Kai diplomatai ir pasaulio lyderiai atvyksta į Kyjivą, dažniausiai jie tikisi aptarti karo aktualijas ir pagalbos Ukrainai klausimus su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tačiau vis labiau aiškėja, kad, be jo, karo meto politiką Ukrainoje formuoja dar vienas labai įtakingas asmuo – prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
A. Jermakas nėra tik užkulisiuose veikiantis V. Zelenskio patarėjas – jis rengia taikos planus, vadovauja diplomatinėms deryboms ir turi įtakos formuojant Ukrainos vyriausybės sudėtį.
Vieno „Financial Times“ cituojamo Vakarų ambasadoriaus žodžiais, nors nėra išrinktas, „jis yra prezidentas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ministras ir visi ministrai kartu sudėjus“.
53 metų buvęs kino prodiuseris tapo viena įtakingiausių ir labiausiai skaldančių figūrų Ukrainos politikoje. Daugeliu atžvilgių jis elgiasi kaip antrasis šalies lyderis – jis kontroliuoja prieigą prie V. Zelenskio, priima kritinius karo sprendimus ir nustato Ukrainos tarptautinės diplomatijos toną. Bendražygiams jis yra nepakeičiamas strategas. Tuo metu kritikai jį laiko pavojinga jėga, kenkiančia Ukrainos demokratinei ateičiai.
Straipsnis trumpai
- A. Jermakas tapo viena galingiausių figūrų Ukrainoje, turinčia didelę įtaką kariniams sprendimams, diplomatijai ir vyriausybės sudėčiai.
- Jis gimė rusės ir ukrainiečio šeimoje Kyjive, jo tėvo karjera Afganistane paskatino sąmokslo teorijas, jog A. Jermakas – Kremliaus agentas.
- Kaip ir V. Zelenskiui, politinę karjerą sukurti A. Jermakui padėjo darbas pramogų versle.
- Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, A. Jermakas ir V. Zelenskis tapo neišskiriami – jie kartu dirba, gyvena ir priima sprendimus prezidentūros pastate Kyjive.
- A. Jermako savarankiški sprendimai, įskaitant pasipriešinimą JAV siūlytoms paliauboms su Rusija, sukėlė įtampą tarp Kyjivo ir Vašingtono.
- Dėl augančios įtakos ir valdžios koncentracijos A. Jermakas Ukrainoje vis dažniau laikomas autoritarizmo simboliu, keliančiu grėsmę demokratijai.
Ankstyvieji metai
A. Jermakas gimė 1971 m. rusės Marijos Aleksandrovnos ir Kyjivo gyventojo Boriso Michailovičiaus šeimoje.
1980-ųjų pabaigoje A. Jermako tėvas dirbo Sovietų Sąjungos ambasadoje Afganistane, kur prižiūrėjo profesinio švietimo sritį – tokias pareigas, ypač karo Kabule metu, ėję asmenys dažniausiai buvo susiję su KGB arba karine žvalgyba.
„Mano tėvas neturi ir niekada neturėjo jokių ryšių su KGB ar GRU“, – 2020 m. leidiniui „Ukrainska Pravda“ tikino A. Jermakas, turėdamas omenyje Sovietų Sąjungos žvalgybos agentūras.
Galimi jo tėvo ryšiai su sovietų režimu paskatino tarp Ukrainos ultranacionalistų ir Rusijos opozicionierių pasklidusias teorijas, kad A. Jermakas gali būti Kremliaus šnipas. Tuo metu prokremliškoje žiniasklaidoje plačiai paplitę pranešimai, neva jis dirba Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos agentūrai MI6.
Pats A. Jermakas gimė, augo ir iki šiol gyvena Ukrainos sostinėje Kyjive.
1990 m. vasarą jis įstojo į Kyjivo tarptautinių santykių institutą – tai buvo viena prestižiškiausių sovietmečio aukštųjų mokyklų.
„Iš tiesų norėjau būti pilotu, – prisiminė A. Jermakas interviu „Ukrainska Pravda“. – Bet tais metais į aviacijos mokyklą buvo priimami tik inžinieriai. Aš nelabai mėgau matematiką, o humanitariniuose moksluose gaudavau vien dešimtukus, todėl pasirinkau tarptautinius santykius.“
Į Tarptautinės teisės programą jis buvo priimtas antruoju bandymu. Tiesa, konkurencija stojant į šį institutą tuo metu buvo labai didelė.
„Andrijus buvo bendraujantis, mėgo vakarėlius, kompaniją, turėjo gerą humoro jausmą. Bet prisimenu, kad universitete visi žaidėme preferansą, o A. Jermakas nemėgo kortų. Jis buvo gerai išauklėtas, mėgo bohemišką gyvenimą: festivalius, muziką, kiną“, – Ukrainos žiniasklaidai A. Jermaką studijų metais apibūdino vienas buvęs jo kurso draugas.
Kelias į valdžią
Kinas ir vakarėliai A. Jermakui nebuvo vien tik laisvalaikio praleidimo būdas. Kaip ir jo dabartinio vadovo V. Zelenskio, A. Jermako politinė karjera, galima sakyti, prasidėjo nuo pramogų verslo.
Po studijų dirbdamas komercinės teisės ir autorių teisių advokatu jis daugelį metų teikė teisinę pagalbą Holivudo studijų filialams Ukrainoje ir vietos žiniasklaidai. Būtent per šią veiklą jis susipažino su V. Zelenskiu, tuo metu dirbusiu televizijos tinklo „Inter“ prodiuseriu.
Vėliau A. Jermakas pats perėjo į šou verslą – su Ukrainos valstybinės kino agentūros ir užsienio partnerių pagalba pradėjo prodiusuoti filmus ir televizijos laidas. Jis pats yra sakęs, kad tapo prodiuseriu atsitiktinai, nes šioje srityje turėjo daug ryšių.
Nors tuo metu aktyviai politikoje nedalyvavo, A. Jermakas jau tada rodė gebėjimus bendrauti su įtakingais žmonėmis.
Apie 2010 m. A. Jermako vardas pradėtas sieti su prabangia Kyjivo drabužių parduotuve „Sanahunt“. Parduotuvei, kurioje tuo metu gausiai lankėsi politikai ir oligarchai, jis padėjo importuoti išskirtines drabužių kolekcijas iš Prancūzijos ir Italijos mados namų. Pranešama, kad čia jis užmezgė ryšius su įtakingais veikėjais.
Kai 2019 m. V. Zelenskis buvo išrinktas prezidentu, senasis Ukrainos elitas į jį žiūrėjo nepatikliai, todėl naujasis šalies vadovas savo komandą formavo iš sau lojalių žmonių.
Jo pirmasis administracijos vadovas Andrijus Bohdanas buvo nušalintas mažiau nei po metų dėl savo konfliktiško būdo ir artimų ryšių su oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu.
Todėl 2020 m. pradžioje į šį postą V. Zelenskis paskyrė A. Jermaką. Nors viešumoje išliko santūrus, jis nuolat buvo šalia V. Zelenskio. Turėdamas patirties šou versle, jis taip pat parodė gerą supratimą apie pramogų vaidmenį politikoje. Pavyzdžiui, panašiai kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, A. Jermakas garsėja savo pranešimais socialiniuose tinkluose, kuriuose naudoja gausybę emociukų (angl. emoji), o kartais jie sudaro ir visą pranešimo turinį.
Pasak „Ukrainska Pravda“, V. Zelenskio ir A. Jermako santykiai primena aktoriaus ir prodiuserio partnerystę – gerai pažįstamą dinamiką iš ankstesnės abiejų vyrų karjeros. Mat A. Jermakas užkulisiuose turi daug galios, bet, kaip prodiuseris, niekada nevaidina pagrindinio vaidmens televizijos ekranuose.
Karo meto figūra
A. Jermako žinomumas ypač išaugo Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko A. Jermakas ir V. Zelenskis tapo praktiškai neišskiriami.
Jie gyvena ir dirba tame pačiame įtvirtintame prezidentūros pastate Kyjive, jie miega gretimuose kambariuose šio pastato bunkeryje, beveik kasryt kartu sportuoja, o po ilgos darbo dienos žiūri senus filmus arba žaidžia stalo tenisą.
„Jis yra artimiausias prezidento soratnikas (liet. ginklo brolis)“, – leidiniui „Financial Times“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Prezidentūros komplekse A. Jermakas vadovauja lojaliai komandai ir beveik visiškai kontroliuoja kasdienę jos veiklą.
Kariniai sprendimai, tokie kaip prieštaringas Ukrainos įsipareigojimas bet kokia kaina išlaikyti Bachmutą, siejami su jo strateginiu instinktu, o ne su karininkų patarimais iš mūšio lauko.
Dėl jo dalyvavimo svarbiausiose operacijose – nuo kalinių mainų iki grūdų eksporto sandorių – kai kurie stebėtojai jį vadina Ukrainos de facto viceprezidentu.
Suirzę sąjungininkai
Dėl savo įtakos A. Jermakas sulaukia kritikos ne tik namuose, bet ir tarptautiniu mastu. Ypač Vašingtone. Kaip birželį pranešė „Politico“, jam pavyko susirasti priešų tiek tarp demokratų, tiek tarp respublikonų politikų.
Vienas buvęs JAV pareigūnas jį pavadino „abiejų partijų erzintoju“ ir pridūrė, kad A. Jermako nesugebėjimas suprasti JAV politikos pakenkė Ukrainos reputacijai lemiamu momentu.
Kiti skundžiasi, kad jis dažnai atvyksta į susitikimus Vašingtone beveik nepasiruošęs ir neturėdamas aiškių tikslų. „Mes nežinome, kodėl jis čia“, – po birželio vizito sakė vienas amerikiečių pareigūnas.
Vasario mėnesį įvykęs susitikimas su Donaldu Trumpu Ovaliajame kabinete, nepaisant Ukrainos ir JAV pareigūnų patarimų, tapo diplomatinės klaidos pavyzdžiu. D. Trumpas, supykęs dėl A. Jermako ir V. Zelenskio požiūrio, apkaltino Ukrainą „žaidžiant su Trečiuoju pasauliniu karu“.
V. Zelenskis vėliau prisipažino, kad prezentacija, kurioje buvo rodomos kankinamų ukrainiečių karo belaisvių nuotraukos, galėjo užgožti susitikimo tikslą.
Po šio susitikimo D. Trumpo administracija sumažino pagalbą, laikinai sustabdė dalijimąsi žvalgybos informacija ir spaudė Ukrainą sutikti su paliaubomis, kurios buvo laikomos palankiomis Rusijai.
Tačiau A. Jermakas visada priešinosi šiam spaudimui.
Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje vykusio susitikimo metu susitarimas dėl D. Trumpo pasiūlyto 30 dienų ugnies nutraukimo per plauką nežlugo, nes A. Jermakas atsisakė jį pasirašyti, bijodamas, kad net laikinos paliaubos gali suteikti Maskvai laiko persigrupuoti, „Financial Times“ atskleidė su šiuo klausimu susipažinę pareigūnai.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir tuometis D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Mike`as Waltzas labai stengėsi, kad susitarimas būtų pasiektas, tačiau A. Jermakas buvo neperkalbamas.
M. Waltzui teko paskutinę akimirką slapta tiesiogiai susisiekti su V. Zelenskiu. Kai po pokalbio su M. Waltzu Ukrainos prezidentas paskambino A. Jermakui, jo žinia buvo aiški: sutik.
Taip Ukraina pritarė JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų su Rusija, o Jungtinės Valstijos savo ruožtu sutiko panaikinti karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija apribojimus.
Toks A. Jermako savavališkumas lėmė kaltinimus šalies viduje, teigiant, kad Ukrainos sąjungininkai jį laiko vis didesne našta.
Kaip rašo „Politico“, didžiausią nepasitenkinimą JAV politikams kelia A. Jermako savybė kiekvienose derybose apie Ukrainą kalbėti kaip apie pasaulio centrą ir neiti į kompromisus.
Tačiau jam metamos kritikos A. Jermakas nesureikšmina.
„Aš esu prezidento vadybininkas, – sakė jis „Financial Times“. – Mano darbas – padėti jam dirbti kuo efektyviau. Tikslas – laimėti šį karą, atgauti mūsų teritorijas, sugrąžinti mūsų žmones, gauti kompensaciją ir atstatyti šalį.“
Jo bendražygiai apibūdina jį kaip nenuilstantį ir strategiškai mąstantį. „Jis gali dirbti 24 valandas be jokios pertraukos“, – teigė užsienio reikalų ministras A. Sybiha.
Tačiau kiti abejoja jo ilgalaikiu vaidmeniu. Buvęs JAV pareigūnas, kuris turėjo reikalų su A. Jermaku, apibūdino jį kaip žmogų, kuris labiau domisi savo vaidmeniu priimant sprendimus nei konstruktyviu valdymu.
„Jis viską daro sudėtingiau, nei reikia, – „Politico“ teigė pareigūnas. – Jam svarbiausia įsitvirtinti sprendimų priėmimo viršūnėje, net jei tai aktyviai kenkia V. Zelenskiui ir Ukrainai.“
Nerinktas lyderis?
A. Jermako turima galia Ukrainos politinėje sistemoje dabar apima beveik viską. Tačiau auganti jo įtaka daugeliui kelia nerimą. Šalyje A. Jermakas vis labiau laikomas autoritarizmo simboliu.
Neseniai Kyjive vykusios masinės protesto akcijos – pirmosios nuo karo pradžios – buvo išprovokuotos V. Zelenskio sprendimo pasirašyti skubos tvarka parengtą įstatymą, panaikinantį Ukrainos kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę, pavedant jas prižiūrėti prezidento skiriamam generaliniam prokurorui.
Be kitų skanduočių, tūkstančiai žmonių sostinės gatvėse tuomet kartojo „Jermaką lauk!“, žinodami apie jo turimą įtaką priimant svarbiausius sprendimus.
Pasak „Financial Times“, susirūpinimą kelia ne tik A. Jermako įtaka, bet ir tai, kaip jis ją naudoja. Jis kaltinamas kišimusi į teisminius tyrimus, politinių priešų sąrašų sudarymu ir anoniminiais „Telegram“ kanalais skelbiamais kritikus diskredituojančiais pranešimais. „Jo tikslas – viską centralizuoti pagal posovietinį valdymo modelį“, – perspėjo vienas artimai su juo dirbęs buvęs pareigūnas.
Šį mėnesį A. Jermako globotinė Julija Svyrydenko buvo paskirta ministre pirmininke, pakeisdama buvusį premjerą Denysą Šmyhalį. Daugelio nuomone, tai buvo apgalvotas žingsnis, siekiant užtikrinti A. Jermako įtaką vyriausybėje. Vienas Vakarų diplomatas tai pavadino „paskutiniu dėlionės gabalėliu“.
Todėl šalyje auga nerimas dėl to, ką šis galios konsolidavimas reiškia Ukrainos demokratijai.
„Dabar nėra kelio pas V. Zelenski, apeinant A. Jermaką, – „Financial Times“ sakė tuometis buvusio prezidento Viktoro Juščenkos administracijos vadovas Olehas Rybačiukas. – Ir tai yra problema.“
O. Rybačiukas teigė, kad A. Jermako genialumas slypi ne tikruose gebėjimuose valdyti šalį, o sugebėjime valdyti prezidentą: „Jis žaidžia V. Zelenskio nuotaikomis. Jis tiksliai žino, ką ir kada pasakyti. Jis sudaro įspūdį, kad gina V. Zelenskį, bet iš tiesų jį silpnina.“
A. Jermako užtarėjai teigia, kad ypatingi laikai reikalauja ypatingo lyderio. Jie jį laiko ne „pilkuoju“, o „žaliuoju kardinolu“ – veikiančiu atvirai, vilkinčiu žalią karinę aprangą ir visiškai pasinėrusiu į karo pastangas. Pasak jų, jis nėra karjeros politikas ar karo generolas, bet kartu su V. Zelenskiu užpildė lyderystės vakuumą.
Dabar kyla klausimas, kas bus, kai karas baigsis. Kritikai teigia, kad valdžios koncentracija prezidento kanceliarijoje, o konkrečiai – A. Jermako rankose, kelia grėsmę toms institucijoms, dėl kurių sukūrimo ukrainiečiai kovojo nuo 2014 m. Euromaidano revoliucijos.
Bent jau viešai A. Jermakas išlieka ramus. „Žmonės sako, kad A. Jermakas daro tą ar aną. Tai nesąmonė, – jis sakė „Financial Times“. – Kai jie mato, kad negali kontroliuoti ar daryti įtakos tokiam žmogui kaip aš, tai juos erzina. Bet sąžiningai? Man tai nerūpi.“
Tačiau, nepaisant beribio jo pasitikėjimo savimi, kritika Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui netyla – tiek iš užsienio sąjungininkų, tiek iš vidaus oponentų.
