Sportas

2021.01.27 14:25

Žiemelio naujo klubo sostinėje vizija nesusijusi su „Rytu“ – verslo, o ne paramos subjektas su tvariu biudžetu

Gintarė Grikštaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.27 14:25

Jau kurį laiką krepšinio kuluaruose kalbama apie vieno turtingiausių Lietuvos žmonių, verslininko Gedimino Žiemelio norą Vilniuje įkurti naują krepšinio komandą. Neseniai „Siemens „areną įsigijęs verslininkas ilgai buvo sietas su galimu Vilniaus „Ryto“ pirkimu, tačiau LRT TELEVIZIJAI jis paneigė tokius norus. Anot G. Žiemelio, jo tikslas sukurti klubą, kuris neštų pelną, būtų tvarus ir priklausytų ne jam, o kol kas neapibrėžtai „bendruomenei“.

LRT TELEVIZIJOS žurnalistei Gintarei Grikštaitei verslininkas G. Žiemelis pasakojo apie savo naujo klubo modelį, norą padaryti jį pelningu verslo objektu, o ne nuolatiniu valdžios pinigų prašytoju ir paneigė gandus, kad domisi įsigyti būtent „Ryto“ klubą.

– Jau turbūt metus sklando gandai, kad ketinate įsigyti „Ryto“ klubą. Jų padaugėjo, kai įsigijote didžiausią areną Vilniuje.

– Aš iki šiol nedaviau jokio komentaro ir nieko nekomentavau. Ir nė vieno susitikimo nedariau šiuo klausimu, bet turbūt tenka ir jums ir vakar vienam kolegai pasakiau viešą savo nuomonę, kad aš klubo niekada nesiekiau įsigyti, nes jeigu būčiau norėjęs, būčiau įsigijęs,

Tą planą viešai pristatysime, patalpinsime internete su visomis galimybėmis registruotis ir reikšti savo nuomonę. O toks klubas manau galėtų gimti per metus ir teoriškai 2022 m. LKL sezone jis galėtų jau pradėti dalyvauti.

Bet aš galiu prisidėti prie Vilniaus krepšinio bendruomenės, Lietuvos krepšinio bendruomenės ir turiu netgi planą, ką reikėtų daryti, jeigu bendruomenė pritartų ir pabūti jos iniciatoriumi. Bet svarbiausias dalykas, mano nuomone, kad klubas neturėtų būti suasmenintas. Tada atsiranda takoskyra tarp krepšinio bendruomenės atstovų.

Manau, kad ilgalaikis projektas galėtų būti, kai jame galėtų dalyvauti visi norintys, o klubas būtų investicijų, o ne paramos objektas. Nes kai kurie Europos klubai, JAV klubai vienareikšmiškai, parodo, kad sportą galima padaryti pelninga veikla. Ir greičiausiai tokioje šalyje kaip Lietuva, kurioje mes turime tikrai gerą krepšinio mokyklą.

– Kaip jūs įsivaizduojate tokio klubo kūrimą?

– Šiandien visi klubai yra viešosios įstaigos ir jie visi yra paramos gavėjai, tad nėra net sukurta prielaida, kad klubai galėtų būti verslo siekiančios organizacijos. Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta, kad verslo siekiančios organizacijos yra uždarosios akcinės bendrovės, kurios turi savininkus, o ne dalininkus, kurie reikalui esant didina įmonės įstatinį kapitalą, o pelną uždirbus gauna dividendus. Tad būtent tokį pasiūlymą manau, kad greitu metu pristatysiu ir inicijuosiu. O kaip jau sureaguos verslo, krepšinio bendruomenė, ar tas verslo planas, pasikartosiu, o ne paramos siekimas, sulauks susidomėjimo, nežinau, bent jau privačiose kalbose jis sulaukia.

Jeigu klubas galėtų turėti kasmet ne mažesnį nei 5 mln. eurų įstatinį kapitalą, kurį išleistų investicijoms, klubo plėtrai, atlyginimams, akcininkais galėtų būti visi norintys. Greičiausiai 90 procentų – stambieji akcininkai, 10 procentų – smulkieji, paprastai tai yra fanai, krepšinio mylėtojai. Labai geras pavyzdys yra Ispanijoje, pavyzdžiui „Barcelona“ klubo prezidentą renka 150 tūkstančių dalyvių. Ir tai nesuasmenintas klubas, egzistuoja demokratija ir kas nori, tas prisideda.

Patikslinsiu, kad mes nekalbam, kad tai būtų VŠĮ, kur fanai arba žmonės galėtų įsigyti kažkokį tai paramos talonėlį ir už tai paremti klubą, ne. Paremti klubą galima ateidamas į areną, nusipirkdamas metinį abonementą. Mes kalbame apie tai, kad šitos bendrovės akcininkai turėtų turto, tai yra akcijų, kurios, priklausomai nuo klubo sėkmės ir vystymosi galėtų atnešti vienokią ar kitokią grąžą.

– Ar Lietuvoje tikrai įmanoma sukurti pelningai veikiantį krepšinio klubą?

– Maždaug prieš 15–20 metų, kai NBA lyga vystėsi, NBA klubai kainavo vidutiniškai po 20 mln. dolerių, o kai kurie iš viso nieko nekainavo. Šiandien gauti naują NBA licenciją, kurių nėra išduota pastaruosius 10 metų, bet oficiali ir neoficiali kaina yra milijardas dolerių. O visi klubai kainuoja mažiausiai po milijardą.

Brangiausias klubas Niujorko Knicks“ kainuoja apie 4 mlrd. dolerių, tad klubų vertės per pastaruosius 20 metų pakilo nuo 50 iki 200 kartų. Tai pakankamai neblogas investavimo objektas. NBA klubuose per pastaruosius 20 metų pasikeitė labai nedaug savininkų. Pirminėje stadijoje investavę verslininkai, šeimos arba atskiri asmenys, pasididino savo investiciją atitinkamu procentu, kurį paminėjau. Ir tai yra versliškas sporto biudžeto sprendimas, nes šiandieną sportas yra šou. Jis konkuruoja su kitais šou, su kitais kultūriniais renginiais.

Ir tai yra verslas. Aš manau, kad kaip verslo atstovas, per savo 23 metų istoriją esu sukūręs ne vieną bendrovę, daugelis jų šiandien sėkmingai gyvuoja. Aišku buvo visokių kritimų ir pakilimų, bet tam ir yra verslas, tam ir yra ekonominė rizika. Bet aš manu, kad tuos veiklos modelius galima puikiai pritaikyti šiuolaikinėje situacijoje siekiant apjungti sporto bendruomenę ir siekiant padaryti verslo subjektą, o ne paramos gavėją.

Aišku, savivaldybės visoje Lietuvoje remia sporto klubus, tai turėtų būti skaidru. Greičiausiai savivaldybių paramos turėtų priklausyti nuo gyventojų skaičiaus arba nuo miesto biudžeto, kad neišsiskirtų viena ar kita savivaldybė, kuri labiau ar mažiau myli krepšinį ir kitas sporto šakas. Ir tai turėtų būti skaidru ir vieša, kad interneto puslapyje galima būtų sužinoti, kiek gali būti skiriama kokiai sporto šakai.

– Tad galimybė, kad jūsų verslo objektas būtų dabartinis „Rytas“ yra atmesta?

– Aš nekalbu apie „Ryto“ klubą, aš kalbu apie galimai visiškai naują verslo vienetą, kuriame galėtų dalyvauti ir dabartiniai „Ryto“ dalininkai, taip transformuojant pačią bendrovę, klubo VŠĮ į verslo vienetą į uždarąją akcinę bendrovę. Galiu patvirtinti – aš neturiu jokių ketinimų įsigyti esamo klubo, nes tai yra paramos gavėjas, kuriame man neaiškūs finansai, kuriame aš nematau tvaraus biudžeto ir nematau, iš kur jie tą biudžetą galėtų surinkti. Vienintelis šaltinis yra parama. O kodėl remti tokį klubą verslo bendruomenei, kuriame rezultatų nėra, šou elementų nėra? Tai bus tiktai pinigų išleidimas.

Jeigu klubas galėtų turėti kasmet ne mažesnį nei 5 mln. eurų įstatinį kapitalą, kurį išleistų investicijoms, klubo plėtrai, atlyginimams, akcininkais galėtų būti visi norintys. Greičiausiai 90 procentų – stambieji akcininkai, 10 procentų – smulkieji, paprastai tai yra fanai, krepšinio mylėtojai.

– Kokią turite klubo viziją?

– Viskas susiveda į finansines galimybes. Jeigu klubas turės biudžetą nuo 6 iki 10 milijonų eurų – toks biudžetas leidžia dalyvauti aukščiausiame lygyje. Mažiausias biudžetas Eurolygoje, jeigu pamenu, yra „Crvena Zvezda“, nesiekia 10 mln.

Toliau aišku yra žingsniai. Ten galima sakyti kaip reikia praeiti vieną kitą, ar trečią etapą, čia turėtų būti labai aiškus bendrovės verslo planas. Tas verslo planas turėtų žingsnius. Žingsniai turėtų būti paremti finansais. Viskas susiveda į finansinį tvarumą.

Vėlesniuose laikotarpiuose, po 4–5 metų, turėtų ženklią dalį biudžeto sudaryti bilietai į areną. Daugiausiai iš bilietų Eurolygoje surenka Tel Avivo „Maccabi“ – 10,5 mln. eurų iš bilietų, kad yra faktiškai daugiau nei visas „Crvena zvezda“ biudžetas, kuri irgi surenka apie 5 mln. eurų. Didžiąją dalį biudžeto irgi sudaro bilietai.

Jeigu mes turime krepšinio mylėtojų bendruomenę, mes ją turime suvienyti, o ne supriešinti. Jeigu mes turime rezultatus, tai po 4–5 m. akcininko indėlio toliau didinti įstatinį kapitalą galimai gali nebereikėti. Rodant gerus rezultatus, juos pakeistų verslo pajamos iš bilietų, bendras vidaus produktas vis tiek auga kiekvienoje šalyje. Mes to gal net nepajaučiam ir nepripažįstam, bet 10 metų atgal žmonės gal negalėjo leisti pinigų tam tikriems dalykas o šiandien jau gali ir vieną, ir kitą dalyką leisti. Rekordiniai indėliai bankuose yra.

Nori nenori, bet tas, kas buvo litais pieš 10 metų, dabar jau yra eurais. Kainų ir išlaidų prasme 3,4 karto pakilo visos sąnaudos, tame tarpe ir galimos sporto klubo pajamos. Tai aš manyčiau, kad turėtų įvykti tokia transformacija. Galvoju, kad ilgainiui, tai nebūtų visiškai Ispanijos modelis, bet būtų kažkoks miksas tarp Ispanijos ir NBA. Tai būtų savitas modelis, kurį galbūt ateityje nukopijuos ir kitos šalys.

– Po kiek laiko klubas galėtų atsirasti?

– Aš manau pačią programą sukurti su savo geriausiais vadovais iš verslo organizacijos, kurie skirs tam asmeninio laiko, per ateinančius kokius 3–4 mėn. Tą planą viešai pristatysime, patalpinsime internete su visomis galimybėmis registruotis ir reikšti savo nuomonę. O toks klubas manau galėtų gimti per metus ir teoriškai 2022 m. LKL sezone jis galėtų jau pradėti dalyvauti.

Bet pasikartosiu, aš nenoriu, kad klubas būtų siejamas su vienu asmeniu. Toks darinys turėtų apjungti visus mylinčius, prijaučiančius, galinčius investuoti ir prisidedančius prie darinio sukūrimo, kuris vėliau nebūtų siejamas su miestu.

Kas šiandienai yra „Ryto“ klubas? Tai yra didžiąja dalimi savivaldybės pinigai. Taip, yra didžiulė fanų bendruomenė, kuri stengiasi palaikyti tą klubą, net matydami perspektyvą kuo tai baigsis. Nėra ir tų džiaugsmingų pergalių, ir tos geros emocijos negauna šiandieną – visi tą žino ir supranta.

Dalininkai, kurie yra tenai, galėtų transformuoti savo indėlį į krepšinį. Į darinį, kuris nebūtų nei Žiemelio, nei dar kažkieno. Jis būtų visų. Kitaip tariant, mes padėtumėm sukurti verslo platformą sportiniams rezultatams realizuoti. Visi, kas nori, gali dalyvauti. Manau, kad geresnio varianto šiandien negali būti, jeigu mes norim konsoliduoti sporto bendruomenę.

Vienas klubas gyvena iš savivaldybės pinigų, kitas klubas – iš verslo pinigų. Tada automatiškai tai vestų į tolimesnį susipriešinimą dėl žaidėjų, dėl fanų ir viso kito. Bet manau, kad tie dalykai savaime išsispręs. Kaip kažkada, atsiradus GSM ryšiui, dingo SMS įrenginiai, kuriais galima buvo išsiųsti SMS žinutę. Čia sakyčiau technologinis žingsnis viską išsprendžia.

– Ar kalbėjote apie savo ketinimus su savivaldybe?

– Aš nelabai turiu ir tikslo šnekėti, nes aš šiandieną kol kas esu tiktai vienas iš krepšinio mylėtojų. Kai aš sukursiu platformą, kai joje bus įtraukti žmonės, aš manau, kad jie ir turės tada šnekėtis ir pasiūlys lyderį. Koks čia šnekėjimas? Laba diena, duokit pinigų? Tai čia bus tolygu dabartiniam klubui. Pasikartosiu, jeigu yra krepšinio darinys, kuris turi tvarų biudžetą – tai turėtų būti vienas iš didžiausių Lietuvoje biudžetų. Gal ateityje ir didžiausias, nes pagal pajamas Vilniaus miestas yra didžiausias Lietuvoje. Natūralu, kad savivaldybė turės rinktis, kam ji skiria savo krepšinio veiklos biudžeto pinigus. Nesakau, kad tai turėtų įvykti greitai, bet tai turėtų būti viešas sprendimas.

– Darius Gudelis, neseniai buvo paklaustas apie galimai jūsų norą įsigyti „Rytą“ ir teigė, kad atsisakė tokios galimybės, nes jūs reikalavote, kad klubas žaistų VTB pirmenybėse.

– Jeigu pastebėjote, aš nei vienu vardu nespekuliavau. Nesvarbu, ar ten Gudelis pasakė, ar jis labai įmantriai komunikacijos prasme apsuko ir pasakė kažkas kitas, paprašė, kad kažkoks fanas užduotų tokį klausimą, koks jis buvo užduotas. Čia jau komunikacinės gudrybės. Jis kaip komunikacijos specialistas tą supranta.

Aš esu tiesmukiškas žmogus ir kitų vardais nesinaudoju, kitų žmonių neapkalbinėju, savo problemas, jeigu jos atsiranda, sprendžiu pats ir neperkeliu kitiems, o savo rezultatais pasidalinu su kolektyvu. Tai Gudeliui linkėčiau nežaisti žaidimukų, nepasakoti pasakų, ateiti į „podcastą“ ir tiesiai šviesiai papasakoti, kas yra. Jeigu turi kokį planą, sakyk ir kalbėk, o nesislėpk už kitų nugarų.

Nesvarbu, kas tuos žodžius pasakė, bet jie buvo. Ir aš galvoju, kad tai yra tik sprendimo elementas, nes galvoju, kad nebuvo žmonių, kurie galėtų jam net teoriškai siūlyti žaisti toje lygoje. Nebent pati lyga galėjo pasiūlyti. Čia yra tiktai toks „piarinis“ dalykas.