Dėl koalicijos šią savaitę sutarę Vokietijos konservatoriai ir socialdemokratai žada stabdyti pagreitintą kelią į pilietybę. Vadinasi, ir gerai integravęsi užsieniečiai nebegalėtų įgyti pilietybės per 3 metus.
Skaičiuojama, kad kas septintas Vokietijos gyventojas neturi šios šalies pilietybės. Augant žmonių nepasitenkinimui migrantais, būsima valdančioji koalicija žada griežtesnę migracijos politiką.
Turkas Seneris Sargutas Frankfurte gyvena daugiau nei 60 metų. Tačiau prieš 2 metus jis dar neturėjo Vokietijos pilietybės.
„Jei bandyčiau gauti Vokietijos pilietybę, netekčiau Turkijos“ – pažymi jis.
Pernai birželį valdantieji priėmė natūralizacijos reformą, pagal kurią tokiems kaip S. Sargutas leista turėti dvigubą pilietybę. Reforma taip pat sutrumpino natūralizacijos laikotarpį – nuo 8 iki 5 metų. O tie, kurie puikiai kalba vokiškai ir išskirtinai gerai integruojasi į visuomenę, prašyti pilietybės gali ir po 3 metų.
Socialdemokratai sakė, kad taip spartinama integracija. Jų koalicijos partneriai – konservatoriai – kritikavo.
„Vokietijos pilietybė – labai vertinga, todėl su ja reikia elgtis atsargiai. Dviguba pilietybė turėtų būti ne taisyklė, o išimtis“, – tvirtino Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas.
2023 m. Vokietijos pilietybę įgijo rekordiškai daug užsieniečių – daugiau nei 200 tūkstančių. Daugiausia – trečdalis jų – sirai, ketvirtadalis – Europos šalių piliečiai.
Manoma, kad reforma skaičius padidino, tačiau tikslių duomenų kol kas nėra.
Naujoji konservatorių ir socialdemokratų koalicija, vedama F. Merzo, dabar sutarė naikinti pagreitintą pilietybės įgijimą.
„Vadinamoji „turbo natūralizacija“ po 3 metų nebebus taikoma. Greičiausia natūralizacija bus įmanoma tik po 5 metų“, – pareiškė jis.
Vis dėlto, galimybė turėti dvigubą pilietybę išlieka.
Taip pat atsisakyta idėjos atimti pilietybę iš tų, kurie įvardijami kaip terorizmo rėmėjai, antisemitai ar ekstremistai, „raginantys panaikinti laisvą ir demokratinę santvarką“. Tačiau jei tokias idėjas skleis neturintieji pilietybės, ateityje jie gali būti išsiųsti iš šalies – partijos sutarė svarstyti pakeitimus.
Vokietija jau kurį laiką griežtina migracijos politiką. Tą daryti paskatino ir keli užsieniečių surengti išpuoliai.
Dabar dėl koalicijos sutarę socialdemokratai ir konservatoriai žada dar griežtesnę migracijos politiką.
„Iš esmės nutrauksime nelegalią migraciją. Bus vykdoma sienų kontrolė ir atmetami prieglobsčio prašymai. Paspartinsime repatriaciją“, – vardijo Krikščionių demokratų sąjungos lyderis.
Prieš mėnesį Lenkijos pasienyje atidarytas Dublino centras. Pavadinimas – nuoroda į Dublino reglamentą, pagal kurį prieglobsčio prašymai turi būti nagrinėjami toje šalyje, kur žmogus jo pasiprašė pirmą kartą.
„Jei jie vis tiek prašo prieglobsčio čia, turime kuo greičiau išnagrinėti prašymą, kad šie žmonės nespėtų persikelti į kitas Vokietijos žemes. Jie turi likti čia, kad išnagrinėjus būtų grąžinti į Lenkiją“, – aiškina Užsieniečių tarnybos vadovas Olafas Jansenas.
Vokietija – vis dar daugiausia prieglobsčio prašytojų priimanti šalis Europos Sąjungoje. Tačiau prašymų priimti sulaukia mažiau. Daugiau užsieniečių ir išsiunčia iš šalies.
„Nuo 2022 metų užfiksavome 55 procentais daugiau grąžinimų ir deportacijų“, – nurodė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.
Pastaruoju metu visoje Europos Sąjungoje gaunama mažiau prieglobsčio prašymų. Stebėtojai sako, kad dar anksti daryti išvadas apie ilgalaikes tendencijas ir tai nebūtinai reiškia, kad mažiau žmonių nori prieglobsčio Europoje.
