Baltijos burbulas sprogs. Tokią žinią trečiadienį paskelbė Latvijos premjeras Krisjanis Karinis, kuris tuo pačiu patvirtino, kad nebus daroma jokių išimčių Lietuvai ir Estijai. Ši žinia sulaukė įvairių vertinimų viešojoje erdvėje – nuo apgailestavimų iki skaičiavimų apie galimą žalą šalies turizmo sektoriui ir Baltijos šalių ekonomikoms.
Ir tikrai, penktadienį pasirodė žinia, kad burbulas „sprogo“. Po žinios paskelbimo spėjo pasirodyti ir pirmieji minoriniai komentarai – pralaimėjome, kas kaltas? Pasigirdo ir kaltinamai latviams, kaip jie išdrįso „susprogdinti“ burbulą! Ir staiga dar viena žinia – latviai persigalvojo ir mums suteikė vieną savaitę pasitikėjimo kredito.
Galėtum pagalvoti, kad vyksta įtempto siužeto Baltijos šalių drama, kurioje konstatuotas techninis nokautas, tačiau pasiektas susitarimas toliau tęsti kovą. Palikus visas minorines gaidas ir emocijas nuošalyje, pažvelkime į Baltijos burbulo fenomeną kiek iš kitos pusės ir pabandykime įvertinti, kas gi iš tikrųjų vyksta?
Užsidarius bene visoms galimoms išvykstamojo turizmo kryptims, Baltijos burbulas suteikė galimybę bent jau kažkur išvykti ir aplankyti kaimynines Baltijos šalis. Tokios kelionės turėjo ir edukacinę prasmę. Kaip keistai beskambėtų, artimiausius kaimynus ne taip jau gerai ir pažįstame – prieš pasirodant COVID-19 retas kuris pagalvodavo apie ilgesnę išvyką ar net vasaros atostogas Latvijos pajūryje arba Estijoje.
Baltijos kelionių burbulas ne vienam padėjo atrasti vaizdingame Gaujos upės slėnyje įsikūrusią ir Latvijos Šveicarija vadinamą Siguldą ar Cėsio miestelį ir jo senamiestį. Gryno oro, žalumos ir ramybės gerbėjai galėjo atrasti Estijos salas. Tikrai bus teisūs tie, kurie sakys, kad ši neįprasta vasara buvo Baltijos šalių gyventojų suartėjimo ir vienas kitų pažinimo vasara.
Baltijos šalių burbulas paskatino ne tik keliauti ir atrasti kaimynines Baltijos šalis. Mus taip pat atrado. Gegužės 6 d. pasirodžiusi žinia apie trijų Baltijos valstybių planuojamą kurti išskirtinį „kelionių burbulą“ sulaukė išskirtinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio – per mažiau nei 2 savaites pasirodė daugiau nei 1 000 publikacijų visame pasaulyje, kuriose Lietuva, Latvija ir Estija įvardytos kaip sektinas koronaviruso suvaldymo pavyzdys, o suformuotas šalių „kelionių burbulas“ įvertintas kaip įdomus sprendimas ieškant ekonomikos atgaivinimo būdų.
Šis Baltijos šalių sprendimas dėmesio sulaukė JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados, Indijos, Japonijos ir kitų šalių žiniasklaidos kanaluose.
Apie „kelionių burbulą“, paminėdami Lietuvą, rašė beveik visos didžiosios pasaulinės naujienų agentūros (Reuters, AFP, AP) ir didžiausias auditorijas turintys naujienų portalai (Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas BBC, „The Guardian“, „The Telegraph“, Prancūzijos „France24“, JAV „CNN“, „New York Times“, „USA Today“, „Yahoo“, „Forbes“, Australijos „News.com.au“, Japonijos „The Japan Times“, Vokietijos DW, Austrijos „DerStandart“ ir kt.).
Lietuvos įvaizdžio grupė suskaičiavo, kad pranešimai apie kelionių burbulą galėjo pasiekti 5 mlrd. auditoriją.
Net ir praėjus 4 mėnesiams po Baltijos kelionių burbulo starto, jis nuolatos yra minimas kaip vienas iš sektinų šalių valdymo sprendimų, siekiant paskatinti Baltijos šalių regiono ekonomikų atsigavimą.
Galimybė Baltijos šalių gyventojams be papildomų ribojimų keliauti po kaimynines šalis, kai daugelis Europos Sąjungos valstybių dar buvo visai užsidariusios nuo užsienio turistų, atnešė ir apčiuopiamą naudą šalies ekonomikai ir turizmo sektoriui. Faktai rodo, kad burbulas nesubliuško ir padėjo sušvelninti turizmo sektoriaus nuostolius dėl prarastų užsienio turistų iš kitų valstybių.
Pasak Tado Povilausko, SEB banko ekonomisto, atsiskaitymų SEB banko išduotomis kortelėmis duomenys rodo, kad lietuviai birželį ir liepą išleido Latvijoje ir Estijoje gerokai daugiau negu prieš metus. Tai pat smarkiai augo ir latvių, ir estų išlaidos Lietuvoje.
SEB banko duomenimis, birželį ir liepą ypač ūgtelėjo lietuvių išlaidos Estijoje – SEB banko išduotomis kortelėmis Estijoje birželį atsiskaitė 32 proc., o liepą net 58 proc. dažniau negu prieš metus. Atsiskaitymų vertė tais mėnesiais augo 24 proc. ir 36 procentais.
Latvijoje birželį atsiskaityta 15 proc., o liepą daugiau negu 30 proc. dažniau negu prieš metus. Liepą atsiskaitymų SEB banko Estijoje išduotomis kortelėmis Lietuvoje vertė buvo beveik 40 proc. didesnė negu prieš metus. Rugpjūtį, kuris keliautojų aktyvumu nenusileidžia liepai, metiniai pokyčiai veikiausiai bus dar didesni.
Deja, bet išaugęs latvių ar estų keliautojų skaičius ar vidinis turizmas Lietuvoje liepą ar rugpjūtį, nepadėjo atsverti neigiamos įtakos dėl sumažėjusių turistų iš kitų labai svarbių turizmui valstybių – Rusija, Baltarusija, Vokietija ir kt. Kita vertus, kelionės po Baltijos burbulą bent iš dalies sumažino turizmo sektoriaus netektis ir išsaugojo ne vieną darbo vietą.
Baltijos šalių kelionių burbulą reikėtų vertinti kaip tinkamą atsaką kovoje su COVID-19 ir galimybę, kuria sugebėjome pasinaudoti – išskirtinė iniciatyva sulaukė didžiulio pasaulio žiniasklaidos dėmesio, Lietuva tapo matoma ir vertinama kaip gebanti priimti išskirtinius valdymo sprendimus bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, turizmo sektoriuje dirbantiems atsirado viltis išgyventi ir galimybė bent iš dalies kompensuoti milžiniškus praradimus, o išsiilgusiems kelionių atsirado galimybė keliauti ir iš naujo atrasti kaimynines šalis.
Jeigu artimiausią savaitę ir „sprogtų“ Baltijos kelionių burbulas, pernelyg liūdėti nereiktų – jūsų visuomet lauks vis dar daugumos neatrasta Lietuva. Keliaukite, pažinkite ir stiprinkite mūsų šalies vidaus turizmo burbulą.
Nežlugs ir geri Baltijos šalių santykiai. Mus tampriai sieja bendri šalių istoriniai, kultūriniai, ekonominiai ir geopolitiniai tikslai, o kelionių burbulo vasara tik dar labiau suartino ir parodė, kad tik išvien veikdami ir koordinuodami savo veiksmus, galime įveikti didžiausius iššūkius. Tęskime tai!
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.
