Sportas

2021.10.13 05:30

Gudzinevičiūtės ir Majausko kaktomušoje – aistros dėl LTOK ir loterijų verslo bambagyslės

Rokas Suslavičius, LRT.lt2021.10.13 05:30

„Mes turime nukirpti loterijų verslo ir sporto bambagyslę. Sportas turi būti valstybės politikos dalis“, – apie didelio pasipriešinimo sulaukusią iniciatyvą LRT.lt pasakojo Seimo narys Mykolas Majauskas.

Spalio 21 dieną Seimo nariai turėtų svarstyti dėl naujų Loterijų įstatymo pataisų, kurios galėtų visiškai pakeisti Lietuvos sporto finansavimo veidą ir nutrauktų skambiai parlamentaro įvardytą ryšį tarp loterijų verslo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK).

Tiesa, savo argumentų dėl galimų pakeitimų turi tiek Seimo atstovai, tiek ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Abi pusės viena kitai negaili kaltinimų dėl spekuliacijų ar bandymo įbauginti.

Šiuo metu LTOK didžiąją dalį biudžeto surenka iš loterijų įmonės „Olifėja“. Pagal dabar galiojančius įstatymus loterijų organizatorius moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8 proc. skiria paramos gavėjams. Kadangi LTOK priklauso 51 proc. „Olifėjos“ akcijų, 8 procentai paramos keliauja į šios organizacijos biudžetą.

2020 metais didžiąją dalį visų LTOK pajamų, kurios siekė 11,03 mln. eurų, sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,46 mln. eurų) ir jos išmokėti dividendai (3,59 mln. eurų).

Naujos įstatymo pataisos įpareigotų loterijų organizatorius mokėti visus 13 procentų į valstybės biudžetą kaip mokestį, o vėliau visi tie pinigai atitektų sportui. Vienas iš įstatymo projekto autorių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas skaičiuoja, kad tokiu būdu LTOK biudžetas galėtų didėti 38 procentais.

Tačiau LTOK nėra sužavėtas didėjančio biudžeto galimybe.

Žinios. Seime – siūlymai didinti LTOK finansavimą iš biudžeto ir atsisakyti loterijų paramos

Siūlymai keisti Loterijų įstatymą Seime galiausiai sukėlė aršių diskusijų Lietuvos sporto pasaulyje. Viena barikadų pusė ėmė sakyti, kad LTOK gina tik loterijų verslo interesus ir nenori gauti daugiau pinigų šalies sportui. Savo ruožtu LTOK atstovai pabrėžia, kad skaidrumas yra jų prioritetas, tačiau nežinomybė verčia nesutikti su Seimo narių ketinimais.

Įstatymo pataisos ir valstybės kontroliuojami pinigai

„Loterijų įstatymo pataisos yra perėjusios pateikimo stadiją ir šiuo metu laukiame Vyriausybės išvadų. Sulaukę jų svarstysime jas Biudžetų ir finansų komitete Seime ir tada teiksime Seimui svarstyti. Vėliau laukia priėmimas, jeigu Seimas tam pritars po svarstymų“, – apie įstatymo projekto būklę LRT.lt išsamiau papasakojo M. Majauskas.

Šiuo metu LTOK 8 procentus gaunamos paramos iš loterijų verslo skiria olimpinių sporto šakų federacijoms finansuoti, sportininkų pasiruošimui, moka jiems stipendijas. Jei įstatymo pataisos Seime sėkmingai prasiskins kelią, tuomet Lietuvos sportas pinigus gautų ne tiesiogiai iš LTOK, bet per valstybės institucijas, o tokiu atveju atsirastų kontrolė dėl išleidžiamų pinigų.

Seimo narys įsitikinęs, kad LTOK rodomas nenoras dėl siūlomų pataisų tik įrodo, kad yra ginami loterijų verslo interesai.

„Bus tik geriau, nei buvo iki šiol. Aš esu įsitikinęs, kad LTOK nuosekliai ir nuoširdžiai gina loterijų verslo interesus. Aš manyčiau, kad tiek LTOK, tiek visas sportas apskritai turėtų būti valstybės politikos, o ne loterijų verslo dalis. Būtent tai ir įgyvendina pateiktos įstatymo pataisos, kurios užtikrintų aukšto meistriškumo sporto finansavimą iš biudžeto, kad jis būtų stabilus ir reikšmingai didesnis, nei buvo iki šiol.

Mes įsipareigoję ir tai ne pirmas kartas, kai LTOK yra pasiūlyta didinti finansavimą su sąlyga, kad pinigai būtų skiriami skaidriai. Priminsiu, kad dar 2018 metais siūlyta didinti finansavimą 40 procentų su sąlyga, kad pinigai eitų per biudžetą. Tas reiškia, kad juos galėtų audituoti Valstybės kontrolės tarnyba, LTOK turėtų išleisti pinigus vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu, tačiau LTOK tuomet atsisakė.

Loterijų verslas prieš Tokijo olimpines žaidynes sumažino finansavimą LTOK puse milijono eurų ir LTOK dėl to nesiskundė. Galvoje sunkiai sutelpa du faktai – kad neskaidrus, nestabilus ir mažesnis finansavimas iš loterijų verslo LTOK atrodo patrauklesnis nei reikšmingai didesnis, skaidrus finansavimas iš biudžeto. Iš tikrųjų tai kelia klausimą, kodėl LTOK renkasi tokį kelią“, – savo argumentus dėstė M. Majauskas.

Su tokiais teiginiais LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė nesutinka. LRT.lt atsiųstame komentare prezidentė teigia, kad kaltinimai LTOK skaidrumo stoka tėra spekuliacijos.

„Vieninteliai interesai, kuriuos gina LTOK, – sporto bendruomenės. Ir tikrai labai gaila, kad kažkas yra susidaręs visiškai priešingą nuomonę, nei yra iš tikrųjų. Iki šiol veikiantis olimpinio judėjimo ir sporto finansavimo modelis per LTOK valdomą įmonę net 30 metų užtikrino stabilų ir nenutrūkstamą olimpinio sporto finansavimą. Visą informaciją apie tai skelbiame viešai, bet kas gali ne tik sužinoti, kam ir kiek skirta lėšų, kokiais kriterijais, bet ir kokį metinį biudžetą turi LTOK. Tad bet kokie kaltinimai skaidrumo stoka tėra spekuliatyvūs politiniai teiginiai.

Deja, to pasakyti apie valstybės biudžeto pinigus negalime. Net ir dabar valstybės pinigai sporto federacijas pasiekia tik kovo ar balandžio mėnesį, tad sporto federacijos pirmą metų ketvirtį gyvena išties sunkiai, nors būtent metų pradžioje didžioji dalis federacijų organizuoja treniruočių stovyklas, dėliojasi ilgalaikius planus.

Priėmus Loterijų įstatymo pataisas pasikeis tik paramos gavėjas. Vietoj olimpinio sporto parama bus pervedama į valstybės biudžetą, o pati paramos suma nesikeis (pagal naujas įstatymo pataisas siūloma skirti nebe 8 procentus paramos, o 13 procentų, – LRT.lt). Tačiau kaip iš ten pasieks sportą, lieka neaišku. Neaišku buvo ir yra jau daugiau nei 3 metus, nuo tada, kai Seimo koridoriuose nuskambėjo idėja apie didesnį finansavimą olimpiniam judėjimui“, – sakė LTOK vadovė.

M. Majauskas pripažįsta, kad tam tikrų bėdų dėl valstybės sporto politikos esama, tačiau ateities perspektyvoje nė viena federacija neturėtų nukentėti.

„Aš turiu pripažinti, kad apskritai valstybės institucijose yra nepakankamai kompetencijos sporto politikoje. Aš pritarsiu tokiems nuogąstavimams sporto bendruomenės, kai sakoma, kad atėjus į ministerijas trūksta žmonių, su kuriais būtų galima kalbėtis, kurie tinkamai įvertintų sporto poreikius, strateginius tikslus.

Norėčiau, kad LTOK negąsdintų ir neužsiimtų tokia politika, kuri yra panaši į atstovavimą loterijų verslui.

M. Majauskas

Tokia situacija susiklostė metai iš metų, nes aukšto meistriškumo finansavimas daugiau buvo kelių verslininkų rūpestis. Tai savaime nėra nusikaltimas, tiesiog susidarė tokia situacija dėl priimtų teisės aktų.

Aš labai tikiuosi, kad priėmę Loterijų įstatymo pakeitimus mes ne tik didinsime sporto finansavimą, bet ir užtikrinsime didesnį finansavimą valstybės institucijų, kuriose turėtų būti sukaupta sporto politikos kompetencija. Tai reiškia, kad valstybė galės tinkamai įvertinti federacijų reikalus, poreikius, keliamus tikslus ir formuoti politiką. Dabar susidarė tokia situacija, kad sportas eina sau, valstybė – sau.

Bendradarbiavimo ir pasitikėjimo principu valstybė galėtų reikšmingai daugiau finansuoti sportą, nei tai darome iki šiol. Aš tikiuosi, kad nė viena federacija nebus pamiršta ar palikta. Norėčiau, kad LTOK negąsdintų ir neužsiimtų tokia politika, kuri yra panaši į atstovavimą loterijų verslui“, – savo poziciją dėstė M. Majauskas.

Nežinomybė dėl finansavimo

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nauji įstatymo pakeitimai, LTOK teigimu, labiausiai kelia nerimą, – nežinomybė.

LTOK nuogąstauja, kad pagal galiojančius įstatymus finansuojant vieną šaltinį valstybės lėšos dubliuotis negali.

„40 proc. augantis finansavimas, žinoma, skamba patraukliai, tačiau nei tada, nei dabar nesulaukiame paaiškinimo apie tokio finansavimo būdus ir lėšų panaudojimo galimybes. Tad bet kokios spekuliacijos, kad LTOK atsisakė didesnio finansavimo, yra visiškai nepagrįstos. Priešingai, nebuvo padaryta nieko, kad minėtos lėšos mus pasiektų, o pastarieji treji metai tik patvirtina, kad jų net nebuvo numatyta.

Net ir dabar nėra žinoma, kaip loterijų mokamos lėšos į biudžetą nuo kitų metų pasieks mūsų sportininkus, bet akivaizdu, kad LTOK finansavimo sritys dubliuosis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) finansuojamomis aukšto meistriškumo sporto programomis.

O įstatymai draudžia vieną sritį valstybės lėšomis finansuoti iš dviejų šaltinių. Todėl natūraliai kyla klausimų. Ar LTOK galės biudžeto lėšas naudoti taip, kaip dabar? Ar galėsime mokėti olimpines stipendijas? Ar galėsime skirti finansavimą pasiruošimui olimpinėms žaidynėms? Kaip tos lėšos bus mokamos mums?

Turime oficialų advokatų išaiškinimą, kad finansavimo dubliuoti negalėsime. Prieš kelias savaites tuo pačiu klausimu oficialiai kreipėmės į ŠMSM, tačiau atsakymo dar nesulaukėme. Patys dar gerokai seniau siūlėme į įstatymą įrašyti sąlygą, pagal kurią loterijų paramos gavėjus tikrintų Valstybės kontrolė. Finansų ministerija tai padaryti atsisakė“, – teigė LTOK prezidentė.

Tiesa, M. Majauskas pabrėžia, kad Loterijų įstatymo pataisų tikslas yra labai aiškus – nukirpti loterijų verslo ir sporto bambagyslę.

„Yra labai aiškus pažadas ir Vyriausybės įsipareigojimas didinti finansavimą, tad toks ir turėtų būti visos visuomenės interesas, kad sportui būtų skiriama daugiau pinigų. Dabar LTOK finansavimas sportui priklauso nuo loterijų verslo valios, nes dabartinis įstatymas niekaip neįpareigoja loterijų verslo finansuoti sporto. Gali skirti kam nori ir kiek nori pinigų.

Šiuo atveju tik jų gera valia yra finansuojamas sportas. Priėmus pakeitimus pajamos ir mokesčiai būtų mokami į biudžetą, o pinigų skirstyme dalyvautų valstybės institucijos, kitaip nei dabar, kai pinigus skirsto loterijų verslas. Ir šiaip loterijų verslas skirsto ne paprastus pinigus, o mokesčius, kuriuos šiaip turėtų pervesti į biudžetą, bet jie patys nusprendžia, kur nori juos skirti.

Galėčiau duoti pavyzdį. Įsivaizduokime, kad leistume „Maximos“ prekybos tinklui nemokėti pelno mokesčio į biudžetą, tačiau visus pinigus reikėtų pervesti kariuomenei ir kiekvieną kartą, kai Seime būtų svarstomi PVM tarifo mokesčiai, į Seimą ateitų ne prekybos asociacijos atstovai, o kariuomenės generolai. Su sportu dabar turime identišką situaciją, kai kiekvieną kartą svarstant loterijų verslo klausimus prieš akis iškyla olimpiniai čempionai.

Manau, kad mes turime nukirpti loterijų verslo ir sporto bambagyslę. Pasikartosiu, kad sportas turi būti valstybės politikos dalis. Tikslas – kad valstybė galėtų užtikrinti didesnį ir stabilų sporto finansavimą“, – teigė Seimo narys.

Ginčas dėl stipendijų

Rugsėjo pabaigoje LTOK išreiškė nuogąstavimą, kad priėmus Loterijų įstatymo pataisas nebeliks pinigų sportininkų stipendijoms. Šiuo metu aukštus rezultatus pasiekę sportininkai gali gauti didžiausią valstybės skiriamą stipendiją, kuri yra kiek didesnė nei 1 000 eurų, ir LTOK stipendiją, kuri svyruoja nuo 400 iki 950 eurų.

Prieš kelias savaites D. Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad artimiausiu metu iš LTOK stipendijas gaunantys sportininkai gali likti be jų.

„Elitiniai sportininkai šiuo metu gauna ir valstybinę, ir olimpinę stipendijas. Būtent olimpinės stipendijos, nuo kurių mes mokame mokesčius, suteikia socialines garantijas sportininkams.

Valstybinių stipendijų kriterijai ir koeficientai yra įtvirtinti Sporto įstatyme. Jeigu stipendijų mokėti nebegalėsime, kyla du klausimai: kas atletams suteiks socialines garantijas ir kas kompensuos prarastą olimpinę stipendiją?

Mums keista, kaip naujas sporto finansavimo modelis keičiamas atskirai nuo Sporto įstatymo.

Sporto įstatymo pataisų jau kurį laiką nepavyksta priimti, todėl nežinau, ar realu tikėtis, kad įstatymas bus pakeistas artimiausiu metu. Negirdėjome apie jokias diskusijas šiuo klausimu, tačiau Seime gimė iniciatyva keisti sporto finansavimą. Mes nesakome, kad to daryti negalima, kad neverta ieškoti kito modelio, dar geresnio. Priešingai, mes norime turėti tokį modelį, kuris būtų orientuotas į sporto ateitį, tačiau ją kuriant, o ne naikinant. Dabar išeina atvirkščiai: iš pradžių sunaikinama finansavimo infrastruktūra, o tik vėliau ieškoma būdų, kaip mokėti sportininkams“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.

Tiesa, M. Majauskas užsiminė, kad tokie LTOK pareiškimai tėra bandymas regzti intrigas. Seimo nario teigimu, Sporto įstatymas taip pat būtų koreguojamas.

„Mes turime įsipareigojimą, kad sportininkams stipendijos ne mažėtų, o tik didėtų. Tam greičiausiai koreguosime Sporto įstatymą užtikrindami, kad iš biudžeto mokamos stipendijos dvigubėtų, tokiu atveju nė vienas stipendijas gaunantis sportininkas nenukentėtų. Todėl šitie gąsdinimai yra nepagrįsti ir LTOK bando be reikalo megzti intrigas.

Šiuo metu diskutuojame apie stipendijų dvigubinimą ir sportininkai gautų daugiau, nei gauna iki šiol. Atsiprašau, kad vėl kartojuosi, bet LTOK bando įpiršti nuomonę, kuri neatitinka to, ką mes deklaruojame.

Mes dvigubinsime tas stipendijas ir stengsimės užtikrinti, kad sportas gautų tik daugiau pinigų. Mūsų visų interesas yra užtikrinti didesnį finansavimą, o loterijų finansavimas nėra stabilus.

Atkreipsiu dėmesį, kad loterijų verslas praėjusiais metais sumažino paramą. Aš nerasčiau nė vieno politiko, kuris išdrįstų metus prieš olimpines žaidynes paimti žirkles ir nukirpti finansavimą LTOK. Loterijų verslininkai tai padarė, o, didelei nuostabai, LTOK tam neprieštaravo. Kai mes pasiūlėme padidinti finansavimą, LTOK ėmė prieštarauti. Padėkite man atsakyti į klausimą – kodėl taip yra?“ – retoriškai klausė M. Majauskas.

LTOK atsiųstame komentare teigiama, kad nors parama iš loterijų verslo ir sumažėjo, biudžetas dėl to nenukentėjo.

„LTOK biudžetas praėjusiais metais siekė 11 mln. 26 tūkst. eurų. Nepaisant to, kad iš UAB „Olifėja“ praėjusiais metais gauta 95 proc. planuotų pajamų, bendra pajamų suma 156,1 tūkst. eurų viršijo planuotą biudžetą. Tai pasiekta laimėjus tarptautinių projektų finansavimą“, – rašoma LTOK komentare.

Tarptautinio olimpinio komiteto įsikišimas

Seimo narių ir LTOK priešprieša finansavimo klausimu nėra nauja. M. Majauskas atskleidė, kad jau keletą metų vyksta apsižodžiavimai, o vienu metu į kovą buvo įtrauktas ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).

„LTOK kelerius metus mojavo pažyma, kurią gavo iš Tarptautinio olimpinio komiteto, sakydamas, kad pastaroji organizacija nesutinka su įstatymų pakeitimais ir ragina neskriausti LTOK. Toks raštas iš tikrųjų egzistuoja, mes ėmėme nagrinėti jį. Pirmame sakinyje parašyta, kad atsakydamas į LTOK kreipimąsi, kuriame teigiama, kad valstybė planuoja jiems sumažinti finansavimą, TOK nepritaria tokiam siūlymui.

Tuomet mes pareikalavome LTOK parodyti tą kreipimąsi, kurį siuntė į TOK ir kur buvo siūloma jiems mažinti biudžetą, nors egzistavo oficiali Finansų ministerijos pažyma, teigianti, kad LTOK biudžetui finansavimas yra didinamas“, – pasakojo M. Majauskas.

LTOK mestus kaltinimus neigia ir sako, kad tuomet buvo kreiptasi dėl nežinomybės.

„Būtent dėl atsiradusios nežinomybės kreipėmės į TOK ir paaiškinome, kokioje situacijoje atsidūrėme. TOK tuomet išreiškė susirūpinimą, nes Olimpinė chartija, kuria vadovaujasi visi nacionaliniai olimpiniai komitetai (NOK), numato, kad kiekvienas NOK privalo išlaikyti nepriklausomybę nuo politinių institucijų“, – teigė LTOK vadovė D. Gudzinevičiūtė.

Tačiau bent jau kol kas Lietuvos sporto finansavimas su LTOK lėšomis yra gerokai susipynęs ir norint atpainioti šią raizgalynę vien tik Loterijų įstatymo pataisų gali neužtekti.

„Valstybės siekis didinti skaidrumą sporte – taip pat sveikintinas, tik tai labiausiai paveiks lėšų gavėjus, šiuo atveju federacijas, kitas organizacijas. Mes labai norėtume, kad tokia praktika būtų kuo geresnė, nors turime skaudžios patirties, kai tos pačios valstybės įstaigos labai keistai elgdavosi tiek su savo turtu, tiek su lėšomis.

Didžiausia problema, su kuria susiduriame mes ir sporto bendruomenė, – nežinomybė. Kaip jau minėjau, žinome tik tiek, kad neteksime ženklaus finansavimo, nes minėtos lėšos keliaus į valstybės biudžetą, bet nežinome, kaip iš ten jos pasieks sportą. Šiuo metu ir mums, ir federacijoms sunku planuoti kitų metų biudžetą ar veiklą. Visų galvose sukasi neatsakyti klausimai: kaip sportininkams nupirkti inventorių? Ar tai daryti viešųjų pirkimų būdu, ar ne? Jei taip, kaip tai daryti? Ar stovyklas irgi reikės įsigyti per viešuosius pirkimus? Iš ko reikės gyventi pirmą metų ketvirtį?

Tokijo olimpinėse žaidynėse sportininkai dalyvavo su LTOK pirktu inventoriumi, bet ar galėsime toliau jį pirkti? Ar galėsime mokėti olimpines stipendijas? Ar galėsime finansiškai padėti federacijoms? Nors įstatymo pataisų rengėjai užtikrintai sako taip, kaip tai vyks, atsakyti negali. O mes juk negalime nutraukti veiklos ir laukti atsakymų.

Pabandykite įsivaizduoti, jei Simonai Krupeckaitei prieš pasaulio čempionatą sulūš dviratis, ką reikėtų daryti. Rašyti paraišką viešiesiems pirkimams, laukti kelis mėnesius ir nerimauti, ar geriausią pasiūlymą pateiks būtent tas gamintojas, kurio inventorius tinkamiausias sportininkei? Klausimų turime daugiau nei atsakymų, o turėtų būti visai kitaip.

Maža to, norint gauti valstybės finansavimą pagal aukšto meistriškumo sporto programą reikalaujama turėtų 10 proc. prašomos sumos. Iki šiol federacijos šią sumą dengdavo LTOK lėšomis. Jau girdime svarstymų, kaip šią sumą reikės padengti ateityje“, – nuogąstavo D. Gudzinevičiūtė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt