Ukrainoje vyksta nuolatinės technologinės lenktynės, o mūšio laukas keičiasi kas pusę metų ar net greičiau. Anot Lietuvoje viešinčių ukrainiečių karių, NATO šalių karininkai turėtų juos lankyti fronte – tik taip, anot jų, pamatys ir supras, kaip transformuojasi karyba.
Didžiausią pokytį pastaraisiais metais atnešė optiniais kabeliais valdomi FPV dronai. Ši technologija iš esmės panaikino daugelį elektroninės kovos sprendimų, kurie buvo kuriami neutralizuoti dronų grėsmę – kabeliu valdomi bepiločiai nereaguoja į elektroninius trikdžius.
„Tai, kas buvo aktualu prieš pusę metų, dabar jau nebėra“, – sako Oleksandras Jabčenka, „Da Vinci Wolves“ bataliono Robotinių sistemų tarnybos vadas.
Dėl to ženkliai išsiplėtė vadinamoji mirties zona – dronai skraido net 30 km ar daugiau į gylį nuo fronto linijos. Pavyzdžiui, praeitą mėnesį Ukrainoje žuvę žurnalistai buvo rusų dronų nužudyti apie 20 km nuo priešakinių pozicijų.
Nors situacija daugiau nei tūkstančio kilometrų fronto juostoje skiriasi dėl nevienodo reljefo – nuo miškų ir miestų iki atvirų stepių vietovių – kariai pasakoja, kad daugelyje vietų apkasų linijų nebėra.
Dabar tiek dėl žmonių trūkumo, tiek dėl technologinio šuolio dronų karybos srityje fronte lieka platūs, karių neužpildyti ruožai tarp pozicijų.
„Dar visai neseniai įtvirtinimai buvo labai svarbūs. Dabar, kai dronų tiek daug, bunkeriai nebetenka tokios prasmės – jei žino, kur esi, į tave paleis ne du, o 22 dronus, kol tave sunaikins“, – sako O. Jabčenka.
„Nėra tokios priedangos, kurios nebūtų galima sunaikinti, todėl geriau likti nepastebėtam. Vis dėlto vis tiek geriau būti triaukščiame bunkeryje su trisluoksniu perdengimu nei vieno aukšto“, – priduria jis.
Tai ypač ryšku pagrindinėje Rusijos puolimo kryptyje Donecko srityje, kur rusų pajėgos baigia išstumti ukrainiečius iš šio strateginio Donbaso mazgo.
„Pozicijos susimaišiusios, neaišku, kas ką supa. Rusai čia kovoja visiškai kitaip nei Bachmute, kur užimdavo rajoną po rajono. Dabar jie prasmunka tarp mūsų pozicijų grupėmis po du ar tris“, – sako O. Jabčenka.
Ukrainiečiai vis labiau turi pasikliauti antžeminiais robotais kaip atsaku į mažų rusų grupių darbą bei kabeliais kontroliuojamų FPV dronų atakas, bandydami pristatyti žmones ir atsargas į priešakines pozicijas.
Iki 2022 m. karo daugelis šalių gamino tokių sistemų prototipus, bet jos dažnai nepasiteisindavo – rusai dar nebuvo sukūrę jų didesniu mastu, o vos kelios šalys, kaip Estija, sugebėjo įrodyti jų panaudojimą vienetiniais atvejais realiomis sąlygomis. Pačioje Ukrainoje į antžeminius robotus buvo žiūrima skeptiškai, anot O. Jabčenkos.
„Kai kurios technologijos karą keičia nedaug, o kai kurios – iš esmės, – sako O. Jabčenka. – Tokia technologija ir buvo kabelių valdomi FPV dronai.“
Kitas, jau dabar mūšio sąlygomis testuojamas kertinis lūžis ateis su dirbtiniu intelektu kontroliuojamais, autonomiškais dronais.
„Negaliu pasakyti, kaip mūšio laukas atrodys po metų, sunku pasakyti, kaip jis atrodys ir po poros mėnesių“, – priduria O. Jabčenka.
Žinios iš fronto – Lietuvai būtinos dabar
O. Jabčenka su kitais ukrainiečiais kariais dalyvavo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Defending Baltics“, kur dalijosi patirtimi iš fronto ir mezgė ryšius su Lietuvos bei Europos ginkluotės gamintojais.
„[Patirties perdavimas] Lietuvai vyktų greičiau, jei jūsų karininkai sėdėtų šalia mūsiškių, kurie kovoja“, – sako jis.
„Tai jau kitas karas. Vadai nebūtinai turi sėdėti lauke prieš priešą – vadavietės dabar 15 kilometrų už fronto. Tu sėdi ne apkasuose, o prie ekranų ir matai, kaip viskas kinta. Norint neatsilikti, reikia būti kuo arčiau Ukrainos“, – priduria O. Jabčenka.
Lietuvoje neretai diskutuojama, ar investuoti į dronus, ar į „senąją“ techniką, pavyzdžiui, tankus. O. Jabčenka įsitikinęs: reikia abiejų, bet tradicinė technika turi veikti išvien su robotizuotomis sistemomis.
Viena vystomų idėjų – antžeminiai robotai su ginklų bokšteliais, kurie juda greta su tankais bei juos saugo nuo dronų. „Ukrainos gamintojai jau dirba šia kryptimi“, – priduria jis.
Anot O. Jabčenkos, jis girdi, kad tokios pat diskusijos vyksta ir Vokietijoje: kas efektyviau – tankai ar dronai?
„Norėčiau pasakyti europiečiams: imkite konvencinius ginklus, kaip tankus, kurie yra puikūs, ir pridėkite ukrainietiškų dronų komponentą“, – teigia jis.
Kondoro bataliono dronų būrio vadas Maksymilianas Boiko taip pat sako, kad dronai – tėra vienas komponentas. „Brigadoje niekas nenustojo naudoti artilerijos ar kitų sistemų“, – sako jis.
Anot M. Boiko, dronų dominavimas nereiškia, kad ir fortifikacijos visur prarado reikšmę: „Fortifikacijas statome visi – net pilotai. Po 10–20 dienų darbo fronte imu kastuvą ir einame ruošti kitų, rezervinių pozicijų.“
Anot jų, Lietuvoje karininkus labiausiai domino, kaip dronai keičia tankų ir kitų tradicinių sistemų naudojimą.
„Mūsų klausė apie tankus, šarvuočius. Aiškinome, kad dronai dabar atlieka daugiausia darbo, nes pulti ir gintis labai pavojinga. Tai vadinama mirties zona – bet joje vis tiek yra žmonių, jiems reikia ją ginti.“
„Kitaip ši mirties zona tiesiog judės, kol pasieks Kyjivą“, – priduria jis.
