Sportas

2021.10.13 14:13

Seime – olimpiečių pyktis dėl sporto reformų ir Šiugždinienės atsakas LTOK

Rokas Suslavičius, LRT.lt2021.10.13 14:13

„Kaip gyvensime toliau? Kaip gausime pinigus? Klausimų yra daug, bet atsakymų yra nulis“, – tokie pagrindiniai klausimai buvo keliami trečiadienį Seime vykusiame Lietuvos sporto forume.

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Mindaugas Griškonis, Simona Krupeckaitė, Aurimas Lankas, Viktorija Andrulytė, Sandra Jablonskytė ir kiti šalies olimpiečiai prakalbo apie niūrą Lietuvos sporto ateitį.

Sporto bendruomenės diskusijas sukėlė Seime rengiamos Loterijų verslo įstatymo pataisos, kurios turėtų visiškai pakeisti iki tol gyvavusį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimą.

Žinios. Seime – siūlymai didinti LTOK finansavimą iš biudžeto ir atsisakyti loterijų paramos

Renginio globėja ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tik diskusijos būdu galima pakeisti šalies sporto ateitį.

„Matau, kad dar prieš renginį viešoje erdvėje buvo skirta daug dėmesio jam. Džiugu, kad palaikytojai ir oponentai sako savo nuomones, tai yra sveikos visuomenės požymis.

Vos tik pradedama kalbėti apie pokyčius, visada bus daug diskusijų ir kalbų. Tik tą darydami galėsime rasti sprendimus, net jeigu kažkam atrodo ir kitaip. Kai kalbame apie limituotų lėšų paskirstymą, visuomet bus nepatenkintųjų“, – teigė Seimo pirmininkė.

Tiesa, itin daug diskusijų nebuvo, nes į sportininkų nuogąstavimus ir išsakytą kritiką atsakė tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovai Jurgita Šiugždinienė ir Linas Obcarskas. Tuo tarpu Virgilijus Alekna, nors programoje ir buvo numatyta, kad kalbės, renginyje dalyvauti negalėjo.

Socialinės garantijos, federacijų bėdos ir LOSC panaikinimas

„Kodėl esu čia? Vakar daug galvojau apie tai, kaip visuomenė mato sportininkus. Yra geras pavyzdys, kai močiutės profesionalių sportininkų klausia, kada gi jie pagaliau pradės dirbti ir mesti šitą užsiėmimą. Toks pavyzdys puikiai atspindi visuomenės požiūrį į sportininkus“, – savo kalbą pradėjo S. Krupeckaitė, kuri kėlė klausimus dėl prasto Lietuvos dviračių sporto federacijos funkcionavimo.

Tituluota treko atstovė pasigedo aiškesnio požiūrio, kas galiausiai lieka atsakingas už sportininko rezultatus.

„Kas yra atsakingas už sportininkus ir jų rengimą? Pirmiausiai, tai treneris, tačiau jie šiai dienai pakibę ore, nes yra įdarbinti ne federacijoje, o kažkur. Gaunasi atskira dėlionė, pradedame ieškoti kaltų. Tad atsirado didelis nepasitikėjimas federacijomis. Negaliu kalbėti apie kitas federacijas, bet bent jau pas mus dviračių federacijoje yra daugybė bėdų“, – teigė S. Krupeckaitė.

Tuo tarpu Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas A. Lankas kėlė klausimus dėl sportininkų socialinių garantijų.

„Man kyla klausimas, kodėl sportininko karjera ir jo stažas nėra įtraukiamas, kaip darbo stažas? Valstybė mums moka stipendijas, tačiau PSD nėra mokama, nors galėtų tai padaryti. Manau, kad didžiausia klaida buvo panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD) ir Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC)“ – apie 2017 metais pradėtas sporto reformas užsiminė A. Lankas.

LOSC panaikinimo tema plačiai skambėjo sporto forume, o galutinėje jo rezoliucijoje, po kuriuo pasirašė renginio dalyviai, yra prašoma atkurti LOSC.

„Panaikinus LOSC, mes, kaip sportininkai, turėjome tam tikrų privilegijų, tuomet buvo galima kreiptis pagalbos. Manyčiau, kad tas visas finansavimo nuleidimas į federacijas buvo geras dalykas, bet jos nelabai suprato, kaip viskas veikia. Federacijų apimtis yra labai didelė, todėl olimpiniam sportui negali duoti pakankamai dėmesio“, – teigė buriuotoja V. Andrulytė.

Jai antrino ir Tokijo olimpinių žaidynių vicečempione L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

„Vėl girdžiu daug visokiausių pažadų, bet norėtųsi, kad visi tie pažadai virstų realiais darbais. Po 2012 metų Londono viena iš pirmųjų prakalbau apie sporto bėdas, bet praėjo 9 metai ir nebuvau išgirsta. Turime daug bėdų, bet kertinis dalykas buvo sužlugdyta aukšto meistriškumo sistema“, – teigė sportininkė.

LTOK finansavimas

Viena iš pagrindinių LTOK nuogąstavimo priežasčių dėl galimo naujo finansavimo modelio – federacijos iš biudžeto lėšas gaus tik pavasarį, nors joms pinigų jau reikia sausio mėnesiui. Tačiau ŠMSM viceministras L. Obcarskas pabrėžė, kad ši bėda ministerijai yra žinoma ir bus sprendžiama.

„Sutinku, kad ministerijos lėšos pasiekia per vėlai, nenormaliai vėlai. Žinau, kad nuo sausio jau vyksta stovyklos ir pasiruošimas. Turime keisti šitą modelį ir tą išdiskutuosime. Tikrai turime pasiūlyti ne vieną variantą, tačiau finansavimui nuo metų pradžiose matome realias galimybes“, – teigė L. Obcarskas.

Viceministras taip pat pabrėžė, kad olimpinės sporto šakos artimiausiais metais turėtų gauti ženkliai didesnį finansavimą, o tuo pačiu ir konsultacinę pagalbą, kuri galėtų atstoti LOSC funkcijas.

„Olimpines sporto šakas turėtų pasiekti ženkliai didesnis finansavimas. Didėtų ik 2,5 milijonų eurų. Praėjusias metais buvo išdalinta apie 8 milijonus eurus. Nuo 2023 metų galėtų didėti iki 10 milijonų. Tokia projekcija jau įdėta į finansinį planą.

Taip pat žinome, kad kai buvo panaikinti ta LOSC funkcija rengti sportininkus, daugelis federacijų susidūrė su per dideliais iššūkiais. Federacijos, kurios turi virš milijono eurų biudžetą, gali susitvarkyti pačios, tačiau mažesnės susidūrė su bėdomis. Tą identifikavome ir bandysime spręsti. Manome, kad federacijoms trūksta kompetencijos. Esame numatę steigti kompetencijų centrą, kur federacijos galės gerinti savo situaciją.

Dar bus kuriamas sporto registras, kur matysime situaciją dėl infrastruktūros ir galėsime ateityje spręsti šitas bėdas.

Manome, kad visa aukšto meistriškumo piramidė prasideda nuo darželio ir mokyklų, tad norime įvesti realų trijų savaitinių kūno kultūros pamokų programą. Tai buvo įgyvendinta jau senai, bet realiai nebuvo vykdoma“, – apie Vyriausybės planuojamas permainas pasakojo L. Obcarskas.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė kėlė kitą klausimą dėl finansavimo. LTOK vadovės teigimu, jų atstovaujami teisininkai išaiškino, kad priėmus naujas įstatymų pataisas, LTOK nebegalės finansuoti aukšto meistriškumo sporto.

„Mes tikrai nesiekiame su nieko pyktis. Klausime, kaip gyvensime toliau?“, – retoriškai klausė D. Gudzinevičiūtė.

Tačiau ŠMSM ministrė J. Šiugždinienė tokias kalbas paneigė.

„Finansavimas aiškiai užfiksuotas ir tie pinigai didės. Tiek LTOK, tiek Vyriausybė finansuoti gali tą patį dalyką. Nežinau, ką ir kokie teisininkai išaiškino, bet jokių apribojimų nėra. Baimių gali būti, net noriu išsklaidyti tas baimes, nes finansavimas nemažės, bet eis per valstybės biudžetą. Jokių apribojimų dėl stipendijų ir visų kitų dalykų nėra“, – sakė ministrė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt