Tai buvo vienas sėkmingiausių reidų šiuolaikinės karinės istorijos laikais – dronai pakilo iš nežymėtų sunkvežimių, pastatytų netoli karinių aerodromų, ir vieną po kito ėmė naikinti Rusijos strateginius bombonešius.
Per šią birželio 1-osios ataką buvo sunaikinta kelios dešimtys Rusijos orlaivių, esančių už tūkstančių kilometrų nuo mūšių Ukrainoje. Tačiau vienas svarbus aspektas liko mažai aptartas – reidas taip pat rėmėsi ir dirbtiniu intelektu (DI).
Pasak Ukrainos pareigūnų, DI įrankiai buvo naudojami dronų programinei įrangai apmokyti padėti atpažinti lėktuvus ir taikiniui pasiekti, jei nutrūkdavo ryšys su operatoriumi. Vis dėlto kiekvieną droną vis dar valdė pilotas, patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ir nors tai nebuvo visiškai autonominių ar spiečiuje veikiančių dronų technologijos panaudojimas, šis reidas dar kartą parodė vis labiau matomą dirbtinį intelektą karyboje – tiek Ukrainos, tiek Rusijos pusėje.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva jau galimai pradėjo naudoti kvaziautonominius dronus smūgiams civiliniams ir kariniams taikiniams.
Kaip teigė vienas gerai informuotas šaltinis, kuris nenorėjo būti identifikuotas dėl grėsmės iš Rusijos, Maskvos pajėgos turi „DI algoritmų, kurie savarankiškai renkasi taikinius, tačiau efektyvumas yra neaiškus“.
Ukrainos pajėgos jau anksčiau yra perėmusios rusų dronų su prijungtais kietaisiais diskais su įrašyta DI programine įranga. „Tačiau ne taip lengva suprasti, ką tos programos sugeba“, – sakė šaltinis.
„Čia tik pradžia – neaišku, kaip tai atrodys dar po pusės metų ar metų“, – pridūrė jis.
Anot Annos Hehir iš „Future of Life“ instituto, kuris tiria pažangių technologijų poveikį žmonijai, visiškai autonominių sistemų Ukrainoje jų tyrėjai dar nefiksavo.
„Matome, kad ginklai, kurie vadinami autonominiais, vis dar turi daug žmogaus kontrolės,– sakė A. Hehir. – Jie turi daug problemų su autonomine navigacija, [...] o šiuo metu naudojamose sistemose dalyvauja žmogus.“
„Yra teiginių, kad tokie [visiškai autonominiai ginklai] egzistuoja, bet mes jų dar nematėme“,– pridūrė ji.
Vis dėlto tendencija akivaizdi – pasaulio kariuomenės juda automatizacijos link. Tačiau kai kurios prielaidos apie visišką karo robotizavimą dar nepasitvirtino.
„Buvo manyta, kad tokios didžiosios kariuomenės kaip Rusijos ir JAV valdys karines technologijas, tačiau dronai išbalansavo šią pusiausvyrą,– sakė Peteris Asaro, mokslo, technologijų ir medijų filosofas, kurio tyrimų sritis yra dirbtinis intelektas. – Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl Ukraina sugebėjo atsilaikyti prieš tokią didelę kariuomenę.“
Pasak P. Asaro, prieš dešimtmetį buvo manoma, kad dronų karas greitai taps visiškai autonominis.
„Ukrainos konfliktas paneigia šį argumentą – autonomija nėra tai, kas šiose sistemose veikia efektyviausiai“, – sakė jis.
Didžioji Britanija – viena iš šalių, sekančių pamokas Ukrainoje, neseniai paskelbė, jog peržiūrės savo karinių pajėgų doktriną, šalis planuoja daugiau dėmesio skirti autonomijai ir dronams.
Tačiau tai nereiškia, kad viskas, kas sena, yra išmetama lauk.
„Ne kiekvienas karo veiksmas gali būti vykdomas su sunkvežimiuose esančiais dronais. [Britų karinių pajėgų] apžvalga daro išvadą, kad tankai vis dar yra ne mažiau svarbūs, nes jie saugo karius vis labiau permatomame mūšio lauke“, – šį mėnesį rašė „The Economist“.
Anot ukrainiečių karių, kalbančių neoficialiai, bene du trečdaliai senos doktrinos ėjo į šiukšlių dėžę miestuose ir atvirose stepių vietovėse būtent dėl dronų. Tačiau atvirkščiai buvo miškuose, ten didelė dalis senosios ir laiko patikrintos taktikos išliko.
Kur Lietuva?
„Dirbtinis intelektas nebėra kažkas absoliučiai netikėta, tai tampa būtinybe“,– LRT.lt sakė Liudas Abišala iš „RSI Europe“ kompanijos Lietuvoje, kurios specializacija – dronų vystymas ir gaminimas.
„Prie to tikrai dirbama – Ukrainoje tikrai bus visiškai autonomiškų sprendimų, kur tavo darbas pasibaigia, kai tu droną paruoši paleisti,– sakė jis. – Rusai irgi vysto sprendimą, kur su AI [dronas] pagal reljefą nuskrenda ir taikinius pats atpažįsta. Tokių iniciatyvų yra ir kuo toliau, tuo labiau bus.“
„Lietuvoje taip pat prie to dirbama. Visi mato, link ko judama“, – pridūrė jis.
Lietuvos gamintojai bendradarbiauja su Ukraina plėtodami autonomiškus ar DI valdomus dronus. „DI apmokyti reikalingas be proto didelis kiekis duomenų, niekas neturi jų tiek, kiek Ukraina“,– teigė L. Abišala.
Tačiau išlieka klausimas, kiek šia linkme judama pačioje Lietuvos kariuomenėje ir krašto apsaugos sistemoje. Rusija ir Ukraina eksperimentuoja su dirbtiniu intelektu mūšio lauke, o Lietuvoje tik dabar diegiamos dronų operatorių programos. Dėl to didžiausia kritikos lavina sklinda ir iš Ukrainoje kovojusių lietuvių, jie tvirtina, kad procesai Lietuvoje juda per lėtai dėl biurokratinių kliūčių viršuje.
„Negatyvų diskursą, kad viskas vyksta per lėtai ir yra prarasta, formuoja visuomenininkai su karo Ukrainoje patirtimi“,– LRT.lt sakė Aleksandras Matonis, gerai informuotas apie procesus Lietuvos kariuomenėje apžvalgininkas ir žurnalistas.
Anot jo, Lietuvoje jau vyksta trijų savaičių kursai FPV – pirmojo asmens vaizdo – dronų operatoriams paruošti, o juos jau galima skaičiuoti šimtais. Taip pat vyksta ir žvalgybinių dronų pajėgumų vystymas kiekviename batalione.
„Klausimas, ar vyksta taip greitai, kaip analogiški procesai vyko Ukrainoje? Žinoma, ne, mes gyvename taikos sąlygomis“,– sakė jis.
Dirbtinį intelektą naudojantys lietuviški sprendimai, tokie kaip dronai, skrendantys pagal reljefą, arba algoritmai, galintys nustatyti, kur yra kokių minų laukų, jau veikia Ukrainos mūšio lauke.
„Kažkodėl jie dar neištestuoti Lietuvoje, bet karo sąlygomis jau veikia“,– sakė A. Matonis.
Pasak jo, detalesnių atsakymų ir specifikacijų gamintojai dažnai neatskleidžia dėl Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos šnipinėjimo pavojaus.
LRT.lt kreipėsi į Lietuvos kariuomenę, straipsnis bus papildytas gavus atsakymą.
Riboti ir kontroliuoti?
Gegužės mėnesį Jungtinių Tautų susitikime Niujorke šalys konsultavosi dėl galimybės riboti – kontroliuoti arba visiškai drausti – DI panaudojimą mirtinoje ginkluotėje, t. y. ypač ten, kur pats dronas ar sistema galėtų priimti sprendimą naikinti žmones.
Šią diskusiją paskatino Izraelio dirbtinio intelekto panaudojimas Gazoje, kuris įvardijamas kaip viena esminių priežasčių, lėmusių tokį kolosalų civilių aukų skaičių. Vadinamoji „Lavender“ sistema pateikė dešimtis tūkstančių taikinių Izraelio pajėgoms, ir nors žmogus vis tiek turėjo nuspręsti, ar smogti, toks skaičius pateiktų taikinių nedavė progos pasverti visos informacijos, teigė kritikai bei Izraelio žvalgybos pareigūnai.
JT konsultacijose dėl autonominių ginklų dalyvavo virš 120 šalių, tačiau Rusija – kaip ir Kinija ar JAV – neparodė noro reikšmingai drausti mirtinų autonominių ginklų kūrimo ar panaudojimo.
Dėl to, kaip LRT.lt sakė JT diplomatai iš Baltijos šalių ir Lenkijos, šalys, esančios greta Rusijos, nenori susirišti sau rankų, žinodamos, kad šią technologiją jau sėkmingai vysto Kremlius.
Nevyriausybinis sektorius dabar nerimauja dėl augančios grėsmės civiliams dėl nereguliuojamos „robotų žudikų“ industrijos.
„Tai ateina su pripažinimu, kad autonomija egzistuos tam tikrose ginklų sistemose, bet jos vis tiek turi turėti reikšmingą žmogaus kontrolę“,– sakė A. Herir iš „Future of Life“ instituto.
Dabar JT skinasi „dviejų takų“ kelią, bandydamos tokias technologijas kaip visiškai autonominiai ginklai, kurie patys gali priimti sprendimą žudyti, uždrausti, o kitas – riboti.
„Tai labiau priimtina europiečių interesams, nes jiems reikia kuo greičiau apsiginkluoti“, – pridūrė A. Herir.
