Vokietijos vyriausybei siekiant modernizuoti šalies kariuomenę, atgarsį sukėlė rytinėje Saksonijos žemėje esančio Cvikau miesto sprendimas drausti Bundesverui populiarinti skirtą reklamą. Miesto tarybos nutarimu, ši daugiau negalės būti naudojama ant savivaldybei priklausančių objektų. Rytų Vokietijoje įtakingų prorusiškų partijų balsais priimtą nutarimą miesto merė ginčija teigdama, kad šis daro ir praktinę, ir reputacinę žalą.
Dėl netoliese stūksančios „Volkswagen“ gamyklos Cvikau retkarčiais net vadinamas rytų Vokietijos Detroitu. Tik jis pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje linksniuojamas ne dėl sunkumų patiriančios automobilių pramonės, o kaip „taikos miestas“ – kaip kad prieš porą savaičių jį nutarė pavadinti miesto taryba. Vadinasi, ant savivaldybei priklausančio turto – tramvajų, viešojo transporto stotelių ir kitų vietų – draudžiama reklamuoti Vokietijos kariuomenę Bundesverą. Nepaisant to, kad federalinė vyriausybė pastaruosius trejus metus suka galvą ir kaip jį modernizuoti, ir kaip į jį prišaukti daugiau žmonių.
„Nieko prieš Bundesverą neturime. Bundesveras reikalingas, kad mus gintų. Tačiau norime pabrėžti taiką, o ne kariuomenę ar militarizaciją“, – aiškina „Sahros Wagenknecht aljanso“ narys Cvikau taryboje Svenas Quilitzchas.
Siūlymą pateikė „Sahros Wagenknecht aljanso“ – pernai susikūrusios, Saksonijoje ir kitur rytų Vokietijoje sparčiai populiarėjančios partijos – frakcija. Jis priimtas su miesto taryboje dominuojančių kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) narių parama.
„Reklamoje sakoma: ach, viskas puiku, saulė šviečia, visi esame kartu, padarykime kažką dėl Vokietijos. Taip, bet juk Bundesveras reiškia, kad galbūt teks eiti į karą“, – sako S. Quilitzchas.
Populistinių partijų skleidžiami Rusijai palankūs naratyvai apie būtinybę išlikti neutraliems rytų Vokietijoje prigyja lengviau, nei vakarinėse žemėse.
Visame Cvikau tokių Bundesverą populiarinančių tramvajų kursuoja vos vienas, bet ir tiek užtenka, kad čia stiprėjantis „S. Wagenknecht aljansas“ skelbtų apie menamą militarizacijos grėsmę.
Oponentai S. Wagenknecht partijos atstovų pareiškimus apie neva nuo karo apkvaitusią visuomenę vadina absurdiškais.
„Mūsų mieste gyvena 85 tūkst. žmonių. Kiek jie žmonių per metus pritrauks? Daugiausia dvidešimt, trisdešimt?“ – teigia Žaliųjų narys Cvikau taryboje Larsas Dorneris.
„Taika yra ir Šiaurės Korėjoje. Ar norime tokios taikos? Ar taikos kaip Rusijoje, kur kitaip mąstantys žmonės atsiduria lageryje?“ – retoriškai klausia Krikščionių demokratų sąjungos frakcijos pirmininkas Martinas Lutheris.
Bundesvero reklamos draudimas kenkia ne tik bandymui šį pastatyti ant kojų, o viso miesto įvaizdžiui.
„Miestui daroma žala, nes esame viešai šmeižiami“, – priduria M. Lutheris.
Idėją palaikiusių politikų argumentus jie laiko manipuliatyviais.
„Jie į vieną suplakė keletą dalykų. Jie sako: norime taikos. Tačiau juk visi sutinkame, kad norime taikos, tiesa? Kartu jie sako – Bundesveras ne už taiką, tai karo mašina. Niekaip negaliu su tuo sutikti“, – sako L. Dorneris.
Tai, kad tokia iniciatyva kilo būtent čia, lemia ir Šaltąjį karą menančios istorinės skirtys, sako LRT kalbintas politikos tyrėjas, primenantis laikus, kai socialistinės Rytų Vokietijos propaganda teigė, esą militarizacija rytų bloke skirta taikai, o Vakaruose – agresijai.
„Konfrontacija tarp blokų nebeegzistuoja, todėl dabar jie tą patį daro su Rusija, sakydami, kad viskas ką daro NATO, ką daro Bundesveras, Vakarų šalių kariai – tai blogis, nes tai skirta agresijai“, – pažymi Drezdeno technologijos universiteto tyrėjas Janekas Treiberis.
Ginčas dėl Cvikau, kaip „taikos miesto“, statuso nesibaigė. Tarybos sprendimą užblokavo miesto merė, teigdama, kad šis ne tik klaidingas, bet galbūt ir neteisėtas, o pats Cvikau neteks ir dalies pajamų, ir pasitikėjimo iš kariuomenės.
„Tai ne tik žmonės, kurie gali kovoti kare. Tai žmonės, kurie padeda saugotis nuo išpuolių. Nutikus nelaimėms, jie ateina į pagalbą. Per potvynius jie visi padėjo mūsų miestui“, – teigė žaliųjų atstovas miesto taryboje.
Dar viena tarybos diskusija šiuo klausimu vyks kitą savaitę – jei daugumos pozicija nesikeis, klausimą svarstyti bus pavesta teisės institucijoms. Kol kas iniciatyvos autoriams tai – tik nedidelė pergalė.
„Tai mažas miestas, didelių sprendimų priimti negalime. Užtat galime įgyvendinti mažus“, – viliasi „S. Wagenknecht aljanso“ narys S. Quilitzchas.
Tačiau artėjant Bundestago rinkimams, tai jau duoda toną, kokie siūlymai galbūt galėtų atsidurti ant stalo, jei juos teikiančios partijos sustiprėtų federaliniu lygiu.
