Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažįsta: nuolatinės Ukrainos kalbos, kad Baltijos šalys gali tapti kitu Rusijos taikiniu, kenkia mūsų šalims. Jo tvirtinimu, ši pozicija pokalbiuose ne kartą buvo išsakyta Ukrainos pusei.
„Norėdami kalbėti apie tam tikras tikimybes, privalome turėti informacijos. Be to, tą ne kartą esame perdavę Ukrainos pusei: jeigu yra kokios nors tai rodančios informacijos, mes ja norėtume disponuoti. Aš galiu patvirtinti, kad informacijos apie Rusijos ketinimus imtis artimiausiu metu veiksmų nėra. O jeigu yra svarstoma, kas galėtų būti hipotetiškai, tam reikia tinkamai sukalibruoti žodyną“, – ketvirtadienį viešėdamas Estijoje LRT.lt sakė K. Budrys. Saremos saloje esančiame Kuresarės mieste jis dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikime.
Kaip žinoma, pastaruoju metu už pasikartojančias kalbas apie grėsmes Baltijos šalims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kritikavo Estijos politikai, tarp jų šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Nuolatinės kalbos, kad Estija ar kuri kita Baltijos šalis gali tapti nauju Rusijos taikiniu, paveikė Estijos užsienio investicijas. Prieš kelias savaites buvo atšauktas Taline turėjęs vykti mergaičių futbolo turnyras – užsienio komandos atsisakė atvykti nerimaudamos dėl karo grėsmės. Tokie V. Zelenskio pasisakymai net traktuoti kaip Rusijos naratyvo stiprinimas.
K. Budrys primena, kad tokių žinių klausosi ir mūsų piliečiai. „Kyla klausimų, gal Ukrainos pusė žino kažką daugiau negu mes. Galiu atsakyti: nežino daugiau negu mes. Mes informaciją valdome ir turime“, – užtikrino šalies diplomatijos vadovas.
Jis užsimena ir apie poveikį šalies įvaizdžiui: „Tai taip pat formuoja tam tikrą nesaugumo įvaizdį. Tai nereiškia, kad mes neturime didinti savo pajėgų, tačiau visos žinutės turi būti pasvertos. Ypač tokios aliarmistinės. Jos tikrai neprisideda prie nuoseklumo.“
Deryboms su Rusija – ne laikas
K. Budrys taip pat pakomentavo Estijos prezidento Alaro Kariso pareiškimus, kad Europa turi būti pasiruošusi kalbėti su Rusija, kai baigsis karas Ukrainoje.
„Tam laikas visiškai netinkamas. Netgi jei norėtume pasitarti, tą reikia daryti tinkamu būdu ir tinkamoje aplinkoje. Viešos tokio pobūdžio žinutės tiktai patvirtina Kremliaus prielaidas apie Vakarus, kad mes jau nekantraujame viską pabaigti, nekantraujame daryti nuolaidas. Tai yra labai bloga žinutė iš strateginės komunikacijos pusės, kai mes turėtume kartu dirbti ir vienodinti žinutes, įtikinti savo kolegas Europoje ir kituose regionuose – kaip toliau didinti spaudimą Rusijai ir kaip telkti daugiau paramos Ukrainai“, – dėstė ministras.
K. Budrio teigimu, pasvarstymais, kaip toliau po karo bendrausime su Rusija, projektuojamas tam tikras silpnumas iš Europos pusės. Kartu jis pripažįsta, kad Europa turi dalyvauti visose Ukrainos taikos derybose – nuo Europos indėlio priklausys Ukrainos ateitis, jos ekonominio atsistatymo greitis.
Žurnalisto kelionę į Estiją apmokėjo Estijos užsienio reikalų ministerija. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
