Sportas

2021.12.02 05:30

Iš Seimo atskriejęs boikoto siūlymas įaudrino žiemos sportininkus: tai yra tiesiog beprotystė

Rokas Suslavičius, LRT.lt2021.12.02 05:30

Aukščiausieji Lietuvos vadovai nesiruošia vykti į Pekine rengiamas žiemos olimpines žaidynes, tačiau siūlymus ir sportininkams boikotuoti svarbiausią žiemos sporto renginį išgirdę šalies olimpiečiai vadina absurdu.

Pašlijus Lietuvos ir Kinijos santykiams ir iki žiemos olimpinių žaidynių likus mažiau nei 100 dienų, dalis Lietuvos Seimo narių nusprendė, kad atėjo laikas ir reikia kreiptis į kitus politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus, juos raginant boikotuoti žaidynes.

Kaip teigė parlamentarai, tokio lygio sporto renginiai neturėtų vykti autoritarinėse valstybėse, kur nepaisoma žmogaus teisių, o sportą bandoma panaudoti savo įvaizdžiui gerinti.

„Kreipiamės į prezidentą, Vyriausybę, visus Lietuvos politikus, ragindami boikotuoti Kinijos olimpines žaidynes, nedalyvauti jos atidarymo ir uždarymo renginiuose, nesiųsti jokios oficialios valstybinės delegacijos“, – taip buvo rašoma parlamentarų laiške.

LRT.lt kalbinti prezidento atstovai pranešė, kad Gitanas Nausėda neketina dalyvauti žaidynių renginiuose Pekine.

Tokios pačios pozicijos laikysis ir Užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis į Pekino žiemos olimpines žaidynes nevyks. Kiek mums žinoma, to nedarys ir kiti Lietuvos Vyriausybės atstovai“, – LRT.lt atsiųstame komentare teigė URM atstovai.

Kiek anksčiau apie savo sprendimą nevykti į žaidynes pranešė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Siūlymas sportininkams pagalvoti apie boikotą

Sportininkams Seimo nariai pasiūlė „pademonstruoti pilietišką poziciją, nedalyvauti ten, kur bus bandoma juos paversti autoritarinio režimo režisuojamo spektaklio marionetėmis“.

Netrukus į šių politikų pasiūlymus sureagavo ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), jis paragino nemaišyti sporto su politika. Be to, Lietuvai po tokio sprendimo galėtų būti pritaikytos sankcijos.

„Olimpinės žaidynės yra viso pasaulio, viso olimpinio judėjimo renginys, o ne šalies, kurioje yra organizuojamos.

Vienas pagrindinių principų, kurių laikosi Tarptautinis olimpinis komitetas, – politinis neutralumas. Be šio principo tiek olimpinės žaidynės, tiek bet kokios kitos sporto varžybos taptų politiniu instrumentu, kuris labiausiai neigiamai paveiktų sportininkus.

Be to, Olimpinė chartija įpareigoja kiekvieną nacionalinį olimpinį komitetą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Nedalyvaujant LTOK lauktų Tarptautinio olimpinio komiteto sankcijos.

Istorija rodo, kad sportininkų boikotas politinių klausimų neišsprendžia. 1980-aisiais dalis šalių boikotavo Maskvos olimpines žaidynes dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną. Žaidynės įvyko, sovietų kariai liko Afganistane, tik daug sportininkų neteko galimybės vykti į olimpines žaidynes.

Sportininko karjera nėra ilga, olimpinės žaidynės – svarbiausios gyvenimo varžybos, joms ruošiamasi ne metus ir ne ketverius, o gerokai ilgiau. Todėl nemanome, kad prašyti sportininkų dėl politinių priežasčių šios galimybės atsisakyti būtų sąžininga“, – buvo rašoma LTOK pranešime.

Tiesa, patys sportininkai galimo boikoto klausimu pasisako kur kas aštriau.

„Sportas ir politika neturėtų būti malami į vieną krūvą ir man tai yra nesąmonė. Aš nesuprantu, kam to reikia. Nesuprantu, kodėl žmonės, kurie išvis neišmano profesionalaus sporto, bando priimti kažkokius sprendimus. Jiems nei šilta, nei šalta, o mums – visas gyvenimas.

Tai yra tiesiog beprotystė. Jeigu aš gausiu kelialapį, tai aš tikrai važiuosiu.

G. Leščinskaitė

Mes esame jau daug savo jaunystės metų šiame sunkiame sporto pasaulyje ir olimpinės žaidynės yra tai, dėl ko mes dirbame ir keliamės kiekvieną rytą, rengiamės sportinę aprangą ir kenčiame. Ir dabar taip paimti ir tiesiog viską nubraukti? Dėl kažkokių politinių sumetimų, niekam neaktualių. Tai yra tiesiog beprotystė. Jeigu aš gausiu kelialapį, tai aš tikrai važiuosiu“, – LRT TELEVIZIJOS žurnalistei Dovilei Šeduikytei kalbėjo gerais rezultatais olimpinį sezoną pradėjusi biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė.

Jai antrino ir Lietuvai kelialapį kartu su Allison Reed pelnęs dailiojo čiuožimo atstovas Saulius Ambrulevičius.

„Jei bus politinis boikotas, tai tegul politikai ir nevažiuoja. Bet jei priverstų kartu dėl to nevažiuoti ir sportininkus, nes kažkam nepatinka kitų šalių politika, tai nereikėtų maišyti į tai sporto. Būtų absurdiška, jei per tokius dalykus kentėtų sportininkai. Žmonės sportuoja daugybę metų ir šiaip pats sportas turėtų būti tarsi krislelis gėrio šitose visose pasaulio nesąmonėse. Jei būtų į tai įmaišyti sportininkai, tai man būtų pikta“, – LRT.lt sakė S. Ambrulevičius.

LRT.lt kalbintas pajėgiausias Lietuvos kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas pripažino, kad leidžiantis nuo kalno politikai lieka mažai laiko, tad ir apie boikotus nesvarstęs.

„Manau, kad mes, sportininkai, turėtume galvoti apie sportą. Tegul apie politiką galvoja politikai. Aš manau, kad apskritai politika turėtų būti kuo toliau nuo sporto. Pats asmeniškai neketinu nieko boikotuoti. Man yra labai didelė garbė atstovauti Lietuvai ir aš norėčiau tą padaryti kuo geriau, o skirtumo, kur tą daryti, man nėra. Kai leidžiuosi nuo kalno, aš apie politiką tikrai daug negalvoju“, – teigė A. Drukarovas.

Geriausius šalies rezultatus pastarosiose žiemos olimpinėse žaidynėse demonstravęs Tomas Kaukėnas LRT.lt sakė, kad bandymas boikotuoti žaidynes prilygtų sporto įvėlimui į politiką, šiuos dalykus, anot jo, reiktų atskirti.

„Jau daug metų didžiąją savo laiko dalį skiriu sportui, todėl natūralu, kad esu atitolęs nuo politikos. Olimpinių žaidynių boikotavimas būtų lygiai toks pats olimpinio sporto įvėlimas į politiką, kaip ir Seimo narių minimas Kinijos bandymas prisidengti žaidynėmis siekiant pagerinti savo įvaizdį (nors net nežinau, ar kinai iš tikrųjų to siekia). Todėl manau, kad turime atskirti sportą nuo politikos, vykti į žaidynes ir ten skleisti olimpinius principus ir vertybes“, – pasakojo T. Kaukėnas.

JAV ir Jungtinės Karalystės pozicija

Boikoto svarstymai vyko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kaip skelbė ESPN, JAV prezidentas Joe Bidenas yra pasiruošęs svarstyti diplomatinį Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą. Tokiu būdu JAV sportininkai vyktų į žaidynes, tačiau jose nedalyvautų jokie su sportu nesusiję oficialūs JAV asmenys ar politikai.

Tokijo žaidynėse JAV sportininkų delegaciją lydėjo pirmoji šalies ponia Jill Biden.

Apie savo ketinimus surengti diplomatinį Pekino olimpinių žaidynių boikotą buvo užsiminęs ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.

Pekino žiemos olimpinės žaidynės vyks 2022 metų vasario 4–20 dienomis. Lietuvos delegacija turėtų būti rekordinė žiemos žaidynėse, o priklausomai nuo vis dar vykstančios atrankos Kinijoje galėtų startuoti nuo 13 iki 16 lietuvių.

Iki šiol masiškai boikotuotos buvo dvejos olimpinės žaidynės. 1980 m. žaidynėse Maskvoje nedalyvavo daugybė Vakarų pasaulio šalių ir jų sąjungininkės kituose žemynuose. Boikotą iš viso žaidynėms Maskvoje buvo paskelbusios 66 valstybės.

1984 m. žaidynėms vykstant Los Andžele analogišku boikotu atsakė sovietinių šalių blokas – iš viso 18 valstybių.

Mažiau žinomas yra 1976 m. Monrealio žaidynių boikotas, į kurį įsitraukė 34 valstybės, beveik visos iš Afrikos. Taip nuspręsta, nes IOC atsisakė iš žaidynių pašalinti Naująją Zelandiją, kurios regbio rinktinė nepaisė Jungtinių Tautų sportinio embargo Pietų Afrikos Respublikai ir žaidė ten parodomąsias rungtynes iki žaidynių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt