Priminsiu: visuomeninis transliuotojas turi pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę. Deja, tikrai seku, kaip LRT pateikia informaciją apie Valstybės kontrolės auditą ar Darbo grupę dėl LRT valdysenos tobulinimo – nuomonių balanso tikrai nėra. Kai visuomeninis transliuotojas sistemingai suteikia tribūną tik vienai pozicijai, kyla klausimų dėl skaidrumo ir redakcinės politikos nepriklausomybės.
Bandysiu argumentuotai atsakyti į dažnai viešumoje girdimą kritiką dėl LRT įstatymo pataisų. Didžioji dalis kritikos remiasi ne tuo, kas įrašyta įstatyme, o tuo, kas įsivaizduojama, kad galėtų įvykti, arba – dar blogiau – gina savo interesus. Interesus ginti yra teisėta, bet tai nebūtinai sutampa su viešuoju interesu.
Visų pirma dar kartą viešai deklaruoju savo poziciją – pirminės įstatymo pataisos, kuriomis buvo norima sumažinti Tarybos balsų skaičių atleidžiant LRT vadovą, buvo neteisingos ir pagrįstai sukėlė pasipiktinimą visuomenėje.
O dabar noriu atsakyti į LRT tarybos nario, Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriaus Deimanto Jastramskio viešą komentarą LRT portale. Jo kritika remiasi ne įstatymo tekstu, o prielaidomis, kas „galėtų nutikti“. Įstatymai vertinami pagal tai, kas juose parašyta, o ne pagal interpretacijas.
Taip pat skaitykite
Įstatymo projekte nėra nė vienos nuostatos, leidžiančios kištis į turinį. Priešingai – pirmą kartą aiškiai įtvirtinama redakcinės nepriklausomybės garantija. Pirmą kartą įstatyme suformuluota LRT misija: „Ši misija įgyvendinama veikiant savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos turiniui ir redakciniams sprendimams.“ Iki šiol redakcinę politiką LRT tvirtino vienasmeniškai generalinis direktorius, o ne kolegialus organas, kaip LRT Taryba. Tokia praktika yra gana unikali Europos Sąjungoje ir aiškiai prieštarauja EMFA, kur redakcinę politiką tvirtina tarybos ar valdybos.
Keista, kad profesorius, buvęs VU Žurnalistikos instituto direktorius, tai nutyli.
Profesorius kritikuoja, kad pataisas rengusi darbo grupė numatė, jog „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Tačiau ir dabar galiojančiame įstatyme numatyta, jog LRT programose be Tarybos leidimo negali būti retransliuojamos kitų transliuotojų programos. Tiesa, reali praktika vyko visai kitaip – ne per programų retransliavimą, o per kitų žiniasklaidos priemonių asmenų, žurnalistų ir turinio kūrėjų dalyvavimą LRT turinyje. Kitaip tariant, įstatymas reguliavo programas, bet neprižiūrėjo interesų tų, kurie formuoja turinį. Taip atsirado „pilkoji zona“ – reguliavimo spraga, kurią siūlome ištaisyti, nes šiandien turime situaciją, kai tie patys žmonės vienu metu yra ir žurnalistai, ir turinio kūrėjai, ir privataus verslo dalyviai, teikiantys nuomonės formavimo paslaugas.
Viešoje erdvėje ne kartą aptarti atvejai, kai tie patys žurnalistai ar turinio kūrėjai tuo pačiu metu yra susiję su LRT ir kitomis veiklomis, kurios kelia interesų konflikto klausimus. Visi prisimena, kai „Lietuvos ryto“ žurnalistai ir komentatoriai beveik nuolat dalyvaudavo LRT laidose. Tai lėmė tik geri abiejų institucijų vadovų santykiai. Dabartinis atvejis – verslininkas ir žinomas laidų vedėjas, kuris viešai teigia „gaunantis 30–40 proc. visų savo įkurtos prodiuserinės kompanijos pajamų iš LRT“, savo tinklalaidėje kalbina LRT generalinę direktorę ir užima gana šališką poziciją, bet tokios galimybės nesuteikia kitai nuomonei.
ES visuomeniniai transliuotojai tai traktuotų kaip akivaizdų interesų konfliktą. Taip pat jie neleistų, kad tokių asmenų tinklalaidžių temos persikeltų ir būtų tęsiamos LRT eteryje arba atvirkščiai. Tai akivaizdūs interesų konfliktai, į kuriuos sureaguotų bet kurio europinio nacionalinio transliuotojo priežiūros institucijos. Kartu tai sudaro prielaidas, kad nacionalinio transliuotojo eteris ir auditorija galimai išnaudojama asmeninei naudai gauti.
Ir būtent čia atsiranda pagrindinis pataisos elementas – interesų konfliktų deklaravimas.
Iki šiol nebuvo nei aiškių taisyklių, nei galimybės objektyviai vertinti galimus interesų konfliktus. Ir siūlomos pataisos šią situaciją iš esmės keičia: jos ne riboja dalyvavimą, o pirmą kartą siekia nustatyti aiškias taisykles, įpareigoja deklaruoti interesus ir jų konfliktus, kurie leistų tokius atvejus vertinti skaidriai. Ir tvarką nustatytų ne politikai, o Taryba.
Deklaruojant viešuosius interesus, kaip daro BBC ar kiti visuomeniniai transliuotojai ES, nebeliktų galimybės naudotis LRT platforma viešiesiems ryšiams ar temų aktualizavimui. Kitaip tariant, visuomenės nuomonė nebebus veikiama už savo pačios pinigus to nežinodama.
Todėl, prisipažinsiu, labai nustebino, kad kritiką interesų deklaravimui formuluoja LRT tarybos narys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas D. Jastramskis, kuris savo disertacijoje „Žiniasklaidos organizacijos nuosavybės struktūros ir žiniasklaidos priemonės šališkumo raiškos santykis“ pats aiškiai formuluoja skaidrumo principus.
Cituoju profesorių: „redakcinę nepriklausomybę užtikrinantys mechanizmai turi būti įtvirtinti įstatyme“. Būtent tai ir daroma siūlomame įstatymo projekte – įvedami aiškūs veiklos, finansavimo ir atsakomybės rėmai, kurie atskiria interesus ir mažina įtakos riziką.
Dar daugiau – toje pačioje disertacijoje pabrėžiama, kad: „aiškus interesų atskyrimas nuo redakcinio turinio formavimo sudaro sąlygas objektyviam ir nešališkam informacijos pateikimui“. Kitaip tariant, nepriklausomybė atsiranda ne iš reguliavimo nebuvimo, o iš aiškiai apibrėžtų struktūrų, atsakomybių ir interesų atskyrimo.
Noriu tikėti, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai atrinko profesorių D. Jastramskį į LRT tarybą remdamiesi būtent disertacijoje išdėstytais principais, o ne tuo, kas sakoma šiandien.
Interesų deklaravimas nėra cenzūra ir nėra žodžio laisvės ribojimas. Tai yra elementarus skaidrumo standartas, kurio bijoma.
Tai akivaizdus neatitikimas tarp akademinės analizės ir viešos pozicijos. Nors gal net ir nestebina – Lietuvoje dažnai principų laikomasi tol, kol jie nepradeda galioti pačiam.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
