Estų leidinyje „The Baltic Sentinel“ žurnalistas Meelis Oidsalu publikavo buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo knygos „On My Watch: Leading NATO in a Time of War“ apžvalgą, kurioje pasakojama apie užkulisiuose vykusius jo kontaktus su Maskva. LRT.lt taip pat susipažino su minėtos istorijos aprašymu.
Estų leidinio publikacijoje teigiama, kad 2021 metais J. Stoltenbergas neva buvo pasirengęs su Rusija svarstyti NATO pajėgų atitraukimą iš Rytų Europos bei buferinės zonos sukūrimą, kuri apimtų ir Baltijos šalis. Dėl to jis susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Publikacijoje minimi trumpi pokalbiai su neįvardytas Estijos diplomatais, esą patvirtinantys, kad J. Stoltenbergas mėgino iškelti šią idėją už NATO sąjungininkių Baltijos jūros regione nugarų.
LRT.lt peržiūrėjo J. Stoltenbergo knygos dalį, kurioje kalbama apie buvusio NATO vadovo ir Rusijos ministro susitikimą.
Šioje knygos dalyje pasakojama apie Rusijos NATO šalims iškeltą ultimatumą ir Vakarų šalių svarstymus, kaip išvengti Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri galiausiai prasidėjo 2022 m. vasario 24 d.
LRT.lt nerado estų publikacijoje minimos informacijos apie tai, kad J. Stoltenbergas pasiūlė aptarti NATO pajėgų atitraukimą iš Rytų Europos. Priešingai, J. Stoltenbergas rašo, kad „vienašalis atsitraukimas buvo neįmanomas“.
„Aš pasisakiau už naują NATO–Rusijos tarybos susitikimą, kad būtų galima aptarti, be kita ko, siūlomas buferines zonas. Žinojau, kad tokios valstybės narės kaip Lenkija ir Baltijos šalys tam smarkiai priešinosi, nes jos manė, jog tai apsunkintų jų teritorijų gynybą. Tačiau kartu žinojau, kad NATO ir Rusijai anksčiau yra pavykę susitarti dėl geografinių karinių apribojimų. Jei tai būtų subalansuota ir iš naujo suformuluota, tai galėtų padėti sumažinti įtampą“, – knygoje rašė buvęs NATO vadovas.
Buvęs NATO vadovas teigė, kad per susitikimą su S. Lavrovu iškėlė klausimą dėl didelio kariuomenės dislokavimo kaimyniniuose regionuose, į kurį rusų ministras atsakė, kad tai neva yra „normali karinė veikla“.
Kaip primena J. Stoltenbergas, Maskvos ultimatumas turėjo tris pagrindinius elementus. Pirmasis buvo tas, kad jokioms naujoms šalims nebūtų leidžiama prisijungti prie Aljanso. Antrasis – kad nė viena šalis, tapusi NATO nare po Sovietų Sąjungos žlugimo, negalėtų savo teritorijoje turėti kitų NATO valstybių karinių pajėgų ar įrangos. Trečiasis elementas buvo tas, kad NATO nedislokuotų naujų puolamųjų ginklų Rusijos artimiausioje kaimynystėje, o esami ilgojo nuotolio ginklai būtų atitraukti.
„Tai nebuvo vien apie Ukrainą. Iš tiesų Rusija reikalavo, kad Jungtinės Valstijos ir NATO sudarytų teisiškai įpareigojančią sutartį, kuri pakeistų saugumo tvarką, daugelį dešimtmečių užtikrinusią taiką Europoje. Pasiūlymas buvo suformuluotas kaip ultimatumas, ir rusai dabar taip pat kalbėjo tokiu tonu“, – rašoma J. Stoltenbergo memuaruose.
„Reikalavimas uždaryti NATO duris naujoms narėms prieštaravo principui, kad kiekviena valstybė turi teisę pati pasirinkti savo saugumo užtikrinimo būdus – principui, kurį Rusija ne kartą buvo palaikiusi. Antrasis reikalavimas, kad turėtume atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų šalių, reikštų, kad nebegalėtume ginti naujesnių narių taip pat, kaip senųjų – susiformuotų dviejų lygių NATO valstybės. Todėl pirmųjų dviejų reikalavimų buvo neįmanoma priimti“, – priduriama knygoje.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO buvo pasirengusi svarstyti tik trečiąjį Rusijos reikalavimą.
„Tačiau trečiasis reikalavimas buvo kitoks. Visada buvo įmanoma derėtis dėl pajėgų ir ginkluotės sistemų dislokavimo. Čia rusai galėjo daug pasiekti, jei tik būtų buvę pasirengę sudaryti subalansuotus ir patikrinamus susitarimus. Tačiau vienašalis atsitraukimas buvo neįmanomas“, – rašoma jo knygoje.
„Baltic Sentinel“ teigia, kad visiškos kontrolės regione siekęs Kremlius tokį planą galiausiai atmetė. Kaip rašo publikacijos autorius M. Oidsalu, Maskva nesiekė dalinių susitarimų – jos tikslas buvo visiška regiono kontrolė.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala „Facebook“ įraše taip pat nurodo, kad NATO generalinis sekretorius negalėjo siūlyti kurti buferines zonas.
„NATO generalinis sekretorius nei siūlė, nei galėjo siūlyti kurti NATO ir Rusijos buferines zonas. Kaip jis pats mėgdavo juokauti, yra labiau „sekretorius“ nei „generalinis“, todėl savo pajėgų neturi ir žemėlapyje nestumdo. Tą nuolatos pažymi ir knygoje“, – rašo jis.
„2021 m., kalbėdamasis su Lavrovu, Stoltenbergas turėjo politinį mandatą mėginti rasti būdą išvengti didelio masto agresijos prieš Ukrainą. Pirmiausiai – įtraukiant karo mašiną užkūrusią Rusiją į pokalbius“, – priduria jis.
Politologas pabrėžia, kad būtent J. Stoltenbergui einant šias pareigas NATO šalys dislokavo papildomus atgrasymo pajėgumus Baltijos valstybėse.
Medvedevas: Europos ir NATO sąjunga be JAV būtų mažiau palanki Rusijai
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad, JAV galimai pasitraukus iš NATO, Rusijos padėtis pablogėtų.
NATO europinė dalis išliktų, o Europos Sąjunga virstų kariniu aljansu, platformoje „Max“ rašė dabartinis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.
Tuomet ES nebebūtų ekonominė sąjunga, o „galėtų greitai tapti visaverte karine sąjunga, kuri Rusijai būtų itin priešiška ir tam tikrais atžvilgiais būtų dar blogesnė nei NATO“.
Baigdamas D. Medvedevas teigė, kad Rusija turėtų atsisakyti savo, kaip jis pats išsireiškė, „tolerantiškos pozicijos“ kaimyninių valstybių stojimo į ES atžvilgiu. Tai taip pat taikoma Ukrainai, kurią jis pavadino „404 šalimi“ – toks skaičius nurodomas internetinės klaidos pranešime, kuris pasirodo, kai bandoma atidaryti neegzistuojančią svetainę.
Iki šiol aptarti scenarijai, susiję su karo Ukrainoje pabaiga ir taikos susitarimu Europoje, remiasi prielaida, kad Kyjivas galiausiai įstos į ES.
Rusijos vadovybė jokių prieštaravimų dėl to kol kas nepareiškė. Maskva atmeta galimybę, kad Ukraina taptų NATO nare. Rusija visada tvirtino, kad galimas Ukrainos įstojimas į Vakarų gynybos Aljansą ir yra ta priežastis, dėl kurios ji pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Šiuo metu NATO viduje tvyro didžiulė įtampa, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas kaltina Aljanso nares, kad jos nepalaiko JAV Vašingtono kare su Iranu.
Savo įspėjime apie europinius NATO „likučius“ D. Medvedevas neatsižvelgia į tai, kad JAV branduoliniai ginklai sudaro pagrindinį atgrasymo nuo Rusijos elementą. Nuo 2009 m., kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, ES taip pat yra gynybos aljansas, kurio valstybės narės yra prisiėmusios tarpusavio gynybos įsipareigojimus.
*Šis tekstas buvo redaguotas. Peržiūrėjus minėtą J. Stoltenbergo knygos dalį, visa informacija buvo atnaujinta.
