Paskutinieji neandertaliečiai gyveno Vakarų Europoje, tačiau išnyko per kelis tūkstančius metų po to, kai į jų gyvenamąją teritoriją atsikraustė šiuolaikiniai žmonės. Faktas, kad mes taip greitai išstūmėme šiuos archajiškus hominidus, buvo naudojamas kaip argumentas teorijai, kad taip įvyko dėl mūsų pranašesnių kognityvinių gebėjimų, pagrįsti, tačiau naujausi tyrimai paneigia šią idėją, įrodydami, kad neandertaliečiai iš tiesų buvo tokie pat protingi kaip ir mes, skelbia „IFLScience“.
Suprasti neandertaliečių kognityvinių gebėjimų ribas nėra lengva, nes minkštieji audiniai paprastai neišlieka ilgai, o tai reiškia, kad mes nesame matę pleistoceno hominidui priklausiusių smegenų. Tačiau, sprendžiant iš rastų kaukolių, galima daryti prielaidą, kad neandertaliečių smegenys savo forma tikriausiai šiek tiek skyrėsi nuo mūsiškių.
Pavyzdžiui, neandertaliečių kaukolė paprastai yra pailgesnė nei šiuolaikinių žmonių, kuriems būdinga apvali galva. Todėl kai kurie mokslininkai spėja, kad mūsų išnykusių giminaičių smegenų pusrutuliai galėjo būti mažesni nei mūsų, o tai galėjo riboti jų kalbos apdorojimo gebėjimus, vykdomąsias funkcijas, darbinę atmintį ir kognityvinį lankstumą.
Visgi, pasak naujojo tyrimo autorių, greičiausiai taip nebuvo. Palyginę šiuolaikinių baltųjų amerikiečių ir hanių etninei grupei priskiriamų kinų smegenų tūrį, mokslininkai nustatė, kad apskaičiuoti neandertaliečių ir Homo sapiens smegenų skirtumai patenka į skirtingų šiuolaikinių žmonių populiacijų variacijų ribas.
Tiesą sakant, tyrimo autoriai nustatė, kad devyniose iš 13 analizuotų smegenų sričių skirtumai tarp šiuolaikinių JAV ir Kinijos gyventojų grupių yra didesni nei tarp neandertaliečių ir priešistorinių šiuolaikinių žmonių. „Tai rodo, kad neandertaliečių ir [šiuolaikinių žmonių] kognityviniai skirtumai lengvai tilptų į skirtumų, pastebimų tarp šiuolaikinių žmonių populiacijų, ribas – o šie skirtumai paprastai nelaikomi evoliuciškai reikšmingais“, – rašo mokslininkai.
Net jei mūsų rūšis ir turėjo nedidelį kognityvinį pranašumą, labai mažai tikėtina, kad jis galėjo lemti visišką neandertaliečių išstūmimą vos per kelis tūkstantmečius.
Siekdami pagrįsti teiginį, kad neandertaliečiai iš tiesų buvo tokie pat protingi kaip ir mes, mokslininkai atkreipia dėmesį į keletą naujausių atradimų, leidžiančių manyti, kad neandertaliečiai turėjo sudėtingų kognityvinių gebėjimų ir aukštą intelekto lygį. Pavyzdžiui, urvų piešiniai, ritualinės struktūros ir ornamentika – visa tai rodo, kad šie išnykę homininai gebėjo mąstyti abstrakčiai ir simboliškai ir leidžia manyti, kad jie galėjo pasižymėti daugeliu mums būdingų žmogiškųjų savybių.
Tyrimas čia.
