„Juos rengia karui“: kaip Rusija indoktrinuoja pagrobtus ukrainiečių vaikus

Ukraina priversta kovoti ne tik dėl savo žemės, bet ir tų, kurie kurs jos ateitį. Rusija neteisėtai deportuoja ukrainiečių vaikus, siunčia juos į perauklėjimo stovyklas, kur vaikai turi giedoti agresorės himną ir yra mokomi kasti apkasus. „Rusai rengia šiuos vaikus karui“, – LRT.lt sako žmogaus teisių advokatė Kateryna Raševska. 

Pamokos iš Krymo

Neseniai Jungtinių Tautų komisija patvirtino, kad prieš pat plataus masto invaziją Rusijos valdžia neteisėtai deportavo 995 ukrainiečių vaikus. Tačiau K. Raševska aiškina, kad Maskva grobti vaikus ėmė dar 2014 metais, kai okupavo Krymą. Agresorė jau tuomet dangstėsi tariamomis gelbėjimo ir evakuacijos operacijomis, o tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, dėl savo politinių ir ekonominių išskaičiavimų nereagavo.

„Buvo vilties tiesiog nuraminti Putiną ir Rusijos Federaciją, kad situacija neblogėtų ir neišprovokuotų plataus masto invazijos. Žinoma, suprantame, kad tai visiškai nepasiteisino“, – LRT.lt teigia žmogaus teisių advokatė.

2022 metais, padrąsinta Krymo pamokų, Maskva išplėtojo neteisėtos vaikų deportacijos schemą, į kurią buvo įtrauktas Rusijos ir okupacinių valdžios institucijų tinklas, taip pat sukurtos specialiosios struktūros, pavyzdžiui, Rusijos šeimų, pasirengusių įsivaikinti ar globoti ukrainiečių vaikus, sąrašas.

Ukrainos žmogaus teisių regioninis centras, kuriame dirba K. Raševska, neteisėtus ukrainiečių vaikų deportacijos atvejus taip pat užfiksavo keliomis dienomis anksčiau, nei buvo pradėta plataus masto invazija, – 2022 m. vasario 18 d.

„Tai yra dar vienas argumentas, kodėl manome, kad viskas buvo iš anksto suplanuota ir organizuota“, – nurodo ji.

Visgi Rusija apsiskaičiavo – užpulti ukrainiečiai nepasidavė, Vakarai aiškiai stojo Ukrainos pusėn, o Tarptautinis Baudžiamas Teismas galiausiai išdavė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų neteisėta vaikų deportacija.

Bet per ketverius metus Rusija vis tiek sugebėjo perkelti 20 tūkst. vaikų, o K. Raševska mano, kad šiemet šis skaičius ir toliau augs.

Rusijos taktikos

Tokių deportacijų schema yra paprasta – vaikai iš okupuotų teritorijų neteisėtai išvežami į Rusijos teritoriją. Išdavus rusiškus dokumentus, jų profiliai atsiranda rusiškuose įvaikinimo ar globos skelbimų duomenų bazėse ir taip jie galiausiai atsiduria Rusijos institucijose ar pas globėjus. Visa tai vykdoma dangstantis „evakuacijos“ maskaradu.

„Pažeidžiamiausia neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo aukų kategorija yra vaikai iš globos institucijų. Tai yra našlaičiai ir vaikai, netekę tėvų globos“, – aiškina ukrainiečių teisės ekspertė.

Rusams ne tik lengva susekti valstybinėse institucijose apgyvendintus vaikus, bet ir organizuoti jų grupinius perkėlimus. Žmogaus teisių regioninis centras nustatė atvejus, kai tarp tokių vaikų atsiduria ir tie, kurių tėvus nužudė rusų pajėgos.

Pažeidžiamiausia neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo aukų kategorija yra vaikai iš globos institucijų.

Vaikai grobiami ir iš šeimų – kartais be jokio paaiškinimo, kartais jie atskiriami per okupacinių pajėgų „filtraciją“, o kartais tėvai apgaunami. Pašnekovė taip pat pasakoja apie 2023–2024 metais per kontrpuolimus Charkive ir Chersone išryškėjusią dar vieną taktiką – rusai įtikindavo tėvus leisti vaikus į stovyklas, kuriose neva būtų užtikrinamas vaikų saugumas, o nurimus kovoms, po 2–3 savaičių, jie būtų sugrąžinti. Kaip paaiškėjo, tai buvo ne vasaros stovyklos, o perauklėjimo stovyklos.

„Rusijos Federacijos agentai niekada jų negrąžino“, – nurodo K. Raševska.

Žmogaus teisių aktyvistė nurodo, kad okupantų rankose vaikai tampa žiauriu manipuliacijos įrankiu – juos pasitelkus įbauginami ir žeminami artimieji, šeimos verčiamos priimti rusiškus dokumentus ir persikelti į Rusiją arba į okupuotas teritorijas vien tam, kad neprarastų vaikų.

„Matome, kaip jie įkalbinėja tėvus priimti Rusijos pilietybę, būti lojalius Rusijos Federacijai, sakydami, kad kitaip jie neteks tėvystės teisių. Žinoma, daugelis žmonių, patirdami grasinimus, sutinka su šiomis žaidimo taisyklėmis“, – sako pašnekovė.

Agresorės noras rusifikuoti Ukrainos berniukus ir vaikinus bei priversti juos priimti rusiškus dokumentus turi aiškų tikslą – sulaukę pilnametystės jie yra kviečiami į karinę tarnybą.

„Turime suprasti, kad rusams reikia žmonių, kurie prisijungtų prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų, kad galėtų tęsti dar daugiau agresijos karų. Nematome jokių ženklų, kad artimiausiu metu rusai ketintų sustabdyti šią agresiją, tačiau matome daugybę ženklų <...>, kad jie tikrina nustatytas raudonąsias linijas ir ribas.

Tai labai panašu į tai, nuo ko pradėjau, – iki 2022 m. nebuvo jokios stiprios reakcijos į vaikų deportaciją, o nuo 2022 m. deportacijų mastas žymiai išaugo. Deja, remdamiesi šiuo palyginimu galime spręsti, kad jei į tai bus nereaguojama, rusai gali panaudoti Ukrainos vaikus kaip savo pajėgų dalį, siekdami įsiveržti į kai kurias Europos Sąjungos šalis“, – galimą scenarijų įžvelgia pašnekovė.

Jungtinių Tautų komisija patvirtino, kad Rusijos valdžia, deportuodama ir priverstinai perkeldama vaikus iš Ukrainos, vykdė nusikaltimus žmoniškumui.

Perauklėjimo stovyklos

Perauklėjimo stovyklas Rusija naudoja siekdama užkariauti Ukrainos vaikų protus. Žmogaus teisių regioninis centras nuo 2023 m. nustatė 175 tokias stovyklas, kurių daugiausia yra Rusijoje. Jų taip pat yra Ukrainos okupuotose teritorijose, Baltarusijoje, o viena – Šiaurės Korėjoje.

K. Raševska sako, kad buvo patvirtinti atvejai, kai į jas pakliūdavo vos 4, 5 ir 6 metų vaikai. Siunčiami tiek berniukai, tiek mergaitės.

„Daugeliu atvejų neturime pagrįstų prielaidų manyti, kad tėvų sutikimas buvo gautas tinkamai, nėra įrodymų, kad tėvai suprato, į kokio tipo institucijas jų vaikai bus išsiųsti ir kokia bus jų programa“, – akcentuoja advokatė.

Anot jos, bent penkios iš žinomų stovyklų pasižymi labai ryškiais kariniais ir propagandiniais elementais. Čia vaikus nuolat prižiūri Rusijos kariai – net tie, kurie dalyvavo kare prieš Ukrainą.

„Šiose stovyklose vaikai mokomi kasti apkasus, naudotis tikrais ginklais, šokti su parašiutu. Juos nuolat įkalbinėja sulaukus pilnametystės prisijungti prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų arba bent jau tapti instruktoriais šiose stovyklose ir mokyti kitus Ukrainos vaikus iš okupuotų teritorijų“, – pasakoja K. Raševska.

Dauguma šių institucijų turi ankstesnių sovietinių pionierių stovyklų šleifą, o jų tikslas yra rusifikuoti vaikus. Jiems draudžiama kalbėti ukrainietiškai, dėvėti ukrainietišką simboliką, jie verčiami giedoti agresorės himną. Ten lankosi ir Rusijos politinių partijų ar kariuomenės atstovai.

Šiose stovyklose vaikai mokomi kasti apkasus, naudotis tikrais ginklais, šokti su parašiutu.

Dalyje stovyklų pasitelkiamas ir vienas efektyviausių Kremliaus įtakos instrumentų – Rusijos Stačiatikių Bažnyčia. Ten vykdoma religinė indoktrinacija, vaikai verčiami dalyvauti pamaldose, išpažinti nuodėmes rusų kunigams.

„Tai labai dažnai naudojama neteisėtai išgauti iš vaikų itin jautrią informaciją, pavyzdžiui, apie jų šeimų lojalumą Rusijos Federacijai kaip okupacinei jėgai, apie jų šeimos narių dalyvavimą pasipriešinimo veiklose arba apie pagalbą, kurią jie teikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – aiškina žmogaus teisių advokatė.

Iš viešai prieinamų duomenų Žmogaus teisių regioninis centras taip pat nustatė bent du atvejus, kai ukrainiečių vaikai buvo išsiųsti į stovyklą Šiaurės Korėjoje.

Privaloma susigrąžinti visus

Už visos šios plačios operacijos slypi ne tik Maskvos imperialistinis siekis užgrobti Ukrainą, bet, K. Raševskos nuomone, ir siekis pagerinti gilioje demografinėje krizėje atsidūrusios Rusijos situaciją. Pasak jos, nors 20 tūkst. pagrobtų vaikų skaičius žvelgiant Rusijos mastais nėra toks ryškus, tačiau 1,6 tūkst. okupuotose teritorijose gyvenančių vaikų jau yra reikšmingas papildymas.

„Jie bando susilpninti mūsų tautą. Tai yra strategija, turinti gana genocidinį ketinimą – sunaikinti Ukrainos tautą, suverenitetą, bandyti įtraukti Ukrainą į Rusijos įtaką ir kontrolę. O vaikai yra ypač pažeidžiami“, – pabrėžia ji.

Visgi daugiau nei ketverius metus besipriešinanti šalis kupina istorijų, įrodančių ukrainiečių nepalaužiamumą rusų metodams. K. Raševska papasakojo okupuotoje teritorijoje gyvenusio ukrainiečio istoriją – sėkmingai indoktrinuotas, jis dalyvavo kariniuose ir patriotiniuose rusų judėjimuose, tačiau viskas pasikeitė prasidėjus karui. Pamatęs, kaip žūsta draugai, kaip jie išnaudojami Maskvos interesams, jis ištrūko į Europą, kur sugebėjo pralaužti propagandinį auklėjimą, o vėliau net ėmė rinkti lėšas Ukrainos pajėgoms.

„Dabar jis pasirengęs prisijungti prie Ukrainos kariuomenės vien tam, kad apgintų savo tėvynę. Nes dabar jam tai yra labai asmeniškas dalykas. Galbūt todėl, kad jis buvo išnaudojamas, skriaudžiamas, ir jis tai suprato“, – mano ji.

Tokio ryžto kol kas pritrūksta šalyse ir institucijose, kurios turėtų padėti sergėti tarptautinę tvarką ir teisę. Nepaisant išduoto arešto orderio, V. Putinas laisvai lankėsi Tadžikistane, Mongolijoje – šalyse, kurios oficialiai įsipareigojusios vykdyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimus. Vakarai tuomet sugebėjo pasidalinti tik pasmerkimu.

„Dabar yra labai tinkamas metas tarptautinei bendruomenei viską permąstyti, sustiprinti tarptautinę teisinę tvarką ir ją parengti naujiems išpuoliams. Nes rusams planas išlieka tas pats – jie norėtų išspręsti pagrindinę 20 amžiaus geopolitinę katastrofą, o Putinui tai yra Sovietų Sąjungos žlugimas“, – akcentuoja K. Raševska.

Todėl pašnekovė tvirtina, kad, besitęsiant pastangoms derėtis dėl karo užbaigimo, bet kokiame susitarime privalo atsirasti punktas dėl visų Ukrainos vaikų sugrąžinimo – ir tų, kurie yra okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Laikas ne mūsų pusėje, mes neturime metų bandyti išgelbėti Ukrainos vaikus, nes jie rusifikuojami, keičiama jų tapatybė. Rusai rengia šiuos vaikus karui. Todėl dabar rizika kyla ne tik Ukrainai ar jos demografinei padėčiai – rizikuojama bent jau regiono taika ir saugumu“, – perspėja ji.

Iki šiol sugrąžinti tik 2 000 ukrainiečių vaikų.