Yra didelė tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį padidins bazines palūkanų normas, sako ECB valdybos narys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, kitą mėnesį ECB turės daugiau duomenų apie karo Artimuosiuose Rytuose poveikį ekonomikai ir infliacijai, o sprendimas dėl palūkanų normų priklausys būtent nuo konflikto eigos.
„Manau, kad labiausiai tikėtinas sprendimas, palūkanų normų kryptis yra pakankamai akivaizdi. (...) Akivaizdu, kad kalbame apie galimą palūkanų normų kilimą birželio mėnesį“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Turbūt akivaizdu, kad kalbame apie aukštesnę infliaciją, išaugusią infliacijos riziką. Tokioje situacijoje iš pinigų politikos pusės sprendimas yra pakankamai akivaizdus. Klausimas – kaip rutuliosis situacija aplink karą Artimuosiuose Rytuose“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, ECB praėjusį ketvirtadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų – jos liko 2 proc. lygyje, koks yra nuo praėjusių metų birželio.
„Sprendimas nekeisti buvo priimtas, nes daugelis duomenų, kuriuos turėjome, iš principo atitiko kovo mėnesio prognozę“, – aiškino G. Šimkus.
Jis pabrėžė, kad kol kas konfliktas Artimuosiuose Rytuose trunka per trumpai, kad būtų galima įvertinti ekonominį jo efektą, nors, ECB vertinimu, jis jau lėmė staigų energijos kainų kilimą, kuris didina infliaciją ir neigiamai veikia ekonomines nuotaikas.
„Situacija aplink karą Artimuosiuose Rytuose yra labai neapibrėžta ir smarkiai kintanti. Birželį bus turima tiek makroekonominių duomenų, tiek bus atnaujintos makroekonominės prognozės, kas leis geriau įvertinti situaciją ekonomikoje“, – teigė LB vadovas.
„Karo Artimuosiuose Rytuose pabaiga būtų faktorius, kuris galėtų leisti galvoti apie kažkokį kitokį sprendimą“, – pabrėžė jis.
ECB vertinimu, kuo ilgiau tęsis karas ir kuo ilgiau energijos kainos išliks aukštos, tuo didesnis bus tikėtinas poveikis bendrai infliacijai ir ekonomikai.
Pasak G. Šimkaus, euro zonos verslai ir vartotojai jau tampa atsargesni, bankai sugriežtino skolinimosi sąlygas, o apklausos indikuoja lėtesnį ekonomikos augimą.
„Galbūt antrinių efektų dar nestebima, bet kuo ilgiau ir intesyviau plėtotųsi karas, tai turėtų poveikį ir antrinius, netiesioginius poveikius visai ekonomikai ir kainų augimui“, – teigė Lietuvos banko vadovas.
Šimkus: reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą kitąmet
Lietuvos bankui (LB) skaičiuojant, kad minimali alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – ir socialiniams partneriams toliau diskutuojant dėl jos didinimo, LB vadovas sako, kad dėl geopolitinio neapibrėžtumo reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą nuo kitų metų.
„Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius. Aplinka tikrai yra pakankamai sudėtinga“, – sakė G. Šimkus.
„Aš būčiau linkęs labiau į tą tokį ne per greitą MMA augimą“, – pridūrė jis.
G. Šimkaus teigimu, geopolitinė aplinka yra neapibrėžta, greitai kintanti ir turinti neigiamą poveikį ekonomikai: „Šitame kontekste vis tik atsargumas yra dorybė.“
„Mano galva, yra svarbu vis tik būti kontekste. Sprendimas bus priimamas rudenį ir tada nereikia savęs įsprausti į galvojimą, koks yra tas ar kitas skaičius“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Kiek vėliau LB vadovas patikslino, kad minimali alga, jo manymu, turėtų didėti pagal nuosaikesnį centrinio banko scenarijų – apie 6,4 proc.
Tuo metu neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimas, anot LB vadovo, yra kito lygmens sprendimas.
„NPD didinimas turėtų būti suderintas su visos Lietuvos biudžeto kontekstu, atsižvelgiant į įvairius kitus valstybės išlaidų poreikius, įskaitant gynybą, sveikatą, švietimą ir panašiai“, – teigė G. Šimkus.
Kaip rašė BNS, centrinis bankas skaičiuoja, jog MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
LB vertinimu, pirmasis scenarijus apskaičiuotas, kad MMA siektų 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o antrasis – 50 proc. Šiuo metu MMA ir VDU santykis siekia 44,7 procento.
Trišalei tarybai toliau tęsiant diskusijas dėl MMA didinimo, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis praėjusią savaitę sakė, jog MMA turėtų augti ne daugiau kaip 6–7 proc. – toks didėjimas, pasak jo, būtų racionalus atsižvelgiant į ekonomikos augimą, įvairių sektorių dabartinę padėtį.
Savo ruožtu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis teigė matantis galimybę MMA kelti pagal spartesnį centrinio banko scenarijų, o Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk tikino, jog MMA kitąmet augs, bet dėl konkretaus jos dydžio turėtų susitarti darbdavių ir profsąjungų atstovai.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių).
Lietuvos banko vadovas: šalis į recesiją šiemet nepanirs, BVP augs virš 3 proc.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas G. Šimkus sako, kad šiais metais šalies ekonomikai recesija negresia, jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs daugiau nei 3 proc., o tam didelės įtakos turės atsiimti pensijų pinigai.
„Pas mus ekonomiką skatina ir antros pakopos pinigai, mes turime šito nepamiršti. Ir pagal mūsų prognozes BVP šiais metais virš 3 proc. turėtų augti. Ir čia turint omeny, kad mes jau skaičiuojame dalinai karo Irane poveikį. Tai Lietuvos atveju nėra kalbos, bent jau šiuo metu, apie recesiją“, – sakė G. Šimkus.
Anot jo, šiuo metu situacija nėra įprasta, o rinką užplūdę atsiimti pensijų pinigai bei pabrangę degalai šalies verslą veikia skirtingai.
„Užplūdę antros pakopos pinigai paskatina tam tikrus verslus, pavyzdžiui, išvažiuojamasis turizmas, prekyba, šaldytuvai, dar kažkas – tai yra tam tikri verslai. Kiti verslai, kurie yra orientuoti labiau į išorę, jie gali susidurti su sunkumais ir jie kalba apie tai“, – teigė G. Šimkus.
„Vieni, kurie labiau priklauso nuo degalų, jie patirs spaudimą, savikainos augimą ir jiems kils dilema – ar perkelti tai į kainas, galbūt tai lems mažesnį prekių, paslaugų paklausą, kitiems kaip tik yra gerai, nes atėjo 3 milijardai eurų ir dalis jų bus išleisti. Situacija nėra vienoda per ekonomiką ir vieni jaučia vienaip, kiti mato situaciją kitaip“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Kaip rašė BNS, LB balandžio pradžioje prognozavo, kad ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc. Pernai gruodį manyta, kad augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento.
