JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį teigė svarstantis diplomatinį kitais metais vyksiančių Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą, skelbia ESPN.
Diplomatinis boikotas reikštų, kad į Kiniją olimpinių žaidynių metu nevyktų jokie su sportu nesusiję oficialūs JAV asmenys ar politikai, tačiau tai nesutrukdytų žaidynėse startuoti JAV sportininkams.
J. Bidenas apie tai žurnalistams sakė po to, kai Baltuosiuose rūmuose priėmė Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau.
JAV paprastai su sportininkais į olimpines žaidynes siunčia aukšto rango politikų. Pavyzdžiui į Tokijo žaidynes amerikiečių sportininkų delegaciją lydėjo pirmoji JAV ponia Jill Biden.
Įvairios tarptautinės žmogaus teisių gynimo grupės ragina pasaulio valstybes boikotuoti Kinijoje vyksiančias žaidynes dėl vykdomo uigūrų mažumos genocido, įvykių Honkonge bei kitų šalyje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
Septyniolika parlamentarų siūlo sportininkams, išsikovojusiems kvietimus į Pekino žaidynes, „pademonstruoti pilietišką poziciją, nedalyvauti ten, kur bus bandoma juos paversti autoritarinio režimo režisuojamo spektaklio marionetėmis“.
Tarptautinis olimpinis komitetas anksčiau jau yra pasisakęs boikoto klausimu, teikdamas, kad žaidynės yra ne Kinijos, o tarptautinės sporto bendruomenės šventė.
Pekino žaidynių boikotui nepritaria ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Iki šiol masiškai boikotuotos buvo dvejos olimpinės žaidynės. 1980 m. žaidynėse Maskvoje nedalyvavo daugybė Vakarų pasaulio šalių ir jų sąjungininkės kituose žemynuose. Boikotą iš viso žaidynėms Maskvoje buvo paskelbusios 66 valstybės.
1984 m. žaidynėms vykstant Los Andžele analogišku boikotu atsakė sovietinių šalių blokas – iš viso 18 valstybių.
Mažiau žinomas yra 1976 m. Monrealio žaidynių boikotas, į kurį įsitraukė 34 valstybės, beveik visos iš Afrikos. Taip nuspręsta, nes IOC atsisakė iš žaidynių pašalinti Naująją Zelandiją, kurios regbio rinktinė nepaisė Jungtinių Tautų sportinio embargo Pietų Afrikos Respublikai ir žaidė ten parodomąsias rungtynes iki žaidynių.
