Mariupolio meras: „Žmonės ten ne gyvena, o išgyvena“

Visas pasaulis prieš keturis metus užgniaužęs kvapą stebėjo ryžtingą ukrainiečių kovą už Mariupolį, kuriame buvo nužudytas ir režisierius Mantas Kvedaravičius. Dabar Rusija platina propagandinius vaizdelius, kad okupuotas ir sugriautas miestas yra atstatytas. Tačiau Briuselyje šią savaitę apsilankęs tikrasis Mariupolio meras Vadymas Boičenka ragino nepasiduoti šiam melui.  

Kartu interviu LRT jis teigė, kad visi Rusijos įvykdyti sugriovimai ir kiti nusikaltimai yra užfiksuoti bei bus pareikalauta atsakomybės ir kompensacijų.

– Kokia dabartinė situacija Mariupolyje? Peržiūrėjau „Google“ ir „Yandex“ pateikiamas nuotraukas – vaizdai visiškai skiriasi. Kokios žinios ateina iš okupuoto miesto? Kas ten vyksta?

– Viskas, ką pasaulis turėtų žinoti apie Mariupolį – tai buvo agresijos aktas, Rusijos įvykdytas Mariupolio sunaikinimas. 40 proc. civilinės infrastruktūros, daugiabučių namų ir visų kitų pastatų buvo visiškai sunaikinta. Tai buvo barbariška. Todėl jie turi už tai atsakyti ir būti patraukti atsakomybėn.

Mariupolyje dabar nėra gyvenimo, nėra darbo, nėra kvalifikuotų medicinos paslaugų, nėra geriamo vandens. Be to, labai pavojinga gyventi Mariupolyje.

Šiandien turime liudytojų, kurie savo akimis matė Mariupolio civilių gyventojų žudikus. Ir būtent dėl šių liudytojų ir jų parodymų mes galime garsiai pasakyti, kad Rusijos armijos, Rusijos artilerijos buvo nužudyta 12,5 tūkstančio civilių gyventojų Mariupolyje.

Mariupolyje dabar nėra gyvenimo, nėra darbo, nėra kvalifikuotų medicinos paslaugų, nėra geriamo vandens. Be to, labai pavojinga gyventi Mariupolyje. Žmonės ten ne gyvena, o išgyvena.

Šiandien yra kitas Mariupolis Ukrainoje. Kalbu apie 200 tūkst. pabėgėlių, kurie apsistojo kituose 22 Ukrainos miestuose: Lvive, Odesoje, Kyjive, Dnipre, Zaporižoje ir t. t. Mūsų šiandien yra 70 tūkst. šeimų. Siekiant paremti mūsų bendruomenę, kartu su regionine ir nacionaline valdžia sukūrėme paramos perkeltiems iš Mariupolio centrus „I'Mariupol“.

Pirmąjį tokį kompleksinį pagalbos centrą atidarėme 2022 m. balandžio 27 d. Dnipre. Šių centrų tikslas – visapusiška parama ir pagalba perkeltiesiems asmenims, padedant jiems prisitaikyti, socializuotis ir integruotis bei išsaugoti ukrainietiško Mariupolio identitetą.

Šiandien kartu su Mariupolio gyventojais ir Ukrainos valstybe, remiant prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, sukūrėme projektą „Mano namai – Ukraina“ ir statome naujus socialinius, įperkamus būstus perkeltiems Mariupolio gyventojams Ukrainoje. Tiksliau, Bila Cerkva mieste, Lvive, Vasylkive ir kituose miestuose, kurie prisijungė prie mūsų projekto. Mūsų tikslas pastatyti beveik 4 tūkst. daugiabučių, kur gyventų tie, kurie yra Ukrainoje, ir tie, kurie galvoja sugrįžti iš užsienio.

Kitas projektas, kurį mes atsivežėme šiandien į Europos Parlamentą, vadinasi „Mariupol Justice“ („Teisingumas Mariupoliui“). Tai pilotinis projektas, kuriuo siekiama teisingumo Ukrainai per Mariupolį. Mes visus pastaruosius ketverius metus fiksavome Rusijos karo nusikaltimus ir galime pasidalinti tikrais vaizdais, ne tais, kuriuos rodo „Yandex“. Taigi mes žinome, į ką Rusija nuo 2022 m. pavertė Mariupolį. Viskas dokumentuota.

Būtent todėl mes šiandien iš įvairiausių šaltinių renkame informaciją ir liudijimus, kad įtrauktume kaltininkus į sąrašus „Mariupol Justice“, tarp jų – ir jūsų minėtos bylos.

Užfiksuota 125 tūkst. objektų, kurių sunaikinimo kaina apie 4 mlrd. eurų. Visus šiuos duomenis mes įkėlėme į Tarptautinį žalos Ukrainai registrą. Ten jau yra 25 tūkst. ieškinių ir šiemet bus dar 50 tūkst. Mariupolis labiausiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos. Šiemet turėtų būti ieškinių komisijos sprendimas.

Rusijos užšaldytas turtas turėtų būti panaudotas kaip kompensacija Mariupoliui bei kitiems sunaikintiems Donecko regiono miestams (Bahmutui, Pokrovskui, Konstiantinovkai, Vuhledarui ir t. t.)

Taigi tikslas – paprastas, nors procesas ir labai komplikuotas. Norime pasakyti tiesą apie tragediją, kurią sukėlė Rusijos Federacijos agresija prieš Ukraina, Mariupolį ir visus ukrainiečius bei gauti kompensaciją iš užšaldyto Rusijos turto. Rusija privalo atsakyti.

– Kalbant apie atsakomybę. Ar jūs dokumentuojate ne tik aukas, bet ir tuos, kurie konkrečiai vykdė karo nusikaltimus Mariupolyje?

– Labai ačiū už šį ypač svarbų klausimą. Mažai, kas to klausia.

Atsakymas – žinoma, kad taip. Mes užfiksavome virš 1,5 tūkst. kolaborantų, kurie rėmė Rusijos agresiją, kurie nutaikydavo atakas ir perėjo į okupantų pusę. Jie turi atsakyti už savo veiksmus.

Jau yra kelios sėkmingos bylos prieš juos. 50 asmenų stojo prieš teismą, kaip nusikaltėliai, padėję Rusijai, ir buvo nuteisti už tai 15 metų kalėjimo. Tikiuosi, kad ir kiti bus patraukti atsakomybėn.

– Žinomas Lietuvos režisierius Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas Mariupolyje. Gal turite daugiau informacijos apie šio nusikaltimo tyrimą?

– Deja, ne. Labai daug karo nusikaltimų, kuriuos Rusija įvykdė Mariupolyje, yra užfiksuota. Pats garsiausias – ataka prieš Mariupolio teatrą, taip pat prieš gimdymo namus, 26-ąją mokyklą. Šie objektai buvo atakuoti Rusijos aviacijos ir žuvo labai daug civilių.

Būtent todėl mes šiandien iš įvairiausių šaltinių renkame informaciją ir liudijimus, kad įtrauktume kaltininkus į sąrašus „Mariupol Justice“, tarp jų – ir jūsų minėtos bylos.

– Kokios emocijos kyla matant JAV prezidento Donaldo Trumpo „taikos pasiūlymą“ ar tiksliau reikalavimą, kad Ukrainą atiduotu savo teritorijas agresorei Rusijai?

– Nuo pirmosios visą apimančios invazijos dienos remiuosi Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, nes prezidentas remiasi tuo, ką galvoja ukrainiečiai. Jei paklausite ukrainiečių, ar jie pasiruošę atiduoti Ukrainos žemes – žinoma, kad ne. Tą sako ir Ukrainos prezidentas.

Ir tai ne tik teritorijos, tai įtvirtintos gynybos linijos. Norėtume, kad rusai įsitvirtintų mūsų jau pastatytuose fortifikacijose? O kodėl Rusija negali atsitraukti ir susikurti savo buferinę zoną?

Paklauskime kariškių, ar jie pasiruošę užleisti savo įtvirtinimus. Žinoma, kad ne. Jie už tai lieja savo kraują, aukoja gyvybes.

Žinoma, mes gerbiame Trumpo požiūrį, bet mums svarbi kariškių ir eilinių ukrainiečių nuomonė.

Siekiant teisingumo Ukrainai tai būtų pilotinis Europos lygio projektas. Mes tuo tikime ir prašome, kad pagaliau nuo kalbų įžengtume į veiksmų stadiją.

– Esame čia, Europos Parlamente. Su kokia žinia atvykote? Ko tikėtumėtės iš Europos?

– Mes norime greitų veiksmų. Norime, kad jau šiemet pradėtų veikti kompensacinė komisija ir būtų sukurtas kompensacinis fondas, kuris būtų finansuojamas iš užšaldytų Rusijos aktyvų.

Laukiame, kol Europos Parlamento deklaracijose įtvirtintas bei kitų tarptautinių partnerių kuriamas specialusis tribunolas Rusijai pradėtų veikti jau šiemet. Mariupolio byla – kaip kruviniausias Rusijos agresijos pavyzdys – bus pilotinis projektas specialiame tribunole, kaip ir kompensacinės komisijos atveju.

Siekiant teisingumo Ukrainai tai būtų pilotinis Europos lygio projektas. Mes tuo tikime ir prašome, kad pagaliau nuo kalbų įžengtume į veiksmų stadiją.