„Azovo“ kariai iš Donbaso fronto: priešas bando įtikinti, kad jo ištekliai – neišsemiami

Kaip kuo greičiau sustabdyti Rusijos pajėgas per visą Ukrainos fronto liniją ir ko tam labiausiai reikia?

Taip skamba pagrindinis klausimas, kurį, įsibėgėjus Rusijos vasaros puolimui, kelia daugelis Ukrainos ekspertų, politikų ir kariškių.

Juk jei Rusijos pajėgos nebegalėtų stumtis į priekį jokiame fronto ruože, tos šalies režimas galutinai prarastų paskutinį argumentą, esą jis laimi, ir apskritai galimybę laimėti karą, sunaikindamas Ukrainą. O toks fiasko galėtų apskritai turėti nenuspėjamų padarinių paties režimo stabilumui.

Tačiau tam, kad Rusija nebegalėtų šliaužti į priekį, Ukrainos kariai turėtų sunaikinti tiek priešo karių ir taip greitai, kad jis nebesugebėtų tų nuostolių kompensuoti.

Ukrainiečiai teigia, jog tai – įmanoma misija, tačiau pirmiausia tam reikia daug geriau organizuoti ir įtvirtinti gynybą, mąstyti strategiškiau ir, žinoma, dar daugiau dronų ir kitos ginkluotės.

Bet pastaruoju metu JAV valdžia paskelbė dar labiau mažinanti ir karpanti karinę paramą Ukrainai, taip sustiprindama įtarimus, jog siekia dar labiau palengvinti padėtį Rusijai ir priversti Ukrainą pagaliau priimti šios sąlygas „deryboms“.

Vienintelis atsakas, kurį mato vieną iš sunkiausių fronto ruožų ginantys brigados „Azov“ kariai, – kuo daugiau naujos ginkluotės iš sąjungininkų ir kuo geresnis gynybos organizavimas. Kita vertus, kol kas priešo žmonių ir ginkluotės rezervai atrodo neišsemiami.

„O jei jūs renkatės globalinį chaosą, galvodami, kad jis jūsų nepalies, ką gi – jis pas jus ateis. Tikrai“, – tokią žinią dabartinės Amerikos prezidento administracijos rėmėjams ir visiems Vakaruose, kurie įsitikinę, kad Ukrainos karas bet kokiu atveju yra tik „lokalinis“, turi Ukrainos pėstininkai.

Masiškumu bando palaužti ir psichologiškai

„Mums patiems reikia būti gudresniems, greitesniems už priešą, numatyti jo veiksmus, visiems žinoti, kaip tuos veiksmus sustabdyti, mąstyti strategiškai. Ir, žinoma, mums reikia ginklų“, – sakė 12-osios Nacionalinės gvardijos brigados „Azov“ karininkas Sąžiningasis.

Ši brigada, kuriai vadovauja Mariupolį gynusio pulko „Azov“ vadai, išlaisvinti iš Rusijos nelaisvės, šiuo metu stabdo priešą prie Donecko srityje esančio Torecko.

Dar prieš metus šį miestą kontroliavo Ukraina. Dabar jis nušluotas nuo žemės paviršiaus ir beveik visas kontroliuojamas Rusijos pajėgų. Tačiau Ukrainos pajėgos tęsia kone metus trunkančią kovą dalyje miesto ir jo prieigose, toliau stabdydamos priešą, besiveržiantį prie paskutinių didžiųjų Donecko srities miestų – Pokrovsko, Kostiantynivkos, Slovjansko, Kramatorsko.

Sąžiningasis, kuris yra artilerijos bataliono vado pavaduotojas, teigė, kad šiuo metu svarbiausia vėl pralenkti priešą ar bent atkurti pusiausvyrą dronų srityje, pirmiausia – šviesolaidinių. Pasak jo, būtent šiuos dronus Rusijos pajėgos pirmiausia pradėjo naudoti Kursko srityje, dabar vis sėkmingiau naudoja ir visame fronte.

Karininkas ir daugelis kitų gyrė aukščiausios šalies vadovybės pastangas sujungti frontą ginančias brigadas ir kitus padalinius į dviejų dešimčių korpusų sistemą. „Azovas“ tapo vieno iš tų korpusų šerdimi.

Pasak Sąžiningojo, tai iš esmės pagerins įvairių padalinių koordinavimą fronte, kas iki šiol lieka didelė problema.

Priešas, pasak „Azovo“ karininko, stengiasi kuo labiau tai išnaudoti – nuolatos ieško silpnesnių vietų, stengdamasis apeiti tas, kur jam nepavyksta prasimušti.

Sąžiningojo teigimu, Rusijos pajėgos ir toliau žūtbūt stengiasi išlaikyti maksimalų puolimo tempą ir apsukas. Pagrindinė puolimo taktika taip pat išlieka ta pati – mažos pėstininkų grupės, palaikomos dronų ir artilerijos, stengiasi kuo greičiau ir giliau įsiveržti į Ukrainos gynybos linijas.

Vadinamieji mėsos šturmai, kai į puolimą ir į mirtį metamos žmonių ir technikos kolonos, dabar vyksta gana retai. Priešas, pasak Sąžiningojo, dabar labiau remiasi dronais ir artilerija, o į šį fronto ruožą metė itin profesionalius dronų operatorius.

Tačiau rusai, ukrainiečio teigimu, kaip ir anksčiau, nesiskaito su saviškių gyvybėmis, o jų gyvosios jėgos kiekis nemažėja.

„Toks įspūdis, kad šis jų resursas – neišsenkantis. Jį reikia naikinti labai greitai, nes jis atkuriamas taip pat greitai.

O į priekį ir į mirtį juos gena mirties baimė. Jei jie apsisuks ir grįš, juos tiesiog užmuš. Taigi, jie neturi išeities. Labai retai pasiduoda į nelaisvę ar pasitraukia iš pozicijų. Net rotacijų iš priekinių pozicijų beveik nėra – ten užėjo, ir viskas“, – pasakojo Ukrainos karys.

Jis vis kartojo, kad Ukrainos pajėgų padėtis labai sunki, tačiau jos laikosi. „Nenoriu būti pesimistas, tad sakau, kad mes darysime viską, kad jiems nepavyktų prasiveržti. Kaip mums tai pavyks, nežinau, bet mes darysime viską“, – sakė Sąžiningasis.

Jo teigimu, jei Rusijos pajėgos dar arčiau prieis prie šiuo metu pagrindinio savo taikinio Kostiantynivkos, miestas bus griaunamas, kaip, pavyzdžiui, Bachmutas ir visiškai išnyks.

Klausiamas, ko dabar labiausiai reikia Ukrainos pajėgoms, karys teigia, jog pirmiausia reikia dronų, konkrečiai – šviesolaidinių, kurie valdomi per kone voratinklio plonumo laidą, tad jų neįmanoma numušti radioelektroninės kovos priemonėmis.

Pasak jo, būtent šiuos dronus priešas plačiau pradėjo naudoti pirmas, jų pagalba sugebėjo išstumti Ukrainos kariuomenę iš Kursko srities, perkirsdamas jos aprūpinimo kelius.

Būtent dronai, Sąžiningojo teigimu, sugebėjo sulaikyti priešą prie Pokrovsko ir būtent jie turėtų būti pagrindiniu ginklu, kuris padėtų sustabdyti priešą ir visoje fronto linijoje. O ir pati fronto linija tuomet turėtų atrodyti kaip itin plati niekieno žemė ir tokia zona, kurioje dronai ir artilerija iš karto sunaikintų bet ką, kas joje atsiduria.

Ne mažiau svarbu, kario teigimu, ir kuo toliau siekianti toliašaudė sunkioji ginkluotė – raketos ir aviacinės bombos, kurios padėtų sulaikyti priešą iš kuo toliau.

Pasak „Azovo“ kario, Rusijos puolimo potencialas vis viena kada nors išseks ir frontas įstrigs vienoje vietoje. Tačiau pagrindinis klausimas – kada tai atsitiks ir kokie faktoriai tai lems? Pirmiausia, žinoma, žmonių skaičius.

„O dabar priešas tiesiog stengiasi rodyti, kad jam niekas nė motais, kad jam niekur nesunku ir kad jo žmonių resursas neva niekad nesibaigs. Stengiasi sudaryti įspūdį, kad jam niekur ir niekada nebūna sunku ir sudėtinga, kad jo patiriami nuostoliai neturi jokios lemiamos įtakos.

Tai psichologinio spaudimo būdas. Bet kokiame kare sunkiausia nematyti jokių galimų pabaigos orientyrų. Giniesi, laikaisi, tačiau priešas stengiasi niekaip neleisti suprasti, kiek dar reikės, kad jo jėgos pasibaigtų. Tuomet ir pačiam reikia labiau taupyti savo jėgas, nes nežinia, kiek tai dar tęsis“, – sakė „Azovo“ karys.

Jis teigė manantis, kad Rusija ir toliau žūtbūt stengsis mesti į karą kuo daugiau žmonių, skatindama juos ne tik pinigais, bet ir teroru. Sąžiningojo teigimu, Rusija greičiausiai įsitikinusi, kad kaip ir per Antrąjį pasaulinį karą ji gali nugalėti tiesiog žmonių skaičiumi.

„O mums bus sunku su žmonėmis ir dabar sunku. Ir yra grėsmė, kad mūsų žmonės baigsis greičiau nei priešo“, – pripažino Sąžiningasis.

Devintajame pragaro rate – pėstininkai

Vieno iš „Azovo“ bataliono pėstininkų būrių vadas, Kultūra, taip pat pasakojo, kad šiuo metu Rusijos pajėgos „labai efektyviai“ dronais naikina ukrainiečių pozicijas ir puola logistiką bei aprūpinimo kelius.

Kultūra pasakojo, kad anksčiau priešas tiesiog be atodairos mesdavo į priekį savo pėstininkus, ten jie ir žūdavo, o dabar, pasak jo, Rusijos pajėgos veikia kur kas labiau suderintai ir profesionaliau, mažiau be atodairos aukoja žmones.

„Jų taktika, panašu, kaip ir visur – siųsti mažas pėstininkų grupes, kad jos kuo mažiau pastebimai ir greičiau įsiskverbtų kuo arčiau mūsų gynybos linijų, ir kai mes pradedame juos pulti dronais ar siunčiame savo pėstininkų, tuojau pat atskrenda jų dronai, įsijungia jų artilerija ir jie visi dirba labai sklandžiai. Taigi, mūsų ruože dabar yra labai sunki padėtis“, – pasakojo „Azovo“ karys.

Jo dalinio kontroliuojamas fronto prie Torecko ruožas taip ir liko neįveikiamas priešui per visą mūšio dėl Torecko laiką.

Kultūra teigė, jog, nepaisant fakto, kad karas virto dronų ir naujausių technologijų kova, pagrindine jo ir Ukrainos atrama lieka pėstininkai.

„Visada savo vaikinams sakau, kad ten, kur stovi jie, ten Ukraina. Ji baigiasi ten, kur baigiasi jų pozicijos. Tad jei jie eina į priekį, į priekį eina ir Ukraina. Jei jie traukiasi, mūsų šalis mažėja.

Taigi, visi dirba dėl jų, pėstininkų, kurie yra pačiame priekyje. Už jų dronų operatoriai, dar toliau – minosvaidžiai, dar toliau – artilerija. Tad ir priešas taikosi pirmiausia į pėstininkus, kuriems ir yra sunkiausia“, – sakė pėstininkų būrio vadas.

Norėdamas pailiustruoti, kaip atrodo pėstininkų kasdienybė, jis papasakojo, kaip priešas stengėsi sunaikinti vieną strategiškai svarbų ugnies tašką.

„Per dieną į šią poziciją tiesiogiai buvo pataikyta gal 40 kartų, o apskritai ją atakavo visą dieną, kad galėtų dirbti ir FPV dronai, kuriems reikalingas šviesus paros metas. Taigi, smūgiai buvo suduodami maždaug kas penkios minutės ir vyko labai sklandžiai ir tvarkingai.

Dirbo pasikeisdami – atskrenda „Mavick“ dronas, jis iš viršaus meta granatą, tada atskrenda FPV dronas, tada šauna 120 mm kalibro minosvaidis. Paskui vėl iš naujo tas pats ratas. Buvo visiškai sunaikinti visi įtvirtinimai ir priedangos, liko blindažas, kuriame sėdėjo mūsų pėstininkai, jo dangoje buvo nedidelė anga, į ją priešas ir stengėsi pataikyti granata arba FPV dronu“, – pasakojo Kultūra.

Jo teigimu, dienai baigiantis, saviškius pavyko išgelbėti tik taip, kad ukrainiečių dronai ėmė tiesiog ore taranuoti priešo dronus ir mūšis persikėlė į dangų pėstininkams virš galvų.

Tokia taktika – priešo dronus atakuoti tiesiogiai ore – dabar ukrainiečių yra vis dažniau naudojama ir prieš šviesolaidinius priešo dronus.

Kaip bene pagrindinį faktorių kare – priešo pėstininkų išteklius – veikia jų patiriami didžiuliai gyvosios jėgos nuostoliai?

Kultūra teigė, kad, jo nuomone, Rusija greitai mokosi iš savo klaidų ir nuolatos stengiasi vystyti savo visus pajėgumus, bet jau nebespėja tinkamai parengti savo rezervų, kuriuos meta į frontą, kompensuodama nuostolius. Jų pasirengimo lygis mažėja dėl to, kad pasirengti galima skirti vis mažiau laiko, nes karius reikia kuo greičiau siųsti į frontą užkimšti skylių.

Su savais reikia elgtis kitaip, nei elgiasi rusai

„Jie vis tiek remiasi mase, masiškumu. Tačiau problema ta, kad tuo jie gali tiesiog išsekinti mūsų ugnies – artilerijos ir dronų – resursus.

Bet, kaip jau ir minėjau, taip yra ne visur. Pas mus atvyko labai kvalifikuotų kontraktininkų, turinčių kone dešimties metų patirtį, kariavusių ne tik Ukrainoje, bet ir kituose karštuosiuose pasaulio taškuose.

Tokius dalinius jie meta į svarbiausius jiems fronto ruožus, na, o „Azovo“ fronto ruožas jiems visada bus vienas iš tokių“, – sakė Kultūra.

Jis prisiminė ir tokių pavyzdžių, kurie kaip tik parodo, kaip menkai būna pasirengę priešo pėstininkai ir kaip jie netausoja gyvybių.

„Štai buvo vienas atvejis, kai jie tiesiog ėmė tiesiai į mūsų pozicijas važiuoti motociklais, ant kurių dar buvo iškėlę Rusijos ir Sovietų Sąjungos vėliavas. Važiavo kaip kokie baikeriai aiškiu, tiesiu keliu, jame, suprantama, visi netrukus ir žuvo.

Kitą kartą jie į priekį pasiuntė du vos judančius senius, davė jiems pagalius, ant kurių buvo pritaisyta kažkas panašaus į radioelektroninės kovos priemones, jiems buvo paaiškinta, kad jie dengs visą šturmo grupę, kuri eis kartu. O iš tiesų juos pasiuntė tam, kad nukreiptų mūsų dronų dėmesį ir paverstų juos taikiniu, o ta grupė turėjo prasmukti visai kitur“, – pasakojo Kultūra.

Kalbėdamas apie visą Donecko srities fronto ruožą, kurį Rusijos pajėgos žūtbūt stengiasi pralaužti per šios vasaros karinę kampaniją, „Azovo“ karys, kaip ir daugelis, teigė, jog prie pagrindiniu taikiniu šiuo metu esančios Kostiantynivkos klostosi tas pats vaizdas, koks anksčiau buvo ir prie Avdijivkos ar Bachmuto.

Dėl šių miestų taip pat virė ilgi ir itin kruvini mūšiai, miestai buvo visiškai sunaikinti, o Ukrainos pajėgos buvo priverstos juos palikti.

„Jie griauna miestą, iš pradžių stengiasi jį apeiti iš šonų, padaryti reples, perkirsti visus kelius ir bet kokias kitas logistikos linijas. Na, o paskui prasideda tiesioginis šturmas“, – sakė Kultūra.

Pagrindiniai Ukrainos kariuomenės poreikiai – ginklai ir žmonės. Kalbėdamas apie ginklus, Kultūra sako, kad pirmiausia reikia dronų, jų srityje, jo įspūdžiu, Ukraina nebeturi tokio pranašumo, kokį turėjo anksčiau ir kuris ją gelbėjo.

„O tie žmonės, kurie turi patirties ir yra motyvuoti, visi jau čia. Tad visas mobilizacinis resursas, kuris liko šalyje, ta visuomenės dalis, kuri į karą ir į šalies gynybą žiūri, taip sakant, praktiškiau, labiau iš savo asmeninio taško.

Tad atitinkamai turėtų būti orientuota ir valstybės politika, ji turėtų su tais žmonėmis kalbėti kuo aiškiau ir konkrečiau, siūlyti jiems praktiškų finansinių ir socialinių dalykų. Žmonės turi aiškiai žinoti tarnybos terminus, garantijas, socialines apsaugas“, – sakė karys.

Karas neišvengiamai palies visus?

Pagrindinė Ukrainos valstybės tarptautinės padėties problema – jai reikia vis smarkiau kovoti su nauja karo „užmaršties“ banga. Taip pat Vakarų, pirmiausia – JAV, visuomenę ir politikus iš naujo įtikinėti, kad šis karas – ir jų karas.

Kaip tarptautinį naratyvą konstruotų pėstininkas Kultūra, jei būtų Ukrainos diplomatu, ir kaip jis apibrėžtų, kas yra Ukrainos pergalė?

„Baltijos šalims ir visam mūsų regionui tiesiog priminčiau, ką jūs ir taip gerai suprantate: mes visi vienoje valtyje. Skirtumas tik tas, kad su mumis tai jau įvyko, o jūsų, galbūt, tai dar laukia. Taigi, mums reikia kuo glaudžiau bendradarbiauti ir, žinoma, dalytis savo patirtimi.

Na, o pirmasis ir pagrindinis Ukrainos pergalės kriterijus – kai mūsų šalis bus tiek vieninga ir tvirta, taip konsoliduota, kad priešas pagaliau įsisąmonins, jog jis neišgalės mūsų sunaikinti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, savo marionečių pagalba“, – sakė Ukrainos karys.

Paklaustas, kaip pamėgintų į Ukrainos pusę palenkti tą JAV visuomenės dalį, kuri remia prezidentą Donaldą Trumpą ir yra už draugystę su Rusija Ukrainos sąskaita, Kultūra tik gūžteli pečiais.

Jis sako, jog visiškai supranta, kad šių žmonių greičiausiai niekaip neįtikinsi pagrindiniu Ukrainos ir jos sąjungininkų argumentu, kad Ukrainos pralaimėjimas yra tiesiogiai pavojingas visam pasauliui, taigi ir Amerikai.

Bet ką jis vis dėlto pasakytų tiems amerikiečiams ir kitiems vakariečiams, kuriems Ukraina yra tik trukdis didžiosioms valstybėms susitarti, be to, net jei ir diktatūrų sukeltas chaosas užlietų pasaulį, JAV tvirtovės tai, esą, niekaip nepaliestų?

„Nesu tikras, kad iki D. Trumpo rinkėjų galima prisibelsti. Tačiau jiems aš tik bandyčiau kuo aiškiau priminti, kad Ukrainos pralaimėjimas reikštų tai, jog jokių taisyklių nebėra. Taigi, tai – chaosas. Jei jie vis tiek mano, kad tas chaosas niekaip nepalies Amerikos, ką gi, jei jūs pasirinkote būtent tai, jūs tai ir gausite. Jei jūs pasirinkote chaosą, jis pas jus ir ateis. Tikrai“, – sakė Ukrainos karys.