2022 m. spalį Vladislavui Rudenkai buvo vos 16 metų, kai trys ginkluoti Rusijos kariai įsiveržė į jo namus pietiniame Ukrainos Chersono regione.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
„Jie atėjo į mano butą ir pasakė, kad turiu per 30 minučių susikrauti daiktus ir eiti su jais“, – pasakojo V. Rudenka.
Kareiviai paaiškino vaikinui, kad jis evakuojamas. Jis kartu su šimtais kitų jaunų ukrainiečių buvo įsodintas į autobusą ir su karine palyda nuvežtas į Rusijos okupuotą Krymą.
Jų kelionės tikslas – į mokymo centrą pertvarkyta gydykla pajūrio mieste Eupatorijoje, kur turėjo būti sunaikinta jaunų ukrainiečių tautinė tapatybė.
„Mums buvo liepta atsikratyti visko, kas ukrainietiška, kad neturėtume absoliučiai nieko ukrainietiško, antraip kils problemų“, – sakė V. Rudenka.
Devynis mėnesius centre praleidęs vaikinas dalyvavo rusų karinio parengimo mokymuose, buvo mokomas rusų kalbos, kultūros ir patriotinės ideologijos.
Ukrainos nevyriausybinė organizacija „Gelbėkime Ukrainą“ padėjo jam ir kitiems pabėgti iš institucijos, kurią Kyjivas vadina „perauklėjimo stovykla“.
Grįžęs namo iš Rusijos okupuotos teritorijos, vaikinas papasakojo „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) apie centre taikomą griežtą tvarką.
„Pirmiausia pabusdavome skambant Rusijos himnui. Tada iškeldavome Rusijos vėliavą, – pasakojo V. Rudenka. – Po pusryčių turėdavome valandos edukaciją apie tai, kas išvakarėse įvyko Rusijoje, o tada būdavome nuvedami į kino teatrą žiūrėti rusiškų filmų.“
Jauniems ukrainiečiams stovykloje buvo išduotos karinės uniformos, dekoruotos taip pat ir Georgijaus juostelėmis – rusų nacionalistiniu simboliu. Pasak pašnekovo, jiems buvo liepiama pamainomis budėti sargyboje.
„Tai buvo tarsi užburtas ratas, kur niekas nesikeičia, – sakė jis. – Tai didžiulė prorusiška mašina, todėl buvo labai sunku.“
Ukrainos pareigūnai apskaičiavo, kad okupacinės pajėgos iš šeimų atėmė apie 20 000 ukrainiečių vaikų ir išsiuntė juos į Rusijos kontroliuojamas Ukrainos dalis arba į Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją.
Kai kurie buvo apgyvendinti rusų globėjų šeimose arba internatinėse mokyklose, o kiti atsidūrė tokiose stovyklose kaip ta, kurioje buvo laikomas V. Rudenka.
Ukrainos vaikų teisių įgaliotinis ir organizacijos „Gelbėkime Ukrainą“ įkūrėjas Mykola Kuleba šiose stovyklose vykdomą veiklą apibūdino kaip „kultūrinį genocidą“, kuriuo siekiama ugdyti lojalumą Rusijai.
„Tai metodas, kurį naudojo Rusijos imperija, siekdama užkariautose naujose teritorijose greitai asimiliuoti gyventojus ir priversti juos paklusti režimui, – sakė M. Kuleba. – Svarbiausia yra juos išvežti ir pradėti perauklėjimą. Kitaip tariant, išsiaiškinti, ką reikia daryti, kad šie vaikai kuo greičiau taptų paklusnūs [Vladimiro Putino] režimui, parengti juos gyventi Rusijos Federacijoje, o tada siųsti juos į Rusiją, į šeimas, į internatines mokyklas.“
Anot jo, organizacija „Gelbėkime Ukrainą“ inicijavo 610 vaikų grąžinimą iš Rusijos ir Rusijos okupuotų Ukrainos dalių. Ukrainos pareigūnai teigia, kad iš viso į šalį sugrįžo apie 1 300 rusų išvežtų vaikų.
Jeilio humanitarinių tyrimų laboratorijos duomenimis, daugiau kaip 8400 vaikų iš Ukrainos buvo sistemingai perkelti į mažiausiai 57 įstaigas: 13 objektų Baltarusijoje ir 43 objektus Rusijoje bei Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Neseniai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro išplatintame pareiškime teigiama, kad „karas negali būti laikomas pasibaigusiu, kol negrąžinti Rusijos pagrobti vaikai“.
