„Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Ukrainos tarnybos tyrimų padalinys „Schemes“ nustatė, kad Rusijos Vyriausybės remiamas fondas per tarpininkus skyrė lėšų informacijai, Kremliaus naratyvams pagrįsti ir Kyjivo pasipriešinimui Maskvos kariniams veiksmams silpninti.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šios išvados iš dalies grindžiamos dešimtimis tūkstančių elektroninių laiškų ir kitų dokumentų, kuriuos gavo Danijos visuomeninis transliuotojas DR ir perdavė Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos ataskaitų projektui (angl. Organized Crime and Corruption Reporting Project, OCCRP) bei kitoms žiniasklaidos priemonėms, įskaitant „Schemes“.
Remdamiesi šiais dokumentais ir papildoma informacija, „Schemes“ žurnalistai nustatė, kad ataskaitos per „kuratoriais“ vadinamus tarpininkus buvo teikiamos Maskvoje įsikūrusiai organizacijai „Pravfond“ (visas pavadinimas – „Užsienyje gyvenančių tautiečių teisių rėmimo ir apsaugos fondas“).
Lavrovo pėdsakai Kyjive
„Pravfondą“ įkūrė Rusijos užsienio reikalų ministerija ir „Rossotrudničestvo“ – vyriausybinė agentūra, kurios pagrindinė misija, kaip ji pati teigia, yra stiprinti Rusijos humanitarinę įtaką pasaulyje. Fondo deklaruojamas tikslas – teikti teisinę ir kitokią pagalbą užsienyje gyvenantiems rusams, kai pažeidžiamos jų „teisės, laisvės ir teisėti interesai“.
Tačiau išsamesnis OCCRP tyrimas leidžia daryti išvadą, kad jis bendradarbiauja su žvalgybos agentais, finansuoja Rusijos propagandą ir kuria Kremliaus įtakos kanalus.
Iš „Schemes“ atstovų peržiūrėtos sutarties matyti, kad „Pravfondą“ bent kelerius metus finansuos Rusijos Užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra jo patikėtinių tarybos pirmininkas.
„Ukrainos kryptis“
Tarp „Schemes“ peržiūrėtos medžiagos buvo dokumentas pavadinimu „Ukrainos kryptis“, kuriame apibūdintos fondo veiklos Ukrainoje ir nurodyta, kad jas iš Maskvos prižiūrėjo mažiausiai du koordinatoriai, tarp jų – Jevhenas Baklanovas, Ukrainos pilietis, nuo 2022 m., t. y. nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, Ukrainoje ieškomas dėl įtarimų išdavyste.
Remiantis Ukrainos kuratoriaus ataskaita, organizacijos „Teisinės konsultacijos centras“ teisininkai konsultavo Ukrainos piliečius savo Kyjivo biuruose, o centras rengė ataskaitas Rusijos valdžios institucijoms apie tariamus „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vykdomus karo nusikaltimus“ ir „rusakalbių teisių pažeidimus“ Ukrainoje, kurių dauguma nėra Rusijos piliečiai.
Ukrainos ir tarptautinės institucijos renka vis daugiau įrodymų apie galimus karo nusikaltimus, kuriuos Rusija ir jos pajėgos padarė Ukrainoje. 2023 m. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, teigdamas, kad jis yra atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportaciją ir perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Informacijos apie „Pravfondo“ parengtas ataskaitas nėra daug, be to, nėra tiesioginių įrodymų, kas jas parengė. „Schemes“ žurnalistams susisiekus su keliais dokumentuose paminėtais teisininkais, šie neigė bendradarbiavę su „Pravfondu“.
Pinigai iš Maskvos
Dokumentai rodo, kad „Teisinės konsultacijos centras“ Kyjive veikia nuo 2015 m., t. y. nuo tų metų, kai Rusija užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį ir sukėlė karą Donbase. Neaišku, ar jis tęsia veiklą ir šiandien.
2022 m. Maskvai pateiktoje ataskaitoje apie centro veiklą J. Baklanovas nurodė, kad centras per metus suteikė 309 teisines konsultacijas. Analizuotos tokios temos kaip „sienos kirtimo taisyklės“ ir „mobilizacijos atidėjimas“ – tai rodo, kad, nepaisant to, kas inicijavo pokalbius, centras ukrainiečiams patarė imtis veiksmų, galėjusių pakenkti Kyjivo pastangoms apsiginti nuo Rusijos invazijos.
Ukrainai gintis nuo gerokai daugiau gyventojų turinčios Rusijos trukdo dezertyravimas, sunkumai mobilizuojant tarnybai kariuomenėje tinkamo amžiaus vyrus ir potencialių karių pabėgimas į užsienį, pažeidžiant draudimą daugumai 23–60 metų vyrų išvykti iš šalies.
„Schemes“ taip pat nustatė, kad kuratoriai ne kartą prašė „Pravfondo“ finansuoti advokatų tinklą ir interneto svetaines Ukrainoje. 2025 metams J. Baklanovas prašė daugiau nei 3 mln. rublių (39 000 JAV dolerių) „teisinei pagalbai tautiečiams Ukrainoje“.
„Schemes“ gauti dokumentai ir J. Baklanovo sąskaitos Rusijos banke išrašas atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus jis iš „Pravfondo“ gavo daugiau nei 12 milijonų rublių (157 000 JAV dolerių). Nėra jokios informacijos, ar kokia nors šių pinigų dalis buvo pervesta Ukrainos teisininkams.
Teismas dėl išdavystės
Remiantis „Schemes“ peržiūrėtais dokumentais, su „Teisinės konsultacijos centru“ nesusijusi Ukrainos teisininkė Svitlana Novycka kreipėsi tiesiogiai į „Pravfondą“, prašydama lėšų išdavyste kaltinamos „Tetjanos Kuzmyč gynybai“. Ukrainos saugumo tarnybos SBU teigimu, T. Kuzmič vadovavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentų tinklui Chersono regione, kurio dalis yra okupuota Rusijos pajėgų ir kurį Maskva be pagrindo laiko Rusijos teritorija.
„Schemes“ nerado įrodymų, kad S. Novycka gavo pinigų iš „Pravfondo“. S. Novycka, kuri pati buvo sulaikyta kitame išdavystės tyrime, kalbėdama su „Schemes“ žurnalistais neigė gavusi kokią nors paramą. „Pirmą kartą apie tai girdžiu“, – sakė ji.
Interneto svetainės skatina „denacifikaciją“
Be nuorodų į „Teisinės konsultacijos centrą“ ir T. Kuzmyč bylą, „Schemes“ išnagrinėtoje su „Pravfondu“ susijusioje medžiagoje figūruoja keturios su Ukraina siejamos interneto svetainės, viena iš kurių vadinasi „Pravcenter“. Rusijos užsienio reikalų ministerijai pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad tokių svetainių tikslas – remti Kremliaus deklaruojamą Ukrainos „denacifikaciją“.
„Denacifikacijos“ reikalavimas kyla iš V. Putino melagingo teiginio, kad Ukrainą valdo ar joje dominuoja „naciai“ – šis teiginys vertinamas kaip Kremliaus pastangos užtikrinti, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Vyriausybė prarastų valdžią ir būtų pakeista Rusijai palankia administracija.
Vienoje iš ataskaitų „Pravfondo“ kuratorius Maksimas Zelenskis atkreipė dėmesį į „Pravcenter“ svetainėje pasirodžiusį straipsnį, kuriame buvo pakartotinai paskelbta, kaip teigiama, Lenkijos žiniasklaidos priemonės ataskaita, nurodanti, jog Ukrainos pabėgėliai Lenkijoje „įtikino žmones, kad Ukrainoje būtina denacifikacija“, vadino Ukrainos Vyriausybę „neofašistine“ ir įspėjo, kad ukrainiečių migracija gali destabilizuoti Europos Sąjungą.
Nors Europos Sąjunga „Pravfondui“ ir jo vadovams taiko sankcijas už, jos pareigūnų teigimu, antiukrainietišką griaunamąją veiklą, šiuo metu Ukrainos Vyriausybė sankcijų šiam fondui netaiko. 2021 m. Kyjivas organizacijai buvo įvedęs sankcijas trejų metų laikotarpiui, tačiau šios priemonės baigėsi 2024 m. ir nebuvo pratęstos.
