Prie starto artėjanti didžiausia metų sporto šventė – 2022 metų pasaulio futbolo čempionatas – kelia didžiulį ažiotažą futbolo bendruomenėje, tačiau iki šiol vyksta diskusijos, ar sprendimas organizatorių teises patikėti Katarui buvo teisingas ir „švarus“. Pasaulio žmogaus teisių organizacijos atvirai kritikuoja FIFA, o Katarą kaltina migrantų išnaudojimu, moterų diskriminacija ir LGBTQ teisių pažeidimais. LRT.lt kalbinti ekspertai įsitikinę – leisti, kad tokio masto sporto renginys vyktų šalyje, kurioje smarkiai pažeidžiamos prigimtinės žmogaus teisės, buvo neatsakinga.
„Įvairios tarptautinės žmogaus teises ginančios organizacijos, kaip „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“, jau ne kartą atkreipė pasaulio ir FIFA dėmesį į įvairius žmogaus teisių pažeidimus. Įvairiose ataskaitose atkreipiamas dėmesys tiek į šalies viduje pažeidinėjamas mažumų teises, kaip kad LGBT+, tiek ir darbuotojų, dirbančių su čempionatu infrastruktūros kūrimu“, – LRT.lt teigė žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėjanti organizacijos „Žmogaus teisių balsas“ vadovė Giedrė Šėmytė
Nepaisant užuominų apie korupciją, žmogaus teisių pažeidimų ir sirgalių protestų, 2022 metų pasaulio futbolo čempionatas Katare startuos ir, neabejojama, bus vienas žiūrimiausių renginių šiais metais.
Kaltinimų šleifas
Kataro ir FIFA istorija prasidėjo 2009-ųjų žiemą, kai suinteresuotos šalys galėjo pateikti savo kandidatūras surengti 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatus. Galutinėje konkurso stadijoje liko penkios šalys – JAV, Japonija, Pietų Korėja, Australija ir, žinoma, Kataras. Šalims kandidatėms teko įveikti keturis etapus, kol galiausiai Katarui pavyko laimėti įgijus daugumos pasitikėjimą. Milijonų vertės klausimą sprendė FIFA vykdomojo komiteto nariai, kurių tolesnis likimas mums jau yra žinomas – 16 iš 24 asmenų, įskaitant ir buvusį FIFA prezidentą Seppą Blatterį, buvo nušalinti nuo pareigų ir apkaltinti kyšininkavimu.
Skandalingas balsavimas, kurio metu sprendėsi ne tik 2022 metų, bet ir 2018 metų pasaulio čempionato šeimininkas, įvyko 2010 gruodžio 2 dieną. „Nešvariausiu“ sandoriu futbolo istorijoje įvardijamas balsavimas abejonių sukėlė ne tik dėl Kataro, bet ir dėl Rusijos. JAV tyrėjų duomenimis, kyšį už Katarui palankų balsą gavo tuometiniai Pietų Amerikos futbolo konfederacijos (Nicolas Leozas) ir Brazilijos futbolo konfederacijos (Ricardo Teixeira) prezidentai, o štai Jackas Warneris, tuomet ėjęs Šiaurės, Centrinės Amerikos ir Karibų asociacijų futbolo konfederacijos prezidento pareigas, už balsą, kad 2018 metų pasaulio čempionatas būtų patikėtas Rusijai, gavo 5 mln. JAV dolerių kyšį. Jam pinigai kapsėjo iš 10 skirtingų įmonių, įsikūrusių Anglijoje, Kipre ir Didžiosios Britanijos Mergelių Salose.
90 puslapių JAV prokurorų kaltinamasis aktas tvirtina, jog Rusija ir Kataras davė kyšius FIFA atstovams.
Tai, kad Kataras teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą gavo ne pačiu švariausiu būdu, po daugiau nei dešimtmečio pripažino ir pagrindinis šio sprendimo iniciatorius S. Blatteris.
Korupcija kaltintas, bet vėliau išteisintas šveicaras dabar pripažįsta savo klaidas: „Tai buvo blogas sprendimas ir aš esu už tai atsakingas. Dėl Platini ir jo UEFA komandos balsų teisės į pasaulio čempionatą atiteko Katarui. Futbolas ir pasaulio čempionatas šiai šaliai yra per dideli.“
Migrantų mirtys
Pirmieji darbai Katare pajudėjo 2010 metais, o į šalį masiškai pradėjo plūsti migrantai. Kataras susikvietė šimtus tūkstančių migrantų iš skurdžiausių Azijos ir Afrikos šalių ir padedami jų pradėjo statyti pasaulio futbolo čempionato infrastruktūrą – stadionus bei metro.
Atrodytų, nieko blogo – turtinga šalis, kuriai reikalinga darbo jėga, pasiūlė galimybę užsidirbti prastai išsivysčiusių šalių žmonėms. Vedami idėjos užsidirbti ir išmaitinti savo šalyje likusias šeimas, į Katarą patraukė 2 mln. migrantų. Tačiau realybė buvo daug skaudesnė – pragariškos darbo sąlygos, svilinanti saulė, prastas aprūpinimas, nesaugi darbo aplinka ir mažas atlyginimas.
Ne visi užsidirbti troškę migrantai, susidūrę su skaudžia realybe, turėjo šansų grįžti namo. Dar 2019 metais „Westdeutscher Rundfunk“ žurnalisto Benjamino Besto atliktas tyrimas parodė, kad iš daugumos migrantų buvo atimti pasai, o kai kurie, pradirbę mėnesių mėnesius, negavo jokio atlyginimo ir neturėjo už ką grįžti namo.
Pasaulį šokiravo 2021 metų vasarį paskelbta „The Guardian“ informacija, kad statydami stadionus ir kitą su pasaulio čempionatu susijusią infrastruktūrą žuvo daugiau nei 6 500 migrantų. Remiantis tuometiniais duomenimis, kiekvieną savaitę statybose žūdavo apie 12 darbuotojų iš penkių Pietų Azijos šalių – Indijos, Nepalo, Bangladešo, Pakistano ir Šri Lankos.
Kataro atstovai šiuos skaičius neigia – skelbia, kad nuo 2014 iki 2020 metų statybvietėse įvyko 37 mirtys ir tik 3 buvo susijusios su darbu tiesiogiai. Tarptautinė darbo organizacija teigia, kad Kataro pateikti skaičiai neatspindi tikrosios situacijos, mat vien 2021 metais Katare žuvo 50 užsienio darbininkų, daugiau nei 500 buvo sunkiai sužeisti.
Žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėjanti G. Šėmytė, bendraudama su LRT.lt, teigė, kad didžiosios organizacijos atkreipė dėmesį į šiuos liūdnai tragiškus skaičius, tačiau per tą laiką nebuvo imtasi atitinkamų priemonių, galėjusių sumažinti nelaimių skaičių.
„Tarptautinės organizacijos, tarp kurių ir „Amnesty International“, siekia atkreipti pasaulio dėmesį į dramatiškus žuvusiųjų skaičius ruošiantis pasaulio čempionatui. Vis dėlto tenka pripažinti, jog tiek dėmesio šiam klausimui, tiek pasaulio reakcijos per maža, nes aukų skaičius vis didėja“, – tvirtina G. Šėmytė.
Migrantų išnaudojimą ir jų darbo užmokesčio problemas turėjo padėti išspręsti „kafala“, ši sistema Rytų Azijos šalyse naudojama stebėti darbininkus migrantus, daugiausia dirbančius statybos ir vidaus sektoriuose. Jie galėjo prašyti didesnio darbo užmokesčio ir geresnių darbo sąlygų, tačiau pokyčiai palietė ne visus.
Prieš kelias savaites Prancūzijos sporto leidinys „L`Equipe“ paskelbė, kad Katare dirbantys migrantai ir toliau skundžiasi darbo sąlygomis, kad tenka dirbti viršvalandžius, dar didesnį pasipiktinimą kelia atlyginimas, kurio migrantai paprasčiausiai negauna.
Remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) paskelbtomis ataskaitomis, nuo 2021 metų spalio iki pat šių metų buvo užregistruoti beveik 35 tūkst. skundų, susijusių su migrantais ir negaunamu darbo užmokesčiu. Net 66,5 proc. skundų buvo išnagrinėti nepasiekę teismo.
Rugpjūčio mėnesį dėl atlyginimų politikos dalis migrantų surengė streiką – beveik visi buvo sulaikyti ir deportuoti iš Kataro pagal „savanorišką grįžimo“ politiką. Kataro šalies institucijos tuomet pakomentavo, kad minėti migrantai pažeidė šalies viešojo saugumo įstatymus.
Incidentą atidžiai stebėjusi organizacija „Human Rights Watch“ pakalbino vieną streike dalyvavusį darbuotoją, kuris patikino, kad vėliau darbdavys jam išmokėjo atlyginimą ir pašalpas, tačiau tik po to, kai buvo suimtas policijos ir išsiųstas iš šalies kaip nusikaltėlis.
„Dirbau čia devynerius metus, o išvykau kaip didžiausias nusikaltėlis“, – „Arab News“ citavo tapatybės neatskleidusį migrantą.
Federacijų protestas
Europa nepamiršta, kokioje šalyje vyks pasaulio futbolo čempionatas. Dar žaisdama atrankos varžybas Norvegijos futbolo federacija kėlė žmogaus teisių pažeidimo Katare klausimus ir už tai sulaukė rūstaus Kataro atsako. Nepasitenkinimą rungtynių metu rodė ir Vokietijos futbolo sirgaliai, taip pat ir garsiausi šios šalies futbolininkai.
Naujausias pavyzdys yra Danija, kuri bene labiausiai Europoje toleruoja migrantus.
Rugsėjį aprangų gamintojas „Hummel“ paskelbė, kad Danijos futbolo rinktinė turės juodos spalvos aprangas, o ženklai ant jų bus nublukę ir sulieti su aprangų spalva. Tai buvo padaryta norint išreikšti protestą prieš turnyrą organizuojantį Katarą ir žmogaus teisių padėtį.
„Nenorime būti matomi per turnyrą, kainavusį tūkstančių žmonių gyvybes“, – teigė kompanija „Hummel“.
Nors ant marškinėlių nėra aiškios politinės žinutės, ką griežtai draudžia FIFA, panašu, kad danams vis tiek teks grįžti prie tradicinių aprangų.
This shirt carries with it a message.
— hummel (@hummel1923) September 28, 2022
We don't wish to be visible during a tournament that has cost thousands of people their lives.
We support the Danish national team all the way, but that isn't the same as supporting Qatar as a host nation. pic.twitter.com/7bgMgK7WzS
„Tikėtina, kad FIFA uždraus šias aprangas, nes, anot jų, čia gali būti „paslėpta žinutė“. Jie iš pradžių patvirtino šią aprangą kaip trečią, tačiau Danija apie jų tikrąją reikšmę pranešė jau po to, todėl lieka neaišku, ar FIFA patvirtino apie tai žinodama“, – sakė LRT.lt kalbintas danų portalo „Vilfortpark“ sporto žurnalistas Toke Theilade.
Nors aprangos nepatiko nei FIFA, nei tuo labiau Katarui, jas su malonumu užsivilko futbolininkai, juos gausiais plojimais palydėjo sirgaliai.
„Aprangos buvo labai gerai priimtos. Komanda jau sužaidė vienerias rungtynes su jomis ir dauguma danų palaikė šį žingsnį. Nors šios simbolinės „Hummel“ ir federacijos pastangos buvo teigiamai įvertintos, daugelis vis tiek mano, kad pastangų buvo per mažai. Tiems, kurie reikalauja visiško turnyro boikoto, tai buvo paprastas simbolis, neturintis jokios prasmės, nes komanda vis tiek keliaus į Katarą ir ten žais“, – situaciją Danijoje papasakojo šios šalies žurnalistas T. Theilade.
Pasaulio čempionatui nenumaldomai artėjant, protestų futbolo stadionuose tik daugėjo. Spalio mėnesį UEFA čempionų lygos rungtynėse Dortmunde iškilo didžiulis plakatas su užrašu „Boikotas Katarui 2022“.
LRT.lt kalbintas danų žurnalistas teigia, kad Danijos žmonių nusistatymas prieš Katarą yra labai rimtas.
„Danai yra griežtai nusiteikę prieš pasaulio čempionatą Katare. Nuo pat pirmos dienos, kai Katarui buvo patikėtos teisės, federacija buvo raginama kovoti už tai, kad turnyras būtų perkeltas į kitą šalį“, – tvirtina jis.
Pasak pašnekovo, Danijoje yra jaučiamas didžiulis nusivylimas, jog nacionalinė komanda žais Katare. Kai kurie didieji rinktinės rėmėjai, tarp kurių ir vienas didžiausių Danijos bankų „Arbejdernes Landsbank“, nutraukė sutartį, nes nenori būti matomi Katare.
Danus ypač papiktino šalies moterų futbolo rinktinės narės Nadios Nadim sprendimas tapti šio pasaulio čempionato ambasadore. Kaip teigia T. Thelaide, toks sprendimas išprovokavo pykčius nacionalinėje komandoje.
Kataro pinigams neatsispyrė ir dvi Danijos futbolo legendos – Brianas Laudrupas ir Peteris Schmeichelis, kurie čempionato metu dirbs Kataro televizijoms. Dėl šios priežasties P. Schmeichelis net buvo atleistas iš Danijos sporto televizijos TV2 kanalo, kuriame jis turėjo komentuoti pasaulio čempionato rungtynes. Legendinis vartininkas danams abejones kelia ne pirmą kartą – 2018 metais jis dirbo Rusijos valstybinėje televizijoje „Russian Today“.
„Šiais veiksmais jie gadina savo pačių reputaciją. Jie – godumo ir situacijos nesuvokimo pavyzdys Danijoje“, – sakė žurnalistas.
Jis priduria, kad Danija, nors šiuo metu yra nepaprastai populiari, didelio palaikymo Katare nesulauks.
„Nors į rungtynes Danijoje beveik visada išparduodami visi bilietai, o į išvykas vyksta vis daugiau žmonių, tik maža dalis vyks į Katarą palaikyti komandos. Rugsėjo pabaigoje iš viso buvo parduoti tik 2 000 bilietų. Nereikėtų tikėtis didelio palaikymo Katare“, – pridūrė pašnekovas.
Kataro ir FIFA reakcija
Reaguodama į įvairias protesto akcijas, FIFA būsimus pasaulio čempionato dalyvius ragina mažiau „politikuoti“ ir daugiau koncentruotis į sportą, o štai Kataro valstybės vadovai visus kritikus vadina veidmainiais.
Visas 32 valstybes, besiruošiančias pasaulio pirmenybėms, nepolitikuoti paragino dabartinis FIFA prezidentas Gianni Infantino,
„Prašau, sutelkime dėmesį į futbolą! Žinome, kad futbolas negyvena vakuume, ir taip pat žinome, kad visame pasaulyje yra daug politinio pobūdžio iššūkių ir sunkumų. Tačiau prašome neleisti, kad futbolas būtų įtraukiamas į kiekvieną ideologinę ar politinę kovą. FIFA stengiasi gerbti visas nuomones ir įsitikinimus, bet nedaliname moralinių pamokų likusiam pasauliui“, – rašoma bendrame G. Infantino ir FIFA generalinės sekretorės Gatmos Samoura laiške.
FIFA yra nepatenkinta ne tik federacijų ir sirgalių pozicija, bet ir kai kurių šalies rinktinių iniciatyva pasaulio čempionato metu ryšėti vaivorykštės spalvų, kurios yra LGBTQ simbolis, kapitono raiščius.
Toks sprendimas neturėtų džiuginti Kataro, kuriame homoseksualumas yra laikomas nusikaltimu, todėl bet kokia žinutė ar simbolinis gestas, susijęs su LGBTQ bendruomenės palaikymu, yra smerkiamas Kataro valdžios.
Vaivorykštės spalvų kapitono raiščiui FIFA dar neuždegė žalios šviesos, tačiau Anglijos futbolo rinktinės kapitonas Harry Kane`as jau pareiškė tvirtą poziciją: „Ryšėsime šį raištį ir siųsime aiškią žinutę pasauliui.“
Vokietijoje ir kitose Europos šalių stadionuose per pastarąsias savaites iškilo ne vienas didžiulis plakatas su raginimu boikotuoti 2022 metų pasaulio čempionatą. Šias iniciatyvas Kataro užsienio reikalų ministras laiko veidmainiškomis.
„Atvirai kalbant, man labai gaila. Realybė tokia, kad pasaulis nekantriai laukia šios futbolo šventės – jau parduota 97 proc. visų bilietų, o tarp dešimt daugiausiai nupirkusių šalių randame Prancūziją.
Manau, kad kai kurie žmonės paprasčiausiai negali susitaikyti su tuo, kad maža Vidurio Rytų šalis organizuoja tokį didžiulį renginį“, – „Le Monde“ komentavo Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani.
Jis taip pat pirštu bedė į Vokietiją, kurios sirgaliai bene aktyviausiai ragina boikotuoti pasaulio pirmenybes.
„Vokietijos Vyriausybei nekyla problemų dėl mūsų, kai kalba pasisuka apie partnerystę energetikos ir investicijų srityje“, – pridūrė Kataro užsienio reikalų ministras.
Komentuodamas migrantų darbo sąlygas ir su jais susijusias reformas, M. bin Abdulrahmanas Al Thani teigė, kad tai yra „tebevykstantis procesas“, bei pažymėjo, jog problemų darbo sektoriuje turi ne tik Kataras, bet ir dauguma Europos šalių.
„Europoje, kai koks nors darbuotojas pasiskundžia dėl saugumo darbe, visa kritika atitenka įmonei, o mūsų atveju – valdžiai“, – pridūrė ministras, pažymėjęs, kad europiečių pozicija pasaulio čempionato klausimu yra „arogantiška ir rasistinė“.
Nepaisant raginimų boikotuoti, pasaulio futbolo čempionatas Katare vyks, tačiau jau dabar aišku, kad jis paliks didžiulę dėmę futbolo metraščiuose.
