Nedidelė demonstracija viename Paryžiaus priemiesčio licėjuje per kelias savaites virto visą Prancūziją krečiančia krize. Šalies prezidentas dėl savaitgalį kilusių smurtinių neramumų apkaltino kraštutinius kairiuosius ir nusikaltėlius, tačiau protestuotojai trauktis neketina ir jau rengiasi naujam demonstracijų etapui. LRT.lt atsako į keturis svarbiausius klausimus apie įvykius Prancūzijoje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Dėl ko prasidėjo mokinių protestai? Protestus įžiebė Prancūzijos moksleivių pyktis dėl švietimo finansavimo trūkumo ir prastėjančios kokybės.
- Kas įvyko šeštadienį? Mokiniai ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovai išėjo protestuoti, tačiau vėliau demonstracijos peraugo į smurtą – buvo niokojami viešieji pastatai, apiplėštos įvairios parduotuvės.
- Ką sako Macronas? Prancūzijos prezidentas apkaltino kraštutinius kairiuosius ir nusikaltėlius dėl neramumų.
- Kas laukia toliau? Kai kuriuose miestuose leista įvesti komendanto valandas, o „geltonųjų liemenių“ judėjimas šeštadienį planuoja naujus protestus.
Dėl ko prasidėjo mokinių protestai?
Rugsėjo pabaigoje Paryžiaus priemiesčio Antoine-de-Saint-Exupéry licėjaus mokiniai prisijungė prie streikuojančių mokytojų, protestavusių dėl personalo ir išteklių stygiaus. Nors kompromisas šiame licėjuje greitai buvo pasiektas, jų pavyzdys įžiebė masinius mokinių protestus visoje šalyje.
Netrukus 15–18 metų Prancūzijos licėjų mokiniai ėmė plūsti į gatves visoje Prancūzijoje, rodydami pyktį dėl nuolatinio mokytojų trūkumo, perpildytų pamokų tvarkaraščių, apleistų patalpų ir besitęsiančio švietimo kokybės nuosmukio.
Protestus pakurstė ir savotišku jų simboliu tapo socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdo įrašai su mokyklų koridoriuose lakstančiomis žiurkėmis, apgadintais tualetais ir apipelijusiomis lubomis.
@actu.paris Depuis des années les lycéens de Paul-Éluard alertent sur la vétusté de leur établissement. À l'intérieur, rats, fuites et équipements délabrés se bousculent. Depuis la semaine dernière, ils manifestent pour se faire entendre. #lycee #saintdenis #manifestation #sale #rats ♬ son original - Actu Paris
Per protestus moksleiviai ėmė blokuoti įėjimus į mokyklas, vartė konteinerius ir padeginėjo apsaugines užtvaras prie šimtų licėjų. Nors demonstracijos daugiausia buvo taikios, neišvengta ir rimtų susirėmimų su policija. Per juos buvo sužeista apie 200 moksleivių ir beveik 900 teisėsaugos pareigūnų. Taip pat sulaikyta apie 8 tūkst. žmonių, dauguma jų – nepilnamečiai.
Po didinamuoju stiklu atsidūrė ir policijos elgesys – pradėti 36 vidiniai tyrimai dėl pareigūnų kaltinimų smurtu prieš demonstrantus. Minimi keturi atvejai, kai vaikai esą buvo suluošinti sprogstamaisiais ginklais, dar šeši asmenys patyrė sunkių sužalojimų.
Vyriausybė galiausiai pažadėjo paskirti apie 3 tūkst. pavaduojančių mokytojų, tačiau tai neįtikino moksleivių. Moksleiviai pareiškė, kad į jų reikalavimus neįsiklausoma.
Todėl šį šeštadienį protestai pasiekė kulminaciją, kai į vieną masinę demonstraciją susiliejo mokinių ir ankstesniais protestais pagarsėjusio „geltonųjų liemenių“ judėjimo akcijos, nukreiptos prieš augančias pragyvenimo išlaidas ir prastėjančią viešųjų paslaugų kokybę – įskaitant švietimą.
Kas įvyko šeštadienį?
Prancūzijos valdžios institucijų vertinimu, šeštadienio eitynėse dalyvavo apie 550 tūkst. žmonių, o organizatorių teigimu – 800 tūkst. „Geltonųjų liemenių“ atstovas „Euronews“ patvirtino, kad jų organizuotas protestas iš dalies buvo surengtas siekiant paremti įsižiebusį moksleivių judėjimą.
Nors dešimtyse Prancūzijos miestų protestai vyko taikiai, situacija kai kur vėliau peraugo į chaosą, kuris, anot „Reuters“, privedė prie vieno didžiausių smurto protrūkių, kokius šalis matė per pastaruosius dešimtmečius.
Juodai apsirengusių ir veidus užsidengusių asmenų grupuotės puolė viešuosius pastatus, plėšė prabangių prekių parduotuves ir prekybos centrus, puldinėjo policijos pareigūnus ir jų transporto priemones. Policija savo ruožtu naudojo ašarines dujas, kurtinamąsias granatas ir vandens patrankas.
Skelbiama, kad savaitgalio smurto protrūkiai tiesiogiai paveikė daugiau nei 2 tūkst. įmonių, riaušių padaryta žala vertinama „šimtais milijonų eurų“.
Limože buvo padegta miesto rotušė, Marselyje protestuotojai įsiveržė į rotušę ir išterliojo pastatą anarchistiniais grafičiais, o Lione demonstrantai padegė miesto Turizmo informacijos centrą.
Le jour d’après à Limoges. Désolation. Tristesse. Colère. https://t.co/lj5xHgTnB4
— Denis Carreaux (@DenisCarreaux) October 18, 2026
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad savaitgalį Prancūzijoje buvo sulaikyta beveik 2 400 žmonių, sužeista beveik 1 tūkst. policijos pareigūnų ir žandarų. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent`as Nunezas pripažino, kad policija kai kur „prarado kontrolę“, tačiau jo atsistatydinimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nepriėmė.
Teisingumo ministras Géraldas Darmaninas teigė, kad visa tai parodė saugumo tarnybų gebėjimo reaguoti į kraštutinių kairiųjų protestuotojų keliamas grėsmes trūkumus, o Prancūzijos miestų reikalų ministras Vincent`as Jeanbrunas įvykius apibūdino kaip „savotišką sukilimą“.
Ką sako Macronas?
Per moksleivių protestus E. Macronas pripažino, kad jaunimas turi rimtų problemų, tačiau kartu akcentavo, kad jais naudojasi politinės jėgos. Vis dėlto po šalį sukrėtusių smurtinių neramumų sekmadienį jis jau tiesiogiai kreipėsi į prancūzus, pasmerkdamas „nežabotą smurtą“, kurį vykdė „radikalių kraštutinių kairiųjų grupuočių maištininkai, prie kurių prisijungė daugybė nusikaltėlių“.
Jis pabrėžė, kad reikia atskirti protestuotojų „teisėtus reikalavimus“ nuo „tų, kurie niokojo, daužė ir plėšė“.
„Tie, kurie plėšikavo, turės atlyginti padarytą žalą, o tie, kurie siekė sugriauti Respubliką, turės atsakyti už savo veiksmus“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė E. Macronas.
Tačiau jo kalba Prancūzijos žiniasklaidoje sulaukė griežtos kritikos, nes šalies lyderis konkrečiai nenurodė, nei kaip riaušininkai bus patraukti atsakomybėn, nei kaip nuniokotas verslas sulauks kompensacijų. Taip pat pasigesta E. Macrono sprendimų dėl miestų saugumo stiprinimo ateityje ir dėmesio moksleivių reikalavimams.
Be to, nepaisydamas krizės savo šalyje, Prancūzijos prezidentas neatšaukė savo trijų dienų vizito Persijos įlankos šalyse.
Protestai ir riaušės įsiplieskė Prancūzijai ruošiantis kitų metų pavasarį vyksiantiems prezidento rinkimams.
Kraštutinės kairės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ lyderis ir kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Mélenchonas paragino įrodyti metamus kaltinimus, kad „ultrakairiosios radikalios grupuotės“ suorganizavo šiuos neramumus.
O rinkimų apklausose pirmaujanti kraštutinės dešinės partijos Nacionalinis susivienijimas lyderė Marine Le Pen pasmerkė „politines jėgas“, kurios, anot jos, „išnaudoja“ prancūzų pyktį.
Kas laukia toliau?
Po chaotiško ir smurtu paženklinto šeštadienio protestuotojai kol kas nerodo ketinimo trauktis.
Sekmadienį Paryžiaus Respublikos aikštėje vėl buvo susirinkę šimtai protestuotojų, o pirmadienį imta blokuoti patekimą į Luvro muziejų Paryžiuje.
Antras pagal dydį Prancūzijos miestas Marselis pirmadienį nuo vidurdienio iki 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos laiku) uždraudė visus „susirinkimus ir demonstracijas“.
Šalies ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu, dėl neramumų taip pat apkaltinęs „kraštutinius kairiuosius“, paskelbė suteikęs merams įgaliojimus kai kuriose šalies vietovėse įvesti dalinius komendanto valandos apribojimus, kurie, jo teigimu, yra skirti žmonėms ir įmonėms apsaugoti.
Jis taip pat pareiškė, kad prireikus šalyje gali būti įvesta nepaprastoji padėtis.
„Geltonųjų liemenių“ judėjimas žada naują protestų etapą, jį pavadino „II veiksmu“.
„Geltonosios liemenės“ savo interneto svetainėje paskelbė ateinantį šeštadienį planuojamų demonstracijų žemėlapį, o svetainės redaktorius Benjaminas Ballas naujienų agentūrai AFP sakė: „Akivaizdu, kad yra didžiulis postūmis rengti „II veiksmą“.“
