Didžiųjų duomenų (Big data) naudojimas kuriant naujus produktus ir paslaugas nėra naujas reiškinys. Dažnai didieji duomenys yra vadinami naująja nafta. Labiausiai vertinami duomenys, kurie susiję su žmonių elgsena. Tokie duomenys kompanijoms leidžia vartotojams siūlyti naujus produktus ir paslaugas tada, kai jie labiausiai pasirengę juos pirkti. Žmonių elgsena yra veikiama daugelio faktorių, o vienas iš jų – žiniasklaida.
Dar praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje JAV sociologai atliko eksperimentą tirdami, kiek žiniasklaidoje pasirodanti informacija sutampa su visuomenei aktualiausiais klausimais. Buvo daromas keleto mėnesių visos JAV žiniasklaidos monitoringas ir dažniausiai aprašomos temos buvo lyginamos su visuomenės apklausos apie žmonių prioritetinius klausimus duomenimis.
Temų sutapimas buvo vos trisdešimt procentų. Tai sociologams leido daryti išvadą, jog egzistuoja taip vadinama žiniasklaidos darbotvarkė (Media agenda setting), kai redakcijos nuspręsdavo, kokioms temoms bus skiriamas dėmesys ir tie prioritetai nelabai daug bendro turėjo su aktualiausiais visuomenei klausimais.
Kitu tyrimu mokslininkai bandė išsiaiškinti, per kiek laiko temos, kurios vyrauja žiniasklaidoje, atsiduria tarp aktualiausių visuomenės klausimų. Tais laikais tai užtrukdavo apie tris mėnesius.
Atsižvelgiant, kad informacijos kanalų kiekis šiais laikais yra kur kas didesnis, tikėtina, kad šis laiko periodas gali būti daug trumpesnis. Žiniasklaidos skaitmenizacija, jos monitoringas bei duomenų agregavimas leidžia apibendrintai pažvelgti į tai, ką rašo, rodo ir kalba šiuolaikinė žiniasklaida. Tie duomenys suteikia daug peno pamąstymams apie tai, kokios temos vyrauja žiniasklaidoje, kaip jos ten atsiranda ir kaip formuoja žmonių elgseną. Kaip vienos temos užgožia kitas temas ir užima didelę dalį eterio. Visai šviežias pavyzdys, kai koronaviruso tema žiniasklaidoje UAB Mediaskopas duomenimis užimdavo per 60 proc. viso eterio.
Tos pačios žiniasklaidos analitikos kompanijos duomenimis, Lietuvos žiniasklaida apie alkoholį per pastaruosius metus rašė dvigubai daugiau nei apie seksą ar duoną. Kodėl? Pirma mintis – duonos ir sekso Lietuvoje dar nebandė riboti ar uždrausti.
Amerikiečių filosofas Alan Watts, kalbėdamas apie tai, kodėl Vakarų kultūroje tiek daug vietos užima seksas, teigė, jog prie to prisidėjo krikščionybė, šimtmečius bandydama išstumti jį iš visuomenės diskusijų diskurso, o rezultatas, kaip sakė filosofas – seksas pateko į smegenis, nors tai nėra ta vieta, kur jis turėtų būti. Panašiai, atrodo, vyksta ir su alkoholio temos populiarumu Lietuvoje.
Galimybė pažvelgti į agreguotus žiniasklaidos temų duomenis leidžia labiau sistemiškai pasižiūrėti į visuomenės nuomonės formavimą. Atsiranda galimybė lyginti žiniasklaidos temų agreguotus duomenis su kitais duomenimis ir ieškoti koreliacijų bei naudoti jas visuomenės elgsenos prognozėms.
Visai įdomiai atrodo pastarųjų ketverių metų trijų temų – Finansinė krizė, NT burbulas ir Rusijos grėsmė – dinamika. Nekilnojamo turto burbulo tema net per pastarąjį pusmetį nesuaktyvėjo, nors atrodo, kad ekonominės prielaidos tam buvo. Tuo tarpu Rusijos grėsmės tema per ketvertą pastarųjų metų tapo šiek tiek mažiau aktuali žiniasklaidai.
Finansinės krizės tema suaktyvėjo jau nuo 2018 metų vidurio, o su COVID-19 pandemija šovė į viršų. Ir, tikėtina, tema toliau liks aktuali dar kurį laiką.
Akivaizdu, kad vienos temos žiniasklaidoje „užgesina“ kitas. Prieš porą metų, kai kilo diskusijos dėl Darbo kodekso pakeitimų, ši tema žiniasklaidoje buvo nustelbta alkoholio kontrolės temos, kai kaip iš gausybės rago pylėsi naujos draudimų iniciatyvos. Kiek tai buvo daryta planuotai, kiek sutapo – jau reikalautų gilesnės šių temų analizės.
Apie tai, kad politinės galios centrai, teisėsaugos institucijos ir kitos organizacijos daro įtaką temų aktualumui žiniasklaidoje yra seniai žinoma. Dabar, turint agreguotus duomenis, galima objektyviau įvertinti, kaip jiems sekėsi vienu ar kitu atveju.
Žiniasklaidos monitoringo paslaugos Lietuvos rinkoje egzistuoja jau ne pirmą dešimtmetį, tačiau šio verslo skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto panaudojimas atveria naujas galimybes agreguoti duomenis ir daryti kur kas gilesnes analizes apie žiniasklaidos poveikį žmonių elgsenai, sukergiant šiuos duomenis su kitais žmonių elgsenos duomenimis.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.
