Nuo 2021-ųjų Lietuvoje įsigalioja ne viena įstatymo pataisa, susijusi su sveikatos sritimi: kompensuojamaisiais vaistais bei medicinos priemonėmis, sveikatos draudimu ir paslaugų licencijavimo tvarka. LRT.lt primena, ką artėjantiems metams parengė Sveikatos apsaugos ministerija bei Lietuvos Seimas.
Pataisos, įsigaliosiančios nuo sausio 1 d.
Ligonių kasos nebedengs Jungtinėje Karalystėje gyvenančių emigrantų išlaidų
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinėje Karalystėje (JK) nustos galioti būtinąją medicinos pagalbą visose Europos Sąjungos (ES) šalyse garantuojanti Europos sveikatos draudimo kortelė. Tai reiškia, jog, būnant JK teritorijoje, sutrikus sveikatai ir kreipiantis būtinosios pagalbos į šios šalies gydymo įstaigas, už jų suteiktas paslaugas nebeapmokės Lietuvos ligonių kasos.
Dėl to nuo Naujųjų keliaujant į JK teks pasirūpinti privačių bendrovių siūlomu kelionės, o kartu ir sveikatos draudimu.
Pakeitimai negalios JK aukštosiose mokyklose studijuojantiems lietuviams. Jiems bus išduodama speciali pažyma, patvirtinanti teisę gauti būtinąsias medicinos paslaugas JK sveikatos priežiūros įstaigose.
Asmenys, gaunantys Lietuvos įstatymų nustatytą pensiją, išvykę gyventi į JK ir iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pasirūpinę specialia pažyma, toliau galės nemokamai naudotis JK sveikatos priežiūros sistema. Lietuvos ligonių kasos jų gydymo išlaidas taip pat kompensuos.
Taip pat keičiasi apmokėjimas už JK gyvenančių bei dirbančių lietuvių sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje. Norėdami nemokamai Lietuvoje gauti būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, jie turi JK Nacionalinės sveikatos tarnyboje pasirūpinti draudimo kortelę atstosiančiu sertifikatu. Jį reikės pateikti lankantis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Modernesni akies protezai
Nuo 2020 m. pabaigos pradėti kompensuoti modernesni akies protezai Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims. Ši priemonė skirta regos negalią turintiems asmenims, kad šie galėtų lengviau integruotis į visuomenę.
Nuo Naujųjų metų akies protezams kompensuoti papildomai skiriama 60,5 tūkst. eurų. Kompensuojamų akies protezų bazinė kaina siekia 520 eurų. Protezai kompensuojami 100 proc. Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, per metus ji galėtų kompensuoti 510 vienetų tokių protezų.
Pas gydytoją – į bet kurį miestą
Nuo 2021 m. pradžios pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad pacientas, matydamas greta namų esančioje poliklinikoje ilgas eiles pas reikalingą gydytoją specialistą, galės registruotis ir gauti paslaugą kitoje poliklinikoje, esančioje net kitame mieste, kur eilės trumpesnės arba jų visai nėra.
Šis pakeitimas galioja tik kreipiantis į gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK). Pakeitimu tikimasi pacientams pagerinti paslaugų prieinamumą, o pačioms sveikatos priežiūros įstaigoms – palengvinti administracinę naštą.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad kiekvienoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su TLK, pacientui turi būti suteikiama išsami informacija apie PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas be papildomo mokesčio.
Transporto nuolaidos neįgaliesiems
Nuo 2021 m. sausio onkologinėmis ligomis sergantys gyventojai visoje Lietuvoje galės įsigyti tolimojo ir vietinio susisiekimo transporto bilietus su 80 proc. nuolaida.
Onkologiniai ligoniai su 80 proc. nuolaida nuo 2021 metų sausio galės įsigyti vienkartinį ar terminuotą tolimojo, vietinio, reguliaraus susisiekimo bilietą vykti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ar keltais.
Transporto lengvatos taip pat suteikiamos neįgaliesiems ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytame sąraše įrašytomis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems gydantis nuolat reikalinga hemodializė. Nuolaidų viešajam transportui gaus ir juos lydintys asmenys.
Alternatyvi medicina – tik su licencija
Nuo Naujųjų metų įteisinama alternatyvioji medicina, iki šiol ji buvo visai nereglamentuojama. Alternatyviąja medicina laikomos poilsio, natūralios ir liaudies medicinos paslaugos. Prie jų priskiriamos ir delfinų, šunų, dėlių terapijos, akupunktūra.
Nuo 2021 m. sausio alternatyvioji medicina yra laikoma licencijuojama veikla. Tai reiškia, kad tokias paslaugas teikiantys asmenys nuo šiol privalo turėti reikiamą išsilavinimą, priklausomai nuo veiklos srities: medicinos, reabilitacijos, farmacijos, slaugos, akušerijos, kosmetologijos, edukologijos ir kitų.
Pakeitimu siekta apsaugoti gyventojus nuo netinkamų alternatyviosios medicinos paslaugų, mat už jas iki šiol nebuvo galima reikalauti žalos atlyginimo ir kompensacijų.
Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų mokėti patys.
Pataisos, įsigaliosiančios nuo kovo 1 d.
Skiepytis – ir į vaistinę
Nuo 2021 m. kovo 1 d. skiepytis bus galima ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir vaistinėse. Vaistininkai galės skiepyti gyventojus gripo, tymų, erkinio encefalito vakcinomis. Jiems planuojama patikėti ir dalį skiepų nuo COVID-19. Būtent šia vakcina siekiama paskiepyti kuo didesnį gyventojų skaičių per kuo trumpesnį laiką. Tiesa, kad galėtų vakcinuoti gyventojus, vaistininkai privalės pasirūpinti papildoma licencija.
Kol kas pageidaujantis pasiskiepyti žmogus privalo kreiptis į šeimos gydytoją. Dalį vakcinavimo paslaugų perleidus vaistininkams, tikimasi sumažinti medikams tenkantį darbo krūvį, sutrumpinti eiles poliklinikose, didinti skiepų prieinamumą.
SAM primena, kad skiepijimas nuo COVID-19, kaip ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų, nėra privalomas, sprendimą, skiepytis ar ne, priima pats gyventojas.
Pagalba pensininkams ir neįgaliesiems
Nuo kitų metų kovo 1-osios planuojama išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Bendrai skaičiuojant lengvatos aktualios apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Tokias pataisas inicijuoja prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentūros skaičiavimais, šioms kompensacijoms biudžete reikėtų numatyti apie 1 mln. eurų.
Sveikatos draudimo įstatymo pataisos numato penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. minimalaus vartojimo poreikio ribą, be to, pajamos būtų vertinamos ne pagal praėjusių, o pagal einamųjų metų šio poreikio dydį – 2021 metais jis sieks 260 eurų, o šiemet yra trimis eurais mažesnis.
Vaistų priemokas valstybė dabar padengia pensinio amžiaus bei neįgaliems žmonėms, kurių mėnesio pajamos sudaro mažiau kaip 95 proc. praėjusių metų minimalaus vartojimo poreikio.
Pataisos, įsigaliosiančios nuo gegužės 1 d.
Masažas – tik su licencija
Nuo kitų metų gegužės 1 d. masažuotojo profesija bus licencijuojama, tačiau licencijas įsigyti bus leidžiama iki 2023 m. Neturintys licencijos masažuotojai privalės stabdyti veiklą.
Pataisos, įsigaliosiančios nuo liepos 1 d.
Keičiasi psichotropinių vaistų skyrimo tvarka
Nuo 2021 m. liepos 1-osios keisis psichotropinių vaistinių preparatų skyrimo tvarka – šiuos vaistus bus galima išrašyti tik ant specialiųjų receptų blankų arba elektroniniu būdu. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiandien apie 30 proc. visų psichotropinių vaistų yra išrašomi ir parduodami pagal popierinį receptą. Ministerijos tikinimu, pasitaiko atvejų, kai popieriniai receptai yra klastojami ir tokiu būdu psichotropiniai vaistai vaistinėse yra įsigyjami neteisėtai. Šiam pakeitimui pritaria ir vaistinių atstovai.
SAM įspėja, kad neracionalus psichotropinių vaistų vartojimas gyventojams gali sukelti priklausomybę, nerimastingumą, susijaudinimą, irzlumą, agresyvumą. Tai taip pat didina tikimybę nugriūti ir patirti kaulų lūžių, o neracionaliai šiuos vaistus vartojantiems vairuotojams padidėja avarijų tikimybė.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad fizinė priklausomybė nuo vaistų pasireiškia pykinimu, baime, nemiga ar haliucinacijomis. Psichologinė priklausomybė – tai jausmas, priverčiantis galvoti, jog žmogus negali nustoti vartoti vaistų.
Pataisos, įsigaliosiančios nuo spalio 1 d.
Keičiasi pagalbos skambučių numeriai
Nuo kitų metų spalio 1 dienos Lietuvoje veiks vienas skubiosios pagalbos numeris 112, juo pagalbos prašymus priims Bendrasis pagalbos centras (BPC). Tai reiškia, kad neliks šiuo metu veikiančių trumpųjų numerių 03, 033 ir 103.
Iki šiol BPC operatoriai, sujungdami numeriu 112 skambinantį žmogų, laukia toje pačioje skambučių eilėje, kaip ir tiesiogiai trumpaisiais 03, 103 ir 033 numeriais skambinantys gyventojai, norintys pasikonsultuoti įvairiais medicininiais klausimais.
Norintiems tik pasikonsultuoti dėl pirmosios pagalbos žmonėms, kai didelio pavojaus sveikatai nėra, nuo 2020 m. pabaigos veikia kita konsultacinė linija, jos numeris 113. Atsižvelgdamas į šiuo numeriu skambinančio gyventojo išsakomas problemas, konsultuojantis dispečeris gali teikti instrukcijas, kaip padėti sau ar artimajam. Esant reikalui, dispečeris gali pasiūlyti pacientui kreiptis į polikliniką, prie kurios skambinantysis yra prisirašęs, registruotis gydytojo konsultacijai artimiausiu metu.
Be to, dispečeris gali patarti pacientui kreiptis į polikliniką ir pasikonsultuoti su gydytoju tos įstaigos darbo metu tą pačią dieną, o poliklinikos nedarbo metu – kreiptis į ligoninės, su kuria poliklinika yra sudariusi sutartį, skubiosios pagalbos skyrių, kad esant galimybei pacientas būtų užregistruotas pas šeimos gydytoją.
Taip pat dispečeris gali pasiūlyti pacientui kreiptis į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.
Svarbu pažymėti, kad trumpuoju numeriu 113 gali skambinti ir gydymo įstaigų, socialinės globos įstaigų darbuotojai dėl pacientų pervežimo iš vienos įstaigos į kitą ar į namus.
