Estijai lėšas šarvuočiams pirkti nukreipus oro gynybai, Lietuva sako tam jau skyrusi pakankamai. Be to, ir ekspertai sutinka, kad Lietuvai laukiant užsakytų tankų, reikia ir pėstininkų kovos mašinų. Tačiau derybos dėl jų su švedais stringa, nesutariama dėl terminų, kada šarvuočiai pasiektų Lietuvą.
Dronų nuolaužos Estijoje – Ukrainai bepiločiais atakuojant Rusijos naftos terminalus prie Baltijos jūros, Estijoje nukrito bent keli dronai.
„Stebime situaciją ir pasirengę imtis papildomų priemonių“, – sako Estijos kariuomenės vadas gen. Ltn. Andrusas Merilo.
Tos papildomos priemonės ir pasikeitę prioritetai. Estija nusprendė atidėti naujų pėstininkų kovos mašinų pirkimą ir papildomai pusę milijardo eurų skirti oro gynybai.
„Nuo kurio galo pradėsime daugiau investuoti, ar nuo šarvo, bet jis bus neapsaugotas, ar nuo apsaugos priemonių, kurios naudingos ne tik karinių pajėgumų apsaugai karo metu, bet ir civilinės infrastruktūros apsauga“, – teigia Gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
„Anksčiau atrodė, kad pėstininkų kovos mašinos du kartus sustiprins mūsų karinius pajėgumus. Dabar matome vis daugiau įrodymų, kad jos galbūt nebebus tokios dominuojančios kaip anksčiau“, – komentuoja „Farsight Vision“ partnerystės vadovas Jaakas Tarienas.
Lietuviškai prabilęs J. Tarienas, buvęs Estijos oro pajėgų vadas, yra tarnavęs ir Lietuvoje. Jis Estijos sprendimą laiko savalaikiu ir tikisi, kad dalis pinigų liks šalyje.
„Jei pirktume vieną didelę oro gynybos sistemą kovai su dronais, ją gautume po dvejų metų, ir ji jau būtų pasenusi. Ši technologija vystosi taip sparčiai, kad ji turi būti kuriama vietoje ir nuolat tobulinama. Todėl labai svarbu – gyvybiškai svarbu – sukurti kovos su dronais oro gynybos ekosistemą kartu su vietos pramone“, – sako pašnekovas.
Dronas prieš mėnesį nukrito ir Lietuvoje. Ir jį pirmiausia pamatė ne radarai, o žmonės. Tačiau krašto apsaugos ministras sako, kad keisti planų, kaip estai – nesvarstoma.
„Prieš metus laiko mes investavome į integruotos oro gynybos stiprinimą ir šiai dienai jau gauname užsakytus radarus“, – kalba krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Tačiau, pasak ekspertų, pagrindinė priežastis, kodėl pakeisti planus Lietuvai sunkiau – tai prieš kelerius metus priimtas sprendimas pirkti tankų.
„Tas pasakymas A jau buvo padarytas pasiekus tokią ribą, kur buvo galima sudvejoti matant dronų poreikį, bet jis buvo pasakytas, įsipareigojimas padarytas. Reikia sakyti B: tam reikia PKM, nes tai yra paketas“, – kalba T. Jermalavičius.
Lietuva, kaip ir Estija bei dar trys šalys, ketino pirkti švediškų pėstininkų kovos mašinų. Tačiau ministras pripažįsta, kad derybos stringa nesutariant, kada jos galėtų būti pristatytos.
„Kol nėra pasirašyta sutarčių, visas alternatyvas svarstome, kad turėtume pasirinkimo opcijų“, – komentuoja ministras.
Tad ekspertai sako, kad ir neaiškus pristatymo terminas lėmė estų sprendimą atidėti šarvuočių pirkimą.
„Jie suprato, kad iki 2030 metų to kritinio laikotarpio, to lango laike, kai mums reikia turėti tuos kritinius pajėgumus atgrasinti Rusiją. Tų šarvuočių jie tiesiog negaus“, – sako T. Jermalavičius.
Nors Lietuva ir Estija NATO narės, ekspertai pastebi esminius jų gynybos strategijos skirtumus.
Ir estai, vienintelė Baltijos šalis turinti ir ne tik strategiją, bet ir planus, kaip gynybos srityje panaudoti dirbtinį intelektą.
