėjų atranka.
– Kai kurios klinikos įsigijusios šiuolaikiškiausią įrangą, o seniai veikiančios dirba su senesne. Todėl daliai pacientų (pvz., senjorų) bus neprieinama, tarkim, šiuolaikiškiausia dantų protezavimo paslauga, nes ją teikianti įmonė neturi sutarties su VLK. Ar tokia situacija neriboja paciento teisės ir teisėto lūkesčio gauti geriausią, kokybiškiausią paslaugą už mažiausią kainą?
– Dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo visoje šalyje yra sudaryta net apie 1 150 sutarčių, todėl pacientai turi galimybę pasirinkti šias paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą ir regioną, kuriame nori gauti šias paslaugas. Tokiu būdu užtikrinamas paslaugų prieinamumas ir pasirinkimo galimybė, o sutarčių sistema sudaro prielaidas gauti iš fondo kompensuojamas paslaugas skirtingose įstaigose pagal nustatytas sąlygas.
– Gal yra koks būdas į šią rinką patekti naujiems dalyviams? Pavyzdžiui, gal periodiškai rengiami konkursai, o juos laimi ir sutartis gali sudaryti geriausias sąlygas pacientui (valstybei) pasiūliusios gydymo įstaigos?
– Kaip minėta 1 atsakyme, nauji paslaugų teikėjai gali patekti į rinką, jei atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. Tais atvejais, kai nustatoma, kad esami paslaugų teikėjai neužtikrina pakankamo tam tikrų paslaugų prieinamumo, organizuojama papildoma paslaugų teikėjų atranka trūkstamoms paslaugoms pagal nustatytus Sveikatos draudimo įstatyme kriterijus.
Sutartis sudaroma su įstaiga, kuri gauna didžiausią įvertinimą. Tokiu būdu sudaromos naujos sutartys su atrinktais paslaugų teikėjais, užtikrinant pacientams reikalingų paslaugų kokybę ir prieinamumą.
– Gal naujai įsteigta klinika gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kita gydymo įstaiga, kuri jau turi sutartį su VLK? Ar tokiu atveju sutartis su VLK dėl valstybės lėšomis apmokamų gydymo paslaugų galiotų abiem įstaigoms, klinikoms?
– Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas tokios galimybės nenumato.
– Ar sutartį su Ligonių kasa turinčią įstaigą nupirkusi kita medicinos klinika įgytų teisę teikti gydymo paslaugas, apmokamas iš valstybės biudžeto?
– Atkreiptinas dėmesys, kad teisė teikti fondo lėšomis apmokamas paslaugas yra neatsiejamai susijusi su konkrečiu juridiniu asmeniu. Ji negali būti perduodama kitai įstaigai nei jungtinės veiklos, nei pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Tai reiškia, kad įsigijus gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa, ši teisė automatiškai nepereina naujam subjektui.
Pagal galiojančius teisės aktus VLK ir sveikatos priežiūros įstaigos sutarties teisės ir pareigos galėtų būti perimamos kitos įstaigos, jei įstaiga būtų reorganizuojama ar pertvarkoma Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
