Palestinos valstybės pripažinimo klausimas Lietuvoje vis sugrįžta, tačiau valdžios institucijų atsakymas dažniausiai išlieka toks pats – dabar tam ne laikas. LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad net 39 proc. apklaustų gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu. LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad tai atspindi pagrindinę Lietuvos problemą – žmonės tiesiog nesidomi užsienio politika.
Nuo šių metų birželio 21 dienos iki liepos 7 dienos vykdyta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų neturi nuomonės dėl Palestinos pripažinimo (39 proc.). Daugiau nei trečdalis gyventojų (33 proc.) vis tik mano, kad Lietuva turėtų pripažinti Palestinos valstybę, o 28 proc. tam prieštarautų.
„Aš būčiau nustebęs, jei rezultatai būtų kitokie. Dabar rezultatai manęs visiškai nestebina. Kad tai kontrastuoja su dalimi ar net didele dalimi europiečių, matyt, buvo užprogramuota“, – taip apklausos rezultatus LRT.lt komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Egdūnas Račius.
Pasak profesoriaus, didžiausias kontrastas su Vakarais – didelis neapsisprendusiųjų skaičius.
Švietimo sistemos trūkumai
Atliktoje apklausoje matoma, kad tarp skirtingų amžiaus kategorijų išlieka ta pati tendencija – daugiau nei trečdalis apklaustųjų kiekvienoje iš grupių neturėjo nuomonės Palestinos pripažinimo klausimu.
Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto daktaras Ernestas Jančenkas mano, kad didelį neturinčiųjų nuomonės skaičių lemia tai, kad Izraelio ir Palestinos klausimas daugeliui gyventojų yra tolimas ir tiesiog neaktualus.
„Toks nuomonės neturėjimas yra suprantamas, nes šis klausimas nėra mums svarbiausias“, – LRT.lt sakė E. Jančenkas.
Tačiau daugiau nei trečdalio apklaustųjų neapsisprendimą galima sieti ir su švietimo sistemos problemomis. Švietimo sistemoje, pasak E. Račiaus, labai mažai dėmesio skiriama kitų šalių, o ypač Artimųjų Rytų, Afrikos istorijai.
„Mūsų mokykla, kuri buvo kuriama nepriklausomoje Lietuvoje, ir buvo vadinama tautine mokykla – Lietuva yra pasaulio centras ir ji yra svarbiausia. Iš principo, ji vienintelė pasaulyje, kurią reikia gerai išmanyti, nes čia yra didinga mūsų istorija, pati didingiausia ir vienintelė vertinga“, – pabrėžia E. Račius ir priduria, kad švietimo sistema neugdo jaunimo noro pažinti pasaulį.
Apklausoje matoma, kad toks pats procentas gyventojų 18–29 metų grupėje teigia, kad Lietuva turėtų pripažinti Palestinos valstybę (36,7 proc.) ir nežino ar neturi nuomonės šiuo klausimu (36,7 proc.). Nors viešojoje erdvėje dažnai vyrauja nuomonė, kad Palestinos valstybingumą labiausiai palaiko jaunesnio amžiaus kairiųjų pažiūrų gyventojai.
Tačiau E. Račius sako, kad šis apklausos rezultatas jo nestebina, ir priduria, kad čia taip pat atsispindi domėjimosi stoka ir tai, kad daugiau nei trečdalis lietuvių tiesiog nesidomi užsienio politika. Lietuvoje, priešingai nei JAV ar net Vokietijoje, nebuvo matyti didelių protestų, skirtų Palestinai palaikyti.
„Tikrai būtų klaidinga įsivaizduoti, kad didelė dalis Lietuvos jaunimo yra tos tokios krikščioniškos, humanistinės dvasios ugdyti (...). Aš net drįsčiau sakyti, kad vyresnio amžiaus žmonės, atrodytų, truputį daugiau supranta apie pasaulį“, – teigia E. Račius.
Apklausoje išryškėja, kad labiausiai Palestinos valstybės pripažinimui pritaria asmenys, kurių šeimos pajamos yra didesnės nei 2000 eurų (43,7 proc.) bei gyvenantys didmiestyje (42,2 proc.).
Vokietijos Tiubingeno universiteto tyrėjas Žilvinas Švedkauskas pastebi, kad didelis nežinančiųjų procentas ir tai, kad labiau išsilavinę, didesnes pajamas gaunantys žmonės yra linkę palaikyti Palestinos valstybingumą, rodo erdvę pokyčiams.
„Turimos pajamos leidžia žmogui keliauti, pažinti pasaulį, tai yra natūralu, sakyčiau, kad tas procentas turėtų būti dar aukštesnis. Jei mes kalbame apie 40 ar panašiai procentų, tai nėra taip blogai bendrame paveiksle, bet tai nėra pakankamai gerai, kaip įsivaizduotum, kad turėtų būti“, – pabrėžia E. Račius.
Kankinantis kaltės jausmas
Vis tik ne tik išsilavinimo spragos ar nesidomėjimas užsienio politika galėjo lemti tokią Lietuvos gyventojų poziciją. Kaip išskiria ekspertai, tam įtakos gali turėti ir Holokausto atmintis bei kaltės jausmas.
„Nesinori pyktis su Izraeliu ir tai kyla iš skaudžios Lietuvos patirties. Lietuva liūdnai pagarsėjusi dėl Holokausto, vis dar juntama istorinė kaltė“, – teigia E. Jančenkas.
Holokaustas Lietuvoje buvo itin skaudus. Skirtingais duomenimis, iš maždaug 208–210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyta 190–196 tūkst. Didžioji dalis jų nužudyti per nacių Vokietijos okupacijos laikotarpį.
Kaltės jausmas galbūt trukdo Lietuvai pripažinti Palestinos valstybę, nors lietuviai linkę palaikyti silpnesnes šalis ir tautas, kurios kovoja dėl savo nepriklausomybės, pastebi E. Račius.
„Ypač atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje buvo tas solidarumas, pavyzdžiui, kad čečėnai turį teisę į valstybę. Tas solidarumas yra visiškai išgaravęs, mes esam pametę tą liniją solidarizuotis su okupuotomis bendruomenėmis ar etninėmis grupėmis, tautomis“, – sako profesorius.
Ž. Švedkauskas taip pat įvardija ir aktyvią Izraelio ambasados Lietuvoje veiklą, kuri gina vienos šalies interesus. Jis pripažįsta, kad vis tik laikui bėgant Lietuva bus priversta plėsti savo akiratį ir domėtis platesnių temų lauku, tarp jų ir Palestinos bei Izraelio.
„Situacija, kurioje gyvena palestiniečiai bei Izraelio gyventojai, jau ne vieną dešimtmetį nėra tvari“, – pabrėžia jis.
Dauguma šalių išskiria, kad tvariausias būtų dviejų šalių sprendimas, kai pripažįstamas tiek Izraelis, tiek Palestina. Šiuo keliu ne taip seniai žengė ir Norvegija, Airija ir Ispanija, jau seniau Palestiną pripažino ir Lenkija.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda gegužę taip pat teigė, kad pritartų dviejų valstybių sprendimui, bet toks žingsnis dabar esą galėtų dar labiau eskaluoti padėtį Artimuosiuose Rytuose.
„(Dviejų valstybių sprendimas – BNS) yra sprendimas, kuris galėtų užtikrinti ilgalaikę taiką, tačiau šiandien mes matome, kad abi pusės dar nepasiruošusios šitam sprendimui ir tai gali ne tik nenumalšinti šito konflikto, bet dar labiau jį eskaluoti su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, žmonių žūtimis. Manau, kad šiuo atveju turime elgtis išmintingai, ramiai ir dar labiau nepabloginti situacijos“, – BNS sakė šalies vadovas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis BNS teigė, kad reikia platesnio Europos sprendimo Palestinos valstybės pripažinimo klausimu.
„ES yra skilusi į tris grupes: yra valstybių grupė, kuri visiškai nepritaria jokiam žingsniui, grupė, kuri nori, kad tai būtų sparčiau daroma, ir yra centras. Lietuva visą laiką buvo centre, esminė mūsų, principinė, nuostata yra tai, kad Lietuva pasisako už dviejų valstybių sprendimą, patenkinant, aišku, ir tarptautinės teisės principus“, – sakė ministras.
Vis tik nors G. Landsbergis kalbėjo apie bendrą Europos sprendimą, žymiai svarbesnį vaidmenį čia atliks JAV. JAV yra vienos svarbiausių Izraelio sąjungininkių, todėl Palestinos pripažinimo klausimas ten bent kol kas sunkiai matomas politinėje dienotvarkėje, nors JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ne kartą sakė, kad dviejų valstybių sprendimas yra vienintelis, kuris gali užtikrinti tikrą saugumą regione.
„Lietuva neturi prabangos padaryti šitą simbolinį judesį, pripažinti Palestinos valstybę be jokių pasekmių“, – teigia E. Račius.
„Sakyčiau, situacija yra tokia, kad Lietuva, jei ir norėtų, nesakau, kad yra norinčių, bet jei ir norėtų, ji negalėtų leisti sau tokios, pavadinkime, savivalės. Kad ir kaip būtų, net jei ir visa Europos Sąjunga priimtų tuos jau visiškai galutinius sprendimus, kad tikrai palestiniečių valstybę reikia pripažinti, Lietuvos tai nesugraudintų“, – priduria profesorius.
Ir Europoje kol kas nėra vieno sprendimo Palestinos pripažinimo klausimu. Kaip teigė LRT.lt kalbinta Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) ekspertė Kelly Petillo, Europa vis dar mano, kad Palestinos valstybingumo pripažinimas turi būti galutinis derybų tikslas, o ne pradžia, kai kalbame apie konfliktą su Izraeliu.
„Kuo daugiau Europos valstybių pripažins Palestiną, tuo didesnis spaudimas bus daromas pagrindinėms šalims, pavyzdžiui, Vokietijai, ypač jei tokios svarbios šalys kaip Prancūzija prisijungs prie tų, kurios jau pripažino Palestiną“, – pabrėžia ekspertė.
Kol kas Palestinos pripažinimo klausimas Lietuvoje plačiai nekeliamas. Kaip teigia LRT.lt kalbinti ekspertai, kol visuomenei tai neatrodys kaip svarbus ir aktualus dalykas, tol valdžia vengs kelti probleminį ir priešinantį klausimą.
