Gdanske prasidėjus kasmetei Ukrainos atstatymo konferencijai, Kyjivas viliasi, kad joje pavyks užsitikrinti per pusantro šimto susitarimų, kurių bendra vertė siektų daugiau nei 10 milijardų eurų. Europos Komisija patvirtino ketvirtadienį pervedusi pirmąjį, daugiau nei 3 milijardų eurų, pagalbos paketą iš Kyjivui patvirtintos 90 milijardų eurų paskolos. Tačiau diskusijas apie pagalbą temdo kivirčas dėl istorinės atminties, kilęs tarp Ukrainos ir renginio šeimininkės Lenkijos, kurios prezidentas iš Volodymyro Zelenskio atėmė valstybinį apdovanojimą. Konferencijoje Gdanske V. Zelenskis nedalyvauja.
Kalbos čia sukasi apie finansinę paramą – tą, kuri jau suteikta, ir tą, kuri dar tik bus suteikta, – tačiau daugiausia dėmesio šioje Ukrainos atstatymui skirtoje konferencijoje sulaukia užuominos apie Kyjivo ir Varšuvos dvišalių santykių būklę.
„Stovėdama čia pirmiausia noriu padėkoti Lenkijos žmonėms. Mieli lenkai, ačiū jums už jūsų pagalbą, kai jos mums reikėjo labiausiai. Ačiū, kad padedate mums ir šiemet, ačiū jums už ryžtą kurti bendrą ateitį Europos Sąjungoje“, – kalba Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrdydenko.
Nuo pakylos į susirinkusiuosius turėjo kreiptis V. Zelenskis, iki šiol nepraleidęs nė vienos jo šaliai skirtos konferencijos, tačiau dėl kivirčo, išaugusio į didžiausią santykių krizę per pastaruosius metus, nusprendęs atmosferos neaitrinti ir į ją neatvykti.
Konfliktą sukėlė Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio sprendimas atimti iš V. Zelenskio valstybinį apdovanojimą – Baltojo Erelio ordiną – dėl sprendimo vienam Ukrainos kariuomenės dalinių suteikti Ukrainos sukilėlių armijos vardą, prieštaringai vertinamą dėl sukilėlių Voluinėje vykdytų etninių lenkų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais.
„Atminkime visi be išimties – mano bendratautiečiai Lenkijoje, jūsų, Julija, bendratautiečiai Ukrainoje ir mūsų draugai Europoje: ateitį galime kurti tik remdamiesi tiesa, abipuse pagarba ir istorijos supratimu“, – kalba Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Konfliktas į keblią padėtį stumia D. Tuską, kuris šiuo metu priverstas laviruoti tarp provakarietiškos ir Kyjivą remiančios užsienio politikos krypties bei augančio visuomenės skeptiškumo Ukrainos atžvilgiu, galinčio jam brangiai kainuoti politiškai.
Rizikinga ir Ukrainai, siekiančiai narystės Europos Sąjungoje, kuriai kaimyninės Lenkijos pritarimas bus reikalingas.
„Kaip visada, narystė bus grindžiama nuopelnais. Tačiau jei Ukraina tęs reformas su tokiu pat ryžtu, kokį parodė pastaraisiais metais, jos vieta Europos šeimoje taps realybe“, – pažymi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Rizikinga ir Lenkijai. Istorinės atminties karą kariauti lengviau nei tikrą karą, nuo kurio didele dalimi gina pati Ukraina, o tai darydama ne tik sėkmingai, bet ir vis aiškiau demonstruodama ambiciją tapti kertiniu Europos saugumo ramsčiu, gali kelti nepatogumų save regiono lydere laikančiai kaimynei.
Tačiau Ukrainos premjerė atidarymo kalbą skyrė ne kivirčams, o solidarumui. Per dvi konferencijos dienas – ketvirtadienį ir penktadienį – joje tikimasi pasirašyti daugiau nei 160 susitarimų, kurių bendra vertė galėtų viršyti 10 milijardų eurų.
„Jie nukreipti į penkias pagrindines sritis – europinę integraciją, žmogiškąjį kapitalą, verslą, vietos bei regioninę plėtrą ir, šiemet pirmą kartą Gdanske, gynybą“, – pabrėžia Ukrainos ministrė pirmininkė.
Susitarimai dar laukia, bet pirmoji gera žinia Kyjivą jau pasiekė. Iš 90 milijardų eurų, kuriuos Ukrainai remti numačiusi Europos Sąjunga, ketvirtadienį pervestas pirmasis paketas.
„Lygiai 3 milijardai 200 milijonų eurų makrofinansinės paramos“, – pranešė Europos Komisijos pirmininkė.
Pasaulio banko skaičiavimai rodo, kad Ukrainos ekonomikai atstatyti per ateinantį dešimtmetį reikės daugiau nei 500 milijardų eurų.
