Vilniuje įvykusioje tarptautinėje saugumo ir gynybos konferencijoje „Defending Baltics“ dalyvavę karybos ekspertai teigia, kad NATO valstybės neturėtų pakeisti įprastų žvalgybos ir „gilaus smūgiavimo“ (300 kilometrų atstumu ir toliau) pajėgumų dronais, kurių naudojimas itin pasiteisino Ukrainos fronte. Gynybos ir saugumo ekspertų tvirtinimu, dronų pajėgumai turėtų sustiprinti tradicines priemones ir išplėsti jų galimybes karinio konflikto atveju.
Tarptautinė konferencija „Defending Baltics“ subūrė daugiau nei 500 saugumo ir gynybos bei karybos ekspertų, diplomatų bei politikų. Renginyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos kariuomenių vadai, taip pat gynybos ekspertai iš Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Jungtinės Karalystės bei JAV.
Kalbėdami apie Baltijos regiono gynybą, konferencijos dalyviai sutarė, kad privaloma matyti platesnį paveikslą, teigiama konferenciją organizavusio pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ pranešime žiniasklaidai.
Arktis, Šiaurės Atlantas, Vakarų Europa – tai ne tik Baltijos valstybių užnugaris ar jūrų, oro, sausumos keliai į mūsų regioną, bet ir iš jo, t. y. iš Rytų į Vakarus. Todėl, kylant klausimų dėl transatlantinės vienybės, atsiveria politinės, diplomatinės, ekonominės ir karinės galimybės ieškoti sąlyčio taškų ir bendrų sprendimų.
Ekspertai pabrėžė, kad Baltijos jūra yra bene vienintelis realus kelias, kuriuo karinio konflikto atveju būtų galima aprūpinti pajėgas NATO rytiniame flange ir atvykti sąjungininkams. Todėl Rusija jau prieš keletą metų pradėjo hibridines operacijas šiame regione (įskaitant pačią jūrą), taip mėgindama potencialų operacijų rajoną parengti sau palankia linkme. Vakarų atsakas negali apsiriboti vien karinėmis priemonėmis – reikalingi NATO ir ES politiniai bei infrastruktūriniai sprendimai. Deja, su jais vėluojama.
Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad potencialus priešas geba adaptuotis. Jo adaptacija nukreipta pirmiausia į pigių ir operatyviai įgyvendinamų sprendimų paiešką (dronai, koreguojamos aviacinės bombos, ginkluotės iš Šiaurės Korėjos naudojimas ir k.t.). Tokiu būdu, nors Rusija ir toliau technologine prasme atsilieka nuo Vakarų, šie sprendimai ją įgalina kariauti sekinantį karą, kuriam agresorius turi resursų ir motyvacijos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NATO ir Rusijos karas, greičiausiai, būtų kitoks nei tai, ką dabar matome Ukrainoje. Pavyzdžiui, sąjungininkai turi visiškai kito lygio kokybinės ir kiekybinės žvalgybos bei „gilaus smūgiavimo“ galimybes. Jos turi potencialo išspręsti Rusijos A2/AD (oponento neįleidimo į operacijos rajoną ir/ar jo veiksmų ribojimo šiame rajone veiksmai) „burbulų“ problemą Baltijos regione (Kaliningradas ir Sankt Peterburgas), taip įgalinant sąjungininkų logistiką bei pajėgų atvykimą ne tik jūra, bet ir tam tikra apimtimi sausuma bei oru. Todėl NATO valstybės neturėtų įprastų žvalgybos ir „gilaus smūgiavimo“ pajėgumų pakeisti ukrainiečiams pasiteisinusiais dronais, bet šiais pajėgumais sustiprinti tradicines priemones ir išplėsti jų galimybes.
Tuo tarpu Baltijos regiono mažesnėms valstybėms ukrainiečių patirtis yra kritiškai svarbi. Remiantis ja, regiono valstybės galėtų susikurti žvalgybos ir „gilaus smūgiavimo“ pajėgumą, kuris nebūtų toks brangus kaip aukštųjų technologijų ginklai, tačiau leistų atakuoti agresoriaus pajėgumus bent 300 kilometrų atstumu. Tam būtina kurti dronų pajėgumą, kuris neapsiribotų tik drono kaip įrankio turėjimu, bet veiktų kaip „sistemos sistema“, t. y. būtų integruotas į bendrą kovinio rengimo, sąveikos ir adaptacijos procesą.
Šiame kontekste kritiškai svarbus ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės bendradarbiavimas. Ginkluotės ir įrangos pirkimas „nuo lentynos“ ne tik užkrauna tiekimo grandines, bet ir neleidžia pajėgoms operatyviai adaptuotis. Tuo tarpu kelias, kuriuo turėtų eiti NATO (ir eina), – bendradarbiavimas techniniu lygiu, formuluojant konkrečius poreikius, kuriuos gamintojai turėtų atliepti, kad mūsų pajėgos galėtų dominuoti mūšio lauke.
Šios ir kitos įžvalgos bus plačiau pristatytos visuomenei atskirame „Defending Baltics“ organizatorių parengtame dokumente šiemet, kuriame bus pateikti ir pasiūlymai dėl praktinių žingsnių tobulinant Baltijos regiono gynybos sistemą.
