Estijos prezidentas Alaras Karisas interviu Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“ teigė, kad Europa privalo būti pasiruošusi kalbėtis su Rusija, kai pasibaigs pastarosios karas prieš Ukrainą, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Estijos prezidentas taip pat ragino neatmesti galimybės, kad karas gali baigtis labai greitai.
Anot Estijos prezidento, Europos valstybės turėtų kartu ruoštis atnaujinti dialogą su Rusija.
„Ar mes esame pasiruošę, jeigu karas baigtųsi šiandien arba rytoj? Kaip mes turėtume atsakyti? Ką mes turėtume daryti? Ką Rusija turi daryti? Ruoštis reikia jau dabar“, – pareiškė A. Karisas.
Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad Estijos vadovai paprastai įspėja apie Rusijos ekspansionistines ambicijas ir grėsmę, kad karas gali išplisti, tačiau A. Karisas taip pat ragina Europą pradėti pasirengimą karo pabaigai.
Estijos prezidentas pabrėžia, kad Europa privalo ruoštis nepaisant to, ar karas baigtųsi rytoj, ar po kelių metų.
A. Kariso interviu Suomijos žiniasklaidai prasidėjo aptariant nuogąstavimus, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali išplisti, o kitomis Rusijos aukomis gali tapti Baltijos šalys. Suomijos laikraštis pažymėjo, kad teiginiai apie tai, jog Estija gali tapti kitu Rusijos taikiniu paveikė užsienio investicijas. Neseniai buvo atšauktas Taline turėjęs įvykti mergaičių futbolo turnyras, nes užsienio komandos atsisakė jame dalyvauti nerimaudamos dėl karo grėsmės.
Anot A. Kariso, kalbas apie tai, kad kitu savo taikiniu Rusija gali pasirinkti Estiją, skatina žmonės, kurie nori pakenkti šiai šaliai. Jo įsitikinimu, žmonės taip pat perkelia Estijai savo pačių nesaugumo jausmą.
„Galbūt jie patys bijo tapti potencialiais taikiniais“, – svarstė prezidentas.
ERR primena, kad šiais metais Estija gynybai skiria daugiau nei du milijardus eurų, o tai sudaro daugiau nei penkis proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Paklaustas, ar tai atspindi padidėjusį grėsmės suvokimą, A. Karisas atsakė neigiamai.
Jis priminė, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Estija gynybai skirdavo daugiau nei 20 proc. savo BVP, bet tada ji neturėjo sąjungininkų, ir išreiškė savo pasitikėjimą NATO.
Suomijos leidinys „Helsingin Sanomat“ primena, kad A. Kariso teiginiai apie tariamą poreikį ruoštis dialogui su Rusija sukėlė politinę audrą Estijoje. Remiantis Estijos užsienio diplomatijos pozicija, derybos su šalimi agresore nerengiamos.
„Agresorių reikia sustabdyti, o tada santykiai turi būti peržiūrėti. Rusija privalo pasikeisti norint, kad su ja būtų bendraujama“, – savo požiūrį aiškino A. Karisas.
Prezidentas minėjo Šaltojo karo laikų Suomijos pavyzdį, kuomet šalis ruošėsi gintis ginklu, bet tuo pačiu metu palaikė dialogą.
A. Karisas yra vienas iš tų Europos lyderių, kurie mano, kad ES turėtų paskirti specialųjį pasiuntinį Rusijai, kuris jau dabar pradėtų pasirengimą pokario laikotarpiui. Taip būtų siekiama išvengti situacijos, kai didžiosios valstybės priima sprendimus mažesniosioms šalims už akių.
„Kartu investavome į Ukrainą, tiek Estija, tiek Suomija. Tai reiškia, kad turime turėti galimybę pareikšti savo nuomonę. Bet tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu dalyvausime pokalbiuose“, – prieš pirmadienį suplanuotą vizitą į Suomiją sakė Estijos vadovas.
ERR primena, kad 2025 m. lapkritį A. Karisas nuvyko į Kazachstaną, kur Estijos ambasadorius Jaapas Ora jam patarė viešai neremti Ukrainos. Kilus skandalui ambasadorius netrukus atsistatydino, bet praėjusį mėnesį prezidentas vis dar nebuvo pasirašęs jo atšaukimo iš pareigų.
Tada A. Karisą sukritikavo užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ir ministras pirmininkas Kristenas Michalas, kurie pareiškė, kad savo pasisakymais apie Ukrainą ir Estijos dalyvavimą JAV, Ukrainos ir Rusijos taikos derybose prezidentas nukrypo nuo Talino pozicijos užsienio politikos klausimais.
Užsienio reikalų ministras taip pat kritikavo prezidentą už jo teiginius, kad Ukrainai gali tekti priimti sprendimus dėl teritorinių nuolaidų Rusijai, įskaitant teritorijas, kurias Rusija okupavo po 2014 ir 2022 metų.
Jis taip pat sulaukė priekaištų dėl raginimų remti Vengriją, jei ši nutrauktų savo energetinį susitarimą su Rusija.
Šių metų rugsėjį Estijoje vyks prezidento rinkimai, o A. Karisas galėtų siekti antrosios kadencijos, tačiau tokių planų dar nepatvirtino. Estijos prezidentą renka parlamentas. Tam, kad būtų išrinktas, už jį turėtų balsuoti mažiausiai 68 iš 101 parlamento narių.
