Skirtingai nei dėl sankcijų Rusijai, ES valstybėms pavyko sutarti dėl ribojimų pratęsimo artimam Kremliaus sąjungininkui – Baltarusijos režimui. Tai apramins pastaruoju metu Lietuvoje suaktyvėjusias kalbas apie galimą baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimą.
Pirmosios ES sankcijos Baltarusijai buvo įvestos dar 2004 m. dėl opozicijos politikų dingimo. Vėliau jos plėtotos po 2006 m. ir 2011 m. rinkimų, kurių rezultatai vadinti suklastotais. Dauguma sankcijų buvo sustabdytos 2015 m. ir vėliau panaikintos, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas paleido politinius kalinius.
Sankcijos grąžintos po suklastotų 2020 m. prezidento rinkimų ir susidorojimo su taikiais protestuotojais. Jos dar labiau sugriežtintos po priverstinio į Lietuvą skridusio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo 2021 m. gegužę ir migrantų krizės 2021 m. lapkritį. Nuo 2022 m. vasario sankcijų režimas išplėstas, įtraukiant Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą. Šiuo metu taikomi 285 draudimai keliauti ir 369 turto įšaldymo priemonės. Sankcijos taip pat apima ginklų embargą, sektorinius ribojimus importui ir eksportui, tarp jų ir trąšų eksportą, kuris yra didelis pajamų šaltinis režimui.
ES valstybės privalo vienbalsiai kasmet pratęsti sankcijų Baltarusijai galiojimą ir šis terminas šiemet buvo vasario 28 d. Nepaisant tam tikrų ginčų, šalys narės jau ketvirtadienį sutarė, kad ribojimai bus pratęsti. Sankcijos galios tokia pačia apimtimi, kaip iki šiol – jokių pakeitimų nepadaryta.
„Baltarusijos valdžios politika nesikeičia: toliau persekiojama pilietinė visuomenė, dėl absurdiškų priežasčių įkaitais imami ir į kalėjimus uždaromi Baltarusijos ir užsienio piliečiai, rengiami nauji hibridiniai išpuoliai prieš mus ir mūsų partnerius. Baltarusijos teritorija naudojama kariniams tikslams – ten gydomi Rusijos kariai, indoktrinuojami iš Ukrainos pagrobti vaikai, o karinė infrastruktūra pasitelkiama apeiti Ukrainos oro gynybą. Sveikiname kolektyvinį ES šalių sutarimą išlaikyti spaudimą režimui, atsakingam už sunkius tarptautinius nusikaltimus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Šis Tarybos sprendimas galios iki 2027 m. vasario 28 d. ir galės būti pratęstas.
Trečiadienį Europos Parlamente įvyko ekspertų ir Europos Komisijos atstovų diskusija dėl Baltarusijos. Jos dalyviai teigė, kad A. Lukašenkos režimas toliau persekioja politinius oponentus, remia Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir imasi hibridinių atakų. Ekspertai pabrėžė, kad ES turėtų išlaikyti principingą poziciją – nešvelninti sankcijų, kol nebus nutrauktos represijos ir neįvyks esminiai režimo pokyčiai. Pasak jų, JAV, kurios atšaukė dalį ribojimų Baltarusijai, naudoja sankcijas kaip derybų įrankį kaliniams išlaisvinti, tačiau ES rekomenduojama likti prie izoliacijos ir spaudimo politikos.
„Šiuo metu režimas tiesiog naudojasi dialogu, iš tiesų labai ribotu bendradarbiavimu su JAV, kad galėtų daryti spaudimą ES apskritai ir kaimyninėms šalims, tokioms kaip Lietuva ir Lenkija“, – teigė Tarptautinio strateginių saugumo veiksmų tinklo (iSANS) ekspertė.
Išties, Lietuvoje buvo prabilta apie galimą dialogą su Minsku, o Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja persikraustė į Lenkiją. Sankcijų Baltarusijai kritikai, kaip kad europarlamentaras Petras Gražulis, aiškino, kad ribojimai A. Lukašenkos režimui yra į naudą Rusijai ir jį tik dar labiau stumia į Maskvos glėbį. Skaičiuojama, kad 2023 m. kalio eksportas iš Rusijos jūra išaugo 138 proc., lyginant su 2022 m., ir siekė 12,4 megatonos, o 2025 m. šis rodiklis siekė – 16,5 megatonos, tačiau į tai įeina ir rusiška, ir baltarusiška produkcija.
„Dabar draudžiama ne tik importuoti ar pirkti kalio chlorido produktus, bet ir juos transportuoti bei teikti bet kokias susijusias paslaugas, o tai reiškia, kad sankcijos taikomos visai logistikos grandinei ir visiems ES subjektams, įskaitant Lietuvos įmones. Dėl to net jei Lietuvos Vyriausybė panaikintų nacionalinius apribojimus, Lietuvos transporto, finansų ar uosto operatoriai vis tiek negalėtų teisėtai dalyvauti tokiame tranzite, nes privalo laikytis ES teisės.
Kadangi sankcijos Baltarusijai priimamos pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, joms pakeisti ar panaikinti reikia bendro visų ES valstybių sprendimo, todėl viena Lietuva negali nei atnaujinti tranzito, nei pakeisti režimo, tam reikalingas bendras politinis sutarimas Europos Sąjungos lygiu“, – LRT.lt teigė RUSI Briuselio padalinio sankcijų ekspertas Petras Katinas.
Kita vertus, dėl kontrabandinių balionų, kurie trikdė Vilniaus oro uosto darbą, atakų Lietuva inicijavo specialų hibridinės grėsmės kriterijų sankcijų Baltarusijai atžvilgiu. Vis dėlto šis kriterijus nebuvo pritaikytas šį kartą, pratęsiant ES sankcijų galiojimą.
