Su naujuoju Pentagono vadovu trumpai pasikalbėjusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad išlaidos gynybai bus Lietuvos ir JAV santykių pagrindas. Taip ji sako Briuselyje susitinkant Aljanso gynybos ministrams. Europos sąjungininkai pasipiktinę prasidedančiomis taikos derybomis ir įspėja – jeigu Ukraina bus silpna, gali kilti daugiau karų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas – geriausias derybininkas planetoje, vienintelis galintis susodinti Ukrainą ir Rusiją prie stalo, sako JAV gynybos sekretorius Pete`as Hegsethas. Vis dažniau kalbant apie Ukrainos išdavystę, P. Hegsethas atšauna – niekas kitas neinvestavo į šį karą tiek, kiek JAV.
„Nėra jokios išdavystės. Tai įrodymas, kad visas pasaulis ir Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos taika ir derybomis, kaip sakė prezidentas Trumpas, sustabdyti žudymą. Tam reikės, kad abi pusės darytų dalykus, kurių nenori“, – kalbėjo JAV gynybos sekretorius.
Trečiadienį NATO gynybos ministrai, pasak diplomatų, sėdėjo išbalusiais veidais, kai JAV pirmąkart rėžė savo poziciją dėl Ukrainos. Vokietija sako, kad nori greitos karo pabaigos, bet JAV pareiškimai silpnina Ukrainą.
„Apgailestauju, kad Trumpo administracija jau padarė viešų nuolaidų Putinui dar net neprasidėjus deryboms. Apie Ukrainos narystę NATO arba teritorinius praradimus reikėjo kalbėti prie derybų stalo, o ne iš anksto“, – pabrėžė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Nepamirškime, kad Rusija kelia grėsmę ne tik Ukrainai. Todėl manau, kad negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos, o Ukrainos balsas turi būti visų derybų centre“, – nurodė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey.
Tačiau Europos sąjungininkai nustumti į šoną, kai vien JAV pernai skyrė 40 procentų paramos Europoje vykstančiam karui. Aršiausiems Ukrainos rėmėjams tai nepriimtina.
„Europa turi būti derybų dalimi. Kitaip net būti neturėtų, nes Europa įvedė sankcijas Rusijai, investuoja į Ukrainos gynybą ir atstato Ukrainą Europos Sąjungos pinigais ir dvišale pagalba“, – akcentuoja Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Niršta ir Prancūzija – esą primesta taika Ukrainoje tik sustiprins Šiaurės Korėją, Kiniją ir Iraną, o galiausiai gali sukelti naują karą.
„Taigi iš esmės šios dienos susitikime bus keliamas Aljanso ateities klausimas. Tiesa, kad tai svarbiausias ir stipriausias karinis aljansas istorijoje. Tikrasis klausimas – ar taip bus ir po 10 ar 15 metų?“ – retoriškai klausia Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
Ketvirtadienio rytą ministrai aptarė išlaidų gynybai didinimą, kai didžiosios Europos NATO šalys tik dabar pasiekė prieš 10 metų sutartą išlaidų gynybai ribą. P. Hegsethas kartoja, kad Europa gynybai turi skirti 3, 4, o galiausiai – 5 procentus BVP.
Ministrų nuotrauka įprastai vadinama šeimos nuotrauka. Tačiau dalis jų šiandien šeimos dalimi tikrai nesijaučia, kai JAV derybas dėl karo Europoje pradėjo be Europos.
Ketvirtadienį įvyko ir trumpas Lietuvos krašto apsaugos ministrės pokalbis su JAV gynybos sekretoriumi. Pasak D. Šakalienės, P. Hegsethas pasakė, kad išlaidos gynybai bus Lietuvos ir JAV santykių pagrindas, o Lietuvos ambiciją JAV vertina teigiamai.
