„Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) tyrimas atskleidė, kad Baltarusijoje esantį valstybinį objektą Rusijos kariuomenė naudojo kaip „filtravimo“ stovyklą, kurioje, daugelio šaltinių teigimu, buvo kankinami ir kitaip žiauriai išnaudojami Ukrainos kariai ir civiliai.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Vyriausybės kontroliuojama teritorija Baltarusijos pietryčiuose netoli Ukrainos ir Rusijos sienų įsikūrusiame Naroulios mieste buvo viena iš kelių vietų, kur po 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą Rusijos kariai vykdė civilių ukrainiečių patikras.
Liudininkų pasakojimai ir „Planet Labs“ palydovinių nuotraukų bei Rusijos televizijos filmuotos medžiagos analizė leido RFE / RL ir jos partneriams nustatyti ir pirmą kartą viešai pareikšti, kad Naroulioje esančios Aliaksandro Lukašenkos Ministrų tarybos kontroliuojamos bendrovės teritorijoje buvo leista laisvai veikti Rusijos pajėgoms.
Nors Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas A. Lukašenka leido Maskvai naudoti Baltarusijos teritoriją karinių pajėgų tranzitui ir raketų smūgiams į Ukrainą, jis ne kartą viešai menkino Baltarusijos valdžios vaidmenį agresyviame Rusijos kare.
Tačiau Ukrainos žmogaus teisių grupės „Sič“ teisininkė Julija Polechina teigė, kad A. Lukašenka yra atsakingas už piktnaudžiavimo atvejus, fiksuotus Rusijos kontroliuojamame objekte Baltarusijoje.
„Tokių filtravimo stovyklų neįsteigsi be įgaliotų valdžios pareigūnų sutikimo, – sakė S. Polechina. – O kai žmonės yra mušami, kankinami ir jiems nesuteikiama medicininė pagalba, tai yra karo nusikaltimas. Ir tai negali vykti be valdžios institucijų sutikimo.“
Žmogaus teisių gynėjai yra užfiksavę daugybę atvejų, kai tokiose Ukrainos ir Baltarusijos teritorijoje rusų įrengtose vietose ukrainiečiai galimai buvo kankinami ir prievarta gabenami į Rusiją.
Pasak ten laikytų ukrainiečių ir jų atstovų, tokių piktnaudžiavimo atvejų būta ir Naroulioje.
„Ten buvo mušami civiliai. Girdėjome nuolatinius riksmus“, – pasakojo 2022 m. kovą į nelaisvę patekęs ir į Naroulią nugabentas Ukrainos karys Bohdanas Lysenka.
A. Lukašenka neatsakė į jo atstovui ryšiams su visuomene išsiųstus klausimus apie Naroulios filtravimo stovyklą.
„Didžiulis kolūkis“
2022 m. kovo pabaigoje, praėjus maždaug mėnesiui po to, kai V. Putinas pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, rusų kariai paėmė į nelaisvę ir išvežė į Baltarusiją du Larisos Jahodynskos sūnus.
L. Jahodynska ir jos šeima gyvena Oranės kaime Ukrainoje, esančiame už maždaug 45 km nuo sienos su Baltarusija. Tuo metu, kai jos sūnūs pateko į nelaisvę, šis kaimas, kaip ir kitos į šiaurę nuo Kyjivo esančios gyvenvietės, buvo okupuotas Rusijos.
„Jie sakė, kad [mano sūnūs] yra diversantai, ir juos išsivežė“, – netrukus po sūnų sulaikymo Ukrainos tiriamosios žurnalistikos grupei „Slidstvo.Info“ pasakojo L. Jahodynska.
Deportacijos metu jaunesnysis sūnus Vladyslavas dar nebuvo sulaukęs pilnametystės, todėl buvo apgyvendintas našlaičių namuose Baltarusijoje, iš kur jam pavyko ištrūkti ir grįžti namo. Manoma, kad jo vyresnysis brolis buvo išvežtas į Rusiją.
Pasak L. Jahodynskos, Vladyslavas buvo žiauriai mušamas Rusijos karių, o jo vyresniajam broliui beisbolo lazda buvo sulaužyti šonkauliai.
Žurnalistai kalbėjosi su Vladyslavu, kuris pasakojo, kad rusų kareiviai jį ir jo brolį įsodino į furgoną ir išvežė į Baltarusiją.
„Ten buvo pasieniečiai, ir aš jų paklausiau, kur mes esame. Jie atsakė: „Baltarusija, Naroulia“, – prisiminė Vladyslavas.
Vladyslavas pasakojo, kad vieta, kurioje jis buvo laikomas Baltarusijoje, priminė apleistą sovietinį kolūkį. Jo pateiktas apibūdinimas sutapo su ukrainiečių kareivio, kuris maždaug tuo pačiu metu kaip Vladyslavas ir jo brolis buvo patekęs į rusų nelaisvę, bet vėliau, apsikeitus belaisviais, grįžo namo, pasakojimu.
„Mums buvo užrištos akys. Mus vežė policijos mikroautobusais. O vienas kartu važiavęs likimo brolis sakė girdėjęs minint Naroulią“, – pasakojo kareivis, pageidavęs neviešinti pavardės.
Anot jo, atvežtieji buvo apgyvendinti „kažkokiame dideliame kolektyviniame ūkyje“, kur „buvo daug įrangos“, įskaitant tankus ir sovietinius priešlėktuvinius pabūklus.
Remdamiesi Vladyslavo ir ukrainiečių kareivio pateiktomis užuominomis, žurnalistai „Planet Labs“ palydovinėse nuotraukose ieškojo vietos Naroulioje, kur galėjo būti laikomi abu vyrai.
Užduotį apsunkino visame mieste išsibarsčiusios karinės įrangos sankaupos. Tačiau žurnalistų peržiūrėti kadastriniai duomenys rodo, kad teritorijos Naroulios mieste, kuriose Rusijos kariai laikė savo įrangą ir vykdė operacijas, įskaitant lauko ligoninę, priklausė Baltarusijos valstybinėms įmonėms.
Filtravimo stovykla, į kurią pateko Vladyslavas ir kiti ukrainiečiai, galėjo būti įrengta bet kurioje iš šių vietų. Tačiau nustatyti tikslią jos lokaciją padėjo netikėtas šaltinis – Rusijos televizija.
„Propagandinis paveikslas“
2022 m. kovo 22 d. Kremliui lojalus Rusijos televizijos tinklas NTV parodė reportažą apie į nelaisvę patekusius Ukrainos karius. Reportaže buvo piešiamas humaniškas Rusijos karių portretas, rodoma, kaip ukrainiečių kariams teikiama medicininė pagalba ir atliekami įprasti procesiniai veiksmai.
Reportaže neminima, kur kariai buvo laikomi. Tačiau žurnalistai susirado vieną iš šiame siužete parodytų suimtų ukrainiečių, B. Lysenką, kuris sakė, kad buvo nuvežtas į Naroulią, ir teigė nuolat girdėjęs civilių gyventojų, kurie, pasak jo, ten buvo mušami, riksmus.
NTV reportažą jis pavadino „propagandiniu paveikslu“.
„Jie neparodė, kaip ten buvo tardomi civiliai“, – sakė B. Lysenka.
Kaip ir Vladyslavas bei anonimiškumo pageidavęs ukrainiečių karys, B. Lysenka apibūdino vietą, kurioje buvo laikomas Naroulioje, kaip „gal kokį buvusį kolūkį ar traktorių bazę“.
Žurnalistai persiuntė nuorodą į NTV reportažą ir Vladyslavui, ir ukrainiečių kariui. Jie patvirtino, kad jame rodomi kariai yra tame pačiame „kolūkyje“, kur ir jie buvo laikomi.
Iš dalies dėl NTV siužete matomo unikalaus pastato su įgriuvusiu stogu ir keliuose vaizdo įrašuose užfiksuotų karinių palapinių, žurnalistai, analizuodami „Planet Labs“ palydovines nuotraukas, nustatė, kad reportažas buvo nufilmuotas Kamsamolskaja gatvėje Naroulioje, teritorijoje, kuri tuo metu priklausė bendrovei „Pripetės aljansas“.
Pagrindinis valstybinės bendrovės savininkas yra A. Lukašenkos Ministrų tarybai pavaldi Baltarusijos respublikinė vartotojų draugijų sąjunga („Belkoopsojuz“).
Telefonu susisiekus su „Pripetės aljanso“ direktore Zinaida Mirutenka ir pasiteiravus apie filtravimo stovyklą, ji nukreipė žurnalistus į Naroulios rajono vykdomojo komiteto vadovą, A. Lukašenkos saugumo tarnybose dirbusį buvusį kariškį Uladzimerą Antonenką.
Paskambinus telefonu ir paklausus apie filtravimo stovyklą, U. Antonenka atsakė: „Jūs surinkote neteisingą numerį“ ir padėjo ragelį.
„Ten jie buvo kankinami“
„Sich“ žmogaus teisių advokatė J. Polechina papasakojo apie vieną iš savo klientų – 24 metų vyrą, kurį 2022 m. kovą Rusijos pajėgos kartu su tėvu sulaikė prie Kyjivo ir „prievarta deportavo“ į Naroulią, kur abu vyrai buvo „laikomi filtravimo stovykloje“.
„Tėvas liudija, kad jie ten buvo kankinami“, – sakė J. Polechina.
Pasak su Rusijos karu Ukrainoje susijusių žmogaus teisių pažeidimų fiksavimu užsiimančios ukrainiečių ir amerikiečių organizacijos „The Reckoning Project“ atstovų, net ir priverstinė deportacija gali būti laikoma Ženevos konvencijų pažeidimu.
Pranešimai apie Rusijos pajėgų vykdomus kankinimus ir žiaurų elgesį Naroulioje pasirodė praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos 2022 m. vasarį.
Ukrainos kariuomenės kalinių paleidimo koordinavimo grupės ekspertė Iryna Badanova 2022 m. liepą duotame interviu sakė, kad Naroulioje yra „filtravimo stovykla, kurioje fiksuojami žiauriausio smurto prieš civilius įkaitus atvejai“.
„Esu tikra, kad Baltarusija taip pat bus patraukta atsakomybėn“, – Ukrainos žiniasklaidos priemonei „Suspilne Dnipro“‘ sakė I. Badanova.
Tuo tarpu L. Jahodynska teigia iš žmogaus, kuris daugiau nei metus Rusijoje kalėjo kartu su jos vyresniuoju sūnumi, girdėjusi, jog jos vyresnėliui nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.
„Jis sakė, kad su mano sūnumi elgiamasi kaip su liudytoju“, – aiškino L. Jahodynska.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams po sūnaus sulaikymo ir prievartinės deportacijos per Naroulią į Rusiją, L. Jahodynska teigė neturinti jokios kitos informacijos apie jo būklę ar buvimo vietą.
