Jau mažai ką stebina, o gal jau net įpratome girdėti, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje santykinio skurdo rizikos lygis išlieka apie 20 proc., pajamų lygis keletą metų skiriasi daugiau nei 6 kartus, socialinės paramos gavėjų struktūra bei sociodemografinės charakteristikos beveik nekinta, o daugiau kaip trečdalis bedarbių yra ilgalaikiai. Skiriamos lėšos socialinei apsaugai yra nepakankamos užtikrinant įsisenėjusių skurdo problemų sprendimui.
Pastarieji įvykiai Ukrainoje kelia susirūpinimą ir dėl mūsų šalies gynybos, o minėtos socialinės problemos tarsi lieka antrajame plane. Tačiau tyrimai rodo, kad gyventojų socioekonominis saugumas ir lūkesčiai yra pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys pasitikėjimą valstybe. Tuo tarpu nepasitikėjimas valstybe, jos komunikuojamomis žiniomis, yra tiesus kelias į įvairius kitus informacijos šaltinius, kurie gali skaldyti visuomenę, griauti demokratinę sistemą ir daryti kitą žalą valstybingumui.
Jau įvykę rinkimai ir būsimi Seimo rinkimai sukėlė diskusiją viešojoje erdvėje dėl kai kurių kandidatų pasisakymų ir gana ženklios dalies šalies gyventojų jiems reiškiamos paramos. Vilniaus universiteto mokslininkų atliekamo tyrimo „Lietuvos socialinės ir gynybos politikų sankirtos: socialiai pažeidžiamų grupių atsparumas hibridinėms grėsmėms“ (reprezentatyvią apklausą atliko Spinter tyrimai 2024 balandžio mėn. Tyrimo imtis – 2026 respondentai), finansuojamo Lietuvos Mokslo Tarybos pagal sutartį Nr. S-VIS-23-17, rezultatai rodo, kad nepasitikėjimas valstybe ir žiniasklaida yra kur kas didesnis tarp neturinčių darbo, neturinčių būsto ar gyvenančių nepritekliuje asmenų.
Nusivylimas valstybės pastangomis gerinant žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių patenka į situacijas, kai jiems reikalinga valstybės parama, gerovę perauga ir į netikėjimą būsima valdžia ir ateitimi. Šios gyventojų grupės laikosi nuomonės, kad pirmiausiai valstybės parama turėtų būti skirta jų situacijai gerinti.
Net 59 proc. žemas pajamas gaunančių asmenų pritaria, kad sankcijų taikymas Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą nepasiekė deklaruojamų tikslų ir pirmiausiai smogė Lietuvos gyventojams per kainų augimą. 47,7 proc. sutinka, kad Lietuvos politikai per daug rūpinasi Ukraina ir ignoruoja Lietuvos interesus. 49 proc. mano, kad Lietuvos politikai gąsdina visuomenę Rusijos grėsme ir karu, kad nereikėtų spręsti problemų susijusių su skurdo mažinimu. Su pastaruoju teiginiu sutinka ne tik pensininkai (57 proc.), šiuo metu negalintys dirbti dėl ligos ar negalios asmenys (59 proc.), tačiau ir 46,5 proc. dirbančių samdomą darbą.
Šie duomenys rodo, kaip yra nesunku atverti kelią ekonominio bendradarbiavimo ar taikos su Rusija naratyvams, kvestionuoti pagalbos Ukrainai stabdymo tikslingumą ir kitoms grėsmingoms nacionaliniam saugumui nuostatoms. Rusijos propaganda ir jos skleidėjai sėkmingai išnaudoja skurdo problemą įvairiuose žiniasklaidos portaluose, manipuliuodami nusivylusių gyventojų nuomone.
Akivaizdu, kad nustumtas į šešėlį socialinės apsaugos finansavimo klausimas ir su tuo susiję galimybės mažinti šalies gyventojų skurdą ir atskirtį kelia grėsmę nacionaliniam saugumui šalies viduje. Padidintas gynybos finansavimas negali būti atskirtas nuo padidinto finansavimo socialinei apsaugai.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
