Rusija supranta tik jėgą, todėl kaimyninės valstybės turi būti galingesnės, kad atgrasytų savo kaimynę nuo noro užimti teritorijas, išskirtiniame interviu LRT.lt sakė Estijos prezidentas Alaras Karis. „Kažkuriuo metu mes pamiršome Rusijos ambicijas užgrobti kaimynų žemes, o tai yra Rusijos genuose“, – tikina prezidentas.
Prezidento teigimu, Estija kitais metais skirs 5,4 proc. BVP gynybai, kad ne tik sustiprintų savo oro gynybos pajėgumus, bet ir pagamintų daugiau amunicijos, sustiprintų šalies karinę pramonę.
„Mes žinome, kad turime kaimyną ir kaimynas buvo agresyvus ne tik dabar Ukrainoje, bet ir praeityje“, – interviu sako A. Karis.
– Norėčiau su jumis pasikalbėti apie Estijos gynybos finansavimą. Estija paskelbė planus jau kitais metais skirti mažiausiai 5 proc. BVP gynybai. Kaip prezidentas, kokius svarbiausius gynybos prioritetus įvardytumėte?
– Gynyba tampa vis svarbesnė. Ne tik procentai, bet svarbiausia, ką mes darysime su tais 5 proc. BVP. Tie 5 proc. ne tik skaičius, jis kyla iš mūsų gynybos planų. Prieš daugiau nei metus mes supratome, kad turime kažką daryti dėl savo gynybos biudžeto, ir dėl to ėmėme diskutuoti apie tai. Mūsų kitų metų [gynybos] biudžetas didesnis nei 5 proc. BVP, jis yra 5,4 proc. BVP.
Tai sukuria problemų, nes tie pinigai turi iš kažkur atsirasti. Žinoma, mes padidinome mokesčius ir priėmėme kitus sprendimus, bet iš esmės, žinote, visuomenė dėl to nėra nusiminusi, nes mes suprantame, kad mums reikia tai daryti. Mums reikia parodyti visuomenei, ką mes darysime su surinktais pinigais, jei jie nukeliaus kažkur kitur, tuomet tai, žinoma, taps problema visuomenei.
– Jūs minite, kad pinigų gynybai finansuoti planuojate gauti iš mokesčių. Gal galite plačiau papasakoti, kokius mokesčius jūs keičiate, nes tai, manau, tikrai įdomu lietuviams?
– Jei atvirai, tai labai ilgas sąrašas, kuris prasideda nuo automobilių mokesčio ir kai kurių kitų. Tai yra mūsų Vyriausybės skaičiavimai, kur mes turėtume didinti mokesčius. Kaip mes visi žinome, niekas nėra patenkintas, kai kyla mokesčiai, bet mes turime tai padaryti dėl šio gynybos biudžeto, kad jis veiktų teisingai
Niekas nėra patenkintas, kai kyla mokesčiai, bet mes turime tai padaryti dėl šio gynybos biudžeto, kad jis veiktų teisingai.
– Estija svarsto apie įvairią pagalbą iš Europos Sąjungos?
– Viskas yra svarstoma, diskutuojama. Mes kalbame apie paskolas. Prieš metus mes pradėjome diskutuoti apie paskolas, taip pat apie pinigų gavimą iš piliečių. Jie pirktų specifinių dalykų ir mes gautume pinigų iš savo piliečių, bet dabar apie tai nebesvarstome. Mes tikimės finansinės pagalbos ir iš Europos Sąjungos.
– Kokie yra Estijos gynybos prioritetai – ar mes kalbame apie oro gynybą, ar apie kitas sritis?
– Akivaizdu, kad oro gynyba yra prioritetas, nes būtent jos mums reikia, tačiau reikalinga ir amunicija. Mes taip pat pradėjome kurti savo gynybos pramonę, tam irgi reikalingas finansavimas. Sudarėme gynybos paktus, todėl verslai gali imti naudoti čia „gynybos dėžę“. Tikrai daug dalykų vyksta.
Mes žinome, kad turime kaimyną ir kaimynas buvo agresyvus ne tik dabar Ukrainoje, bet ir praeityje. Kažkuriuo metu mes pamiršome Rusijos ambicijas užgrobti kaimynų žemes, o tai yra Rusijos genuose.
– Europos Komisijos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius neseniai teigė, kad Europa turi pasiruošti ateičiai, kai JAV strateginis dėmesys nukryps į Aziją, o tai lemtų mažesnį Vašingtono buvimą Europoje. Jūs tai matote kaip grėsmę?
– Nematau to kaip grėsmės. Tai gali tapti realybe, bet kai kalbam su įvairiais pareigūnais iš JAV, jie taip pat supranta, jei jie pasitrauks iš Europos, tai atsitiks palaipsniui. Vadinasi, JAV duos laiko Europai sustiprinti savo gynybą, pasitraukimas neįvyks per naktį. Mes tikimės, kad Rusija, atsiprašau, JAV pasiliks Europoje. Mums transatlantinis ryšys yra nepaprastai svarbus, ir jis svarbus ne tik Europai, jis taip pat svarbus ir JAV.
Kažkuriuo metu mes pamiršome Rusijos ambicijas užgrobti kaimynų žemes, o tai yra Rusijos genuose.
– Kaip ateityje matote bendradarbiavimą tarp Europos ir JAV, kaip jos toliau veiks Europoje?
– Manau, kad jie toliau dirbs kaip dirbę. Mūsų sąjungininkai bus matomi Europoje, bendradarbiausime. Vyksta ne vienos karinės pratybos Europoje, taip pat ir Estijoje. Mes neseniai turėjome tokias pratybas. JAV karių yra čia, mes bendradarbiaujame su jais ir stipriname gynybą kartu.
– Anksčiau paminėjote, kad agresija yra Rusijos genuose. Jūs netikite, kad Rusija ateityje gali pasikeisti?
– Rusija kuriam laikui buvo pasikeitusi, bet, kaip matome, po 50 ar net šiek tiek daugiau metų jie viską pradeda iš naujo. Mes – lietuviai, taip pat estai, latviai – prisimename, kas nutiko 1940-aisiais. Visada primenu šį pavyzdį, kad mes turėjome 1920-aisiais taikos susitarimą tarp Rusijos ir Estijos, bet po 20 metų jie įsiveržė į mūsų šalį. Net taikos susitarimai nepadeda, vadinasi, mums reikia ir gynybos garantijų. 1940-aisiais mes neturėjome daug sąjungininkų, iš esmės mes buvome vieni, nes kiekviena šalis Europoje tuo metu buvo užsiėmusi savo situacijomis ir gynyba. Bet dabar mes patys ginkluojamės ir kartu esame Aljanso nariais.
Visada primenu šį pavyzdį, kad mes turėjome 1920-aisiais taikos susitarimą tarp Rusijos ir Estijos, bet po 20 metų jie įsiveržė į mūsų šalį. Net taikos susitarimai nepadeda, vadinasi, mums reikia ir gynybos garantijų.
– Bet jūs manote, kad Rusija išliks ilgalaike grėsme, ne tik artimoje ateityje, bet ir po šimto metų?
– Atrodo, kad taip, aš nesu orakulas, nematau artimos ateities, bet, žvelgiant į praeitį, tai gali pasikartoti dar kartą.
– Rusija kartu su Baltarusija išlieka pagrindinėmis saugumo problemomis abiem šalims – tiek Estijai, tiek Lietuvai, žinoma, ir Latvijai, Lenkijai ar net Suomijai. Jūsų manymu, ką dar galėtume padaryti tiek nacionaliniu, tiek NATO lygiu, kad sustiprintume šių grėsmių atgrasymą?
– Padidinti savo gynybos biudžetą, tai yra mažiausia, ką galime padaryti, ir, aišku, bendradarbiauti, kartu mokytis ir rengti pratybas, kad atgrasytume savo priešus, nes atgrasymas labai svarbus. Mes, jūsų paminėtos šalys, esam labai mažos šalys, todėl mūsų gynyba turi remtis atgrasymu, ir kaip visi žinome, Rusija atpažįsta jėgą, tai reiškia galią. Taigi tai mes turėtume daryti.
– Jūs paminėjote, kad atgrasymas turi remtis galia. Kaip jūs matote šią galią? Iš ko ji turėtų kilti? Kaip žinome, Emmanuelis Macronas kalbėjo ir apie branduolinį skėtį, ar jūs jį matote taip pat kaip galimybę?
– Žinoma, Rusija nėra vienintelė branduolinė galia pasaulyje, Europoje yra ne viena šalis ir tai nėra tik Prancūzija, yra ir kitų. Tai irgi dalis atgrasymo, žinoma.
– Rusija išliks mūsų kaimynė, mes jos neištrinsime, kaip matome, dabar vyksta karas Ukrainoje, tačiau jis vieną dieną kažkokiu būdu baigsis. Kaip jūs matote bendravimą su Rusija, mūsų kaimynystę su Rusija, ar manote, kad mes tiesiog turime stiprinti atgrasymą ir nepalaikyti jokių diplomatinių santykių? Nes dabar mes neturime ypatingų diplomatinių santykių, kaip jūs tai matote?
– Kai karas pasibaigs, kaip ir jūs minėjote, kažkaip jis baigsis, nors Rusijos pareigūnai sakė, kad jie su Švedija kariavo 21-erius metus, bet net jei prireiks 21-erių metų, karas baigsis ir tada Rusija bus mūsų kaimynė. Tikriausiai tu turi sukurti tam tikrą pasitikėjimą pradžioje su diplomatiniais santykiais. Žiūrint į praeitį Europoje, konfliktų buvo ir anksčiau ir dabar mes turime diplomatinius santykius, o kai kurios iš šių šalių netgi yra mūsų sąjungininkės.
– Aš jau paminėjau Ukrainą. Stambule vyksta „taikos derybos“, jei galime taip pavadinti, tarp Ukrainos ir Rusijos. Kaip jūs jas matote? Ar manote, kad jos suteikia kažkokios naudos, pavyzdžiui, Ukrainai?
– Niekam kitam taip nereikia taikos kaip pačiai Ukrainai. Vadinasi, mes turime panaudoti visas galimybes rasti sprendimą, kuris būtų taika Ukrainai, o ne tiesiog taika. Žinoma, tai reiškia, deja, šiuo metu, kad taika pasiekiama per karo lauką ir mes turime padėti ir toliau remti Ukrainą, kol bus pasirašytas šis taikos susitarimas. Paskui mums taip pat reikia saugumo garantijų Ukrainai ir ilgojoje perspektyvoje mes esame įsitikinę, kad Ukraina taip pat taps NATO nare.
– Bet kai kalbame apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis jau yra sakęs, kad nemato Ukrainos NATO. Jūs vis tiek manote, kad Ukraina bus NATO?
– Tik noriu jums priminti, kad mes Estijoje pradėjome diskusijas dėl tapimo NATO nare, kai mūsų teritorijoje vis dar buvo Rusijos karių ir ne visi tikėjo, kad Estija, Latvija ir Lietuva bus NATO dalimi. Bet štai kur mes esame – mes esame NATO narės ir sąjungininkės. Neseniai Suomija ir Švedija taip pat prisijungė prie NATO. Pažiūrėkime, kaip viskas klostysis.
Mums taip pat reikia saugumo garantijų Ukrainai ir ilgojoje perspektyvoje mes esame įsitikinę, kad Ukraina taip pat taps NATO nare.
– Kaip matote derybas tarp Ukrainos ir Rusijos? Kyjivas jau sakė, kad nori karą baigti šiemet kažkokiu būdu, ar tikite, kad karas Ukrainoje, Rusijos karas Ukrainoje gali baigtis šiemet kažkokiu tai būdu?
– Mes turime daryti viską, kad pabaigtume šį karą, nes Ukraina to nori, mes taip pat, mes to taip pat norime. Taigi turime dėti pastangas tam ir, aišku, dėl taikos derybų. Bet kaip jau minėjau kelis kartus, jėga yra vienintelis žodis, kurį Rusija atpažįsta. Vadinasi, mes turime būti galingesni ir rasti būdą pasodinti ją prie stalo.
– Ir apie kokias priemones jūs kalbate?
– Padėti Ukrainai. Tai mes ir darome. Ir kalbu apie skirtingus aljansus, skirtingų rūšių derybas, turiu omenyje, kad tai vyksta.
– Taip, bet kokiu būdu mes kalbame apie palaikymą Ukrainai, nes diplomatiniu būdu visa Europa palaiko Ukrainą?
– Kaip visi žinome, mes skiriame karinę paramą, mes skiriame humanitarinę, diplomatinę pagalbą. Tai svarbu ir mums reikia išlaikyti karinę pagalbą Ukrainai tiek, kiek reikės.
– O kaip dabar matote Trumpo poziciją, nes vieną dieną jis sako, kad Putinas yra pašėlęs, kitą dieną jis jau kalba, kad Zelenskis yra problema, nes jis nenori derėtis. Ką manote apie šią padėtį? Nes dabar atrodo, kad nuolatos sukamas laimės ratas ir nežinome, kur jis sustos.
– To tikriausiai reiktų klausti prezidento Trumpo, ne manęs, bet aš tikiuosi, kad rezultatas bus pozityvus, nesvarbu, ką prezidentas Trumpas sako ir sakė vakar ar sakys rytoj ar poryt. Mes tikimės, kad viskas baigsis taikos derybomis ir ramybe Ukrainai.
Reikia išlaikyti karinę pagalbą Ukrainai tiek, kiek reikės.
– O kokius signalus jūs gaunate iš JAV politikų ir pareigūnų, ar jie yra labiau pozityvūs Ukrainos pusei?
– Manau, kad jie pozityvesni ir jie turėtų būti pozityvesni, nes tai ne tik karas Ukrainoje, tai karas Europoje, jis veikia daug šalių, įskaitant mus.
– Ar Estija pritartų Europos taikdarių misijai, kai būtų koks nors sprendimas?
– Mes turime sprendimą Vyriausybės lygiu. Aišku, tai turėtų sulaukti paramos iš parlamento, bet Vyriausybė nusprendė, kad jei reikės, mes siųsime karių į Ukrainą.
– Ir jūs manote, kad tai įmanoma tik tada, kai karas baigsis kažkuriuo lygiu, ar taikos misija galėtų vykti ir anksčiau?
– Manau, kad turėtų būti bent ugnies nutraukimas ir taika prieš tai, kai mes aptartume karių siuntimą į Ukrainą. Mes kalbame apie taikos palaikymą, o ne kovojimą prieš Rusiją.
– Norėčiau pakalbėti ir apie Rusijos šešėlinio laivyno keliamas problemas, nes Estija viena iš pagrindinių šalių, patiriančių tiesioginių iššūkių dėl to. Ar manote, kad yra pakankama pagalba iš NATO sąjungininkių ir kitų partnerių pripažįstant šitą grėsmę Baltijos jūroje?
– Matote, kai žiūrite į žemėlapį ir Baltijos jūrą, tai ne tik Estija, bet pakankamai šalių yra ar buvo paveiktos to. Žinome, povandeninė infrastruktūra ir aplinkosaugos klausimai kelia nerimą, kalbant apie šešėlinį laivyną. Bet viskas prasideda nuo Danijos, Švedijos ir Vokietijos, Lenkijos. Vadinasi, turime dirbti kartu, kaip kovoti su šešėliniu laivynu, ir mes tai pradėjome. Bet tai ne tik šešėlinis laivynas, kaip sakiau, ir povandeninė infrastruktūra gali būti paveikta. Mums taip pat reikia laivyno, kad galėtume remontuoti tokią infrastruktūrą.
– Jūs manote, kad NATO turėtų daryti daugiau Baltijos jūroje?
– Žinoma, ir derybos vyksta, ir yra NATO laivyno dalis Baltijos jūroje, kuri seka šešėlinį laivyną.
– Rusija jau buvo sulaikiusi laivą, kuris išplaukė iš Estijos, tačiau nebuvo estų, jūsų nuomone, ar didėja rizika, kad tokie incidentai gali dažniau kartotis Baltijos jūroje?
– Sunku pasakyti, tikiuosi, kad ne, bet jau buvo ne vienas incidentas ne tik Estijos pakrantėje, bet ir kitose Baltijos jūros valstybėse. Mes turime užtikrinti, kad tokių dalykų neatsitiks.
– Ar turite duomenų apie kokias nors provokacijas, kurias galėtų rengti rusai? Mes kalbame apie IKEA padegimą Lietuvoje ir Lenkija turėjo incidentų.
– Čia yra hipotetinis klausimas, kas gali nutikti. Mes turime padaryti taip, kad tai neatsitiktų, ir kaip jau minėjote keletą kartų, atgrasymas yra labai svarbu.
