Nuo trečiadienį prasidėjusių Venecijos šiuolaikinio meno bienalės išankstinių peržiūrų Lietuvos paviljoną jau aplankė keli tūkstančiai žmonių. Kūrybinės komandos manymu, darbo paveikumą lemia jo sąsajos su šiandien vyraujančiu nerimu: tiek dėl geopolitinės, tiek dėl ekologinės situacijos.
61-ojoje Venecijos bienalėje Lietuvai atstovauja Eglės Budvytytės filmo instaliacija „gyva gyva-ta“ (angl. animism sings anarchy). Šis darbas – performansų serija, kuria per animizmo prizmę nagrinėjama archeologės Marijos Gimbutienės priešistorės pasaulėvoka. Kūrinys nufilmuotas Romoje, taip pat Italijos pietryčiuose netoli neolito laikų vandens kulto vietovės Grotta Scaloria. Ten praeitame amžiuje kasinėjo M. Gimbutienė ir kiti archeologai.

Kaip šeštadienio rytą LRT.lt tvirtino projekto vadovė Aušra Trakšelytė, dar išankstinių peržiūrų metu pasirodė didelis susidomėjimas šiuo kūriniu.
„Žmonių lankomumas tikrai didelis. Skaičiuojame virš tūkstančio žmonių per dieną, dar neatsidarius paviljonui. [Šeštadienį] atidariau paviljoną 10 minučių anksčiau ir jau penki žmonės stoviniavo. Tai, matyt, galimai iš lūpų į lūpas žmonės sako nepraleisti Lietuvos paviljono“, – sakė A. Trakšelytė.
Kūrinį bando atkartoti ir žiūrovai
Paviljono kuratorė Louise O’Kelly LRT.lt pasakojo, kad E. Budvytytės darbas apima įvairius aspektus. Anot pašnekovės, šis kūrinys – tarsi pasiūlymas, kaip galima mąstyti apie kitokius būties būdus ir abejoti vyraujančiais naratyvais.
„Kalbant apie animizmą, manau, tai būdas šnekėti apie mūsų santykį su pasauliu. Tai taip pat būdas gerbti pasaulį, o ne laikyti jį išteklių šaltiniu. Be to, tai reiškia didelę pagarbą visiems mus supantiems gyviems padarams“, – sakė L. O’Kelly.

A. Trakšelytė pastebėjo, kad, nors pristatomas kompleksinis kūrinys, lankytojai negaili laiko įsigilinti į jį.
„Vienoje erdvėje vaizdo įrašai sudėjus trunka apie 30 minučių, kitoje – apie 20 minučių. Tikrai pastebiu, kad žmonės praleidžia kone visą laiką. Vadinasi, kūrinys įtraukia, sudomina. Pažiūrėję kūrinį, [lankytojai] turi klausimų: ką reiškia tas drebėjimas, kur buvo nufilmuota, ar tai 16 milimetrų juosta. Akivaizdu, kad žiūrovai pastabūs detalėms ir domisi“, – tikino pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad vienas labiausiai žmones dominančių akcentų – kūrinyje rodomų kūnų virpėjimas.
„Net išėję iš paviljono į kiemuką [lankytojai] bando atkartoti, tai, matyt, labai paveiku. Atlikėjų drebėjimas susijęs su šiais neramiais laikais, su įvairiomis krizėmis, su tokiu virpuliu, visko įsielektrinimu, tiek geopolitine, tiek ekologine situacija. Vėlgi, esame Venecijoje, skęstančiame mieste. [Žiūrovams] įdomu, kaip tai siejasi. Bandoma lankytojams suteikti pagrindinius raktažodžius, o interpretaciją, aišku, kiekvienas susikuria savo“, – sakė A. Trakšelytė.

Paviljono komisarė Lolita Jablonskienė antrino, kad E. Budvytytė filme dominuojančią virpančio kūno choreografiją sieja ir su dabartinės pasaulio būklės metafora, ir kartu vadina vaistu arba tam tikra meditacine praktika.
„Ją pati kartu su atlikėjais taiko, siekdama atsikratyti streso, baimės, nerimo, kuris dažną iš mūsų kankina šiandieniame gyvenime“, – LRT.lt kalbėjo L. Jablonskienė.
Viską gaubianti protestų nuotaika
L. Jablonskienė pripažino, kad šiųmetė Venecijos bienalė išskirtinė – ir ne tik dėl viską gaubiančios protestų nuotaikos.
„Pradėkime nuo to, kad tarptautinės parodos kuratorė, Kamerūno–Šveicarijos [kilmės] Koyo Kouoh, deja, paliko šį pasaulį prieš atsidarant Venecijos bienalei. Tarptautinę parodą teko sukuruoti jos suburtai bendruomenei, tarptautiniam kolektyvui. Galbūt galima sakyti, kad tas bendruomeniškumas išsiliejo ir kitomis formomis. Jis apėmė daugybę protestų, vykusių bienalėje. Pirmiausia, atsistatydinant bienalės profesionaliajai žiuri, protestuojant prieš Rusijos ir kitų šalių paviljonų įtraukimą“, – sakė ji.
Nematyti tos protesto bangos tikrai buvo neįmanoma, tai nedalyvauti irgi tam tikras pareiškimas.
L. Jablonskienė
Komisarė pažymėjo, kad menininkai ypač jautriai reaguoja į politinę aplinką, kadangi kūryboje atspindi idėjas, aktualias pasaulio būklei.
„Tinklas žmonių, su kuriais bendraujame, tiek artimasis Baltijos šalių, Šiaurės šalių, Lenkijos, Rytų Europos, taip pat mūsų dažni bendradarbiai, sakykime, Olandijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, mano, kad menas seniai nebėra atskirtas nuo politikos. <...> Kolegų, visai ignoravusių čia vykstančius protestus, man neteko sutikti. Bet net jeigu tokių buvo, tai irgi politinė pozicija. Nematyti tos protesto bangos tikrai buvo neįmanoma, tai nedalyvauti irgi tam tikras pareiškimas“, – komentavo L. Jablonskienė.

Be to, Venecijos bienalė sulaukia vis daugiau kritikos dėl struktūros. Pasak skeptikų, nacionalinių paviljonų ir jų išsidėstymo modelis atspindi galios centrus bei geopolitinius interesus. L. O’Kelly teigė pasisakanti už pokyčius, tačiau pripažino, kad būtų sudėtinga išardyti giliai įsišaknijusias struktūras.
„Žinoma, esantieji galios pozicijoje niekada nenori to prarasti. <...> Manau, kad daugeliu atžvilgiu turime priimti savo poziciją šiuose nacionaliniuose dialoguose apie galią ir struktūras, taip pat daryti viską, ką galime, kad tai akivaizdžiai kvestionuotume. Manau, kad visa politika, šią savaitę vykusi dėl, sakykime, labai problematiškų šalių dalyvavimo, jų buvimo čia, yra tikrai teigiama, nes žmonės viešai išreiškė savo poziciją šiuo klausimu, pasakė, kad tai nėra gerai“, – akcentavo ji.
Lietuvos paviljonas įsikūrė buvusioje kalvėje Fucina del futuro ir veiks iki lapkričio 22 dienos. Jį kuruoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Portalas LRT.lt primena, kad prestižinę Venecijos bienalę šiemet temdo ginčai dėl Rusijos ir Izraelio dalyvavimo. Sprendimas leisti dalyvauti šioms šalims sukėlė tarptautinę kritiką, dalis kultūros lauko atstovų ir institucijų išreiškė nepritarimą.
Taip pat skaitykite
Kritika dėl Rusijos dalyvavimo skamba ir iš įvairių valstybių politikų – nuo Baltijos šalių iki pačios Italijos. Savo ruožtu Europos Komisija pranešė ketinanti „sustabdyti arba nutraukti“ 2 milijonų eurų dotaciją bienalei, skirtą trejiems metams.
Venecijos bienalės žiuri nariai pasitraukė praėjus savaitei po savo pareiškimo, kad atims teisę į apdovanojimus toms šalims, kurių lyderiams Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl karo nusikaltimų. Tai apima Rusiją ir Izraelį. Dėl žiuri atsistatydinimo organizatoriai perkėlė apdovanojimų ceremoniją į lapkričio 22-ąją, paskutinę parodos dieną. Bienalė pranešė, kad įteiks du apdovanojimus, už kuriuos galės balsuoti lankytojai, o vieną iš jų galės laimėti bet kuris nacionalinis dalyvis.
Tačiau šeštadienį oficialiai prasidėjus Venecijos bienalei, Lietuvos paviljonas kartu su dalimi kitų šalių paskelbė atsisakantis dalyvauti publikos apdovanojimų – „Lankytojų liūto“ – procese. Skelbiama, kad tai daroma iš solidarumo su K. Kouoh atrinktos žiuri atsistatydinimu.
Taip pat skaitykite
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.







