Izraelio ir grupuotės „Hamas“ karas peržengė Izraelio ir Palestinos teritorijų sienas jau seniai. Baiminamasi, kad Izraelio smūgiai Libanui, grupuotės „Hezbollah“ vado Fuado Shukro ir „Hamas“ lyderio Ismailo Hanieyh’o nužudymas Irane gali būti tik pradžia žymiai platesnio karo regione, o lauktų taikos derybų planai gali ilgam atgulti į stalčių.
Trečiadienį Izraelis paskelbė apie savo įvykdytas operacijas, nukreiptas prieš terorizmą. Po smūgio į Beirute esantį pastatą, Izraelio duomenimis, žuvo Irano remiamos grupės „Hezbollah“ vienas iš įtakingų vadų Fuadas Shukra. Vis tik Libane įsikūrusios grupės atstovai nepatvirtina vieno iš vadų mirties ir tikina, kad jis gali būti gyvas.
Tačiau didesnis smūgis suduotas Gazos Ruožą valdančiai grupuotei „Hamas“, kai Irano sostinėje Teherane buvo nužudytas grupuotės lyderis Ismailas Haniyeh’as. Jis į Iraną atvyko dalyvauti naujojo Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano inauguracijoje parlamente.
Kaip skelbia Irano valstybinė žiniasklaida, apie 2.00 val. vietos laiku buvo smogta į karo veteranams skirtą pastatą Teherane, kuriame buvo apsistojęs I. Haniyeh’as. Vis tik Izraelis vis dar oficialiai neprisiėmė atsakomybės dėl šio išpuolio, tačiau ne vienas ekspertas pastebi, kad tokia operacija yra tipiškas Izraelio Centrinės žvalgybos agentūros „Mossad“ veikimo pavyzdys. Be to, po spalio 7 dienos grupuotės „Hamas“ atakos Izraelis žadėjo eliminuoti visus jos lyderius.
Keršto pažadai
I. Haniyeh’o nužudymas regioną sukrėtė iš pagrindų ir ypač dėl to, kad nužudymas įvyko Irane, šalyje, kuri remia tiek „Hamas“, tiek „Hezbollah“, remia šių grupuočių veiklas, nukreiptas prieš Izraelį. Pasak BBC apžvalgininko Jeremy Boweno, Izraelis šia ataka norėjo perduoti žinutę, kad niekas nėra saugus, nesvarbu, kur būtų.
Išrinktas Irano prezidentas po atakos žadėjo atkeršyti Izraeliui, nes tai yra „Teherano pareiga“. Jis tikino, kad Izraelis pasigailės savo bailaus elgesio.
„Izraelis mums suteikė pagrindą griežtai bausmei“, – pritarė ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir pridūrė, kad kerštauti Iranas turi dėl to, kad jų namuose „buvo nužudytas mūsų svečias“.
Irano nuolatinė misija prie Jungtinių Tautų paskelbė, kad atsakydamas į Izraelio ataką Iranas vykdys „specialiąsias operacijas“.
„Tegul Dievas pasigaili mano brolio Ismailo Haniyeh’o, žuvusio kankinio mirtimi po šio bjauraus išpuolio“, – rašė R. T. Erdoganas socialiniame tinkle „X“ ir pasmerkė „sionistų barbariškumą“.
„Šiuo gėdingu veiksmu siekiama sabotuoti palestiniečių (valstybingumo) idėją, šlovingą Gazos pasipriešinimą ir teisingą mūsų brolių palestiniečių kovą bei įbauginti palestiniečius“, – pridūrė R. T. Erdoganas.
Jordanija, pasmerkdama išpuolį, teigė, kad jis atneš „daugiau įtampos ir chaoso regione“, o Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas aiškino, kad dabar reikia siekti taikos Gazos Ruože.
Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani suabejojo tolesnio tarpininkavimo derybose tarp Izraelio ir „Hamas“ sėkme.
„Politinės žmogžudystės ir tebesitęsiantis taikymasis į civilius Gazos Ruože, kol vyksta derybos, verčia mus klausti, kaip tarpininkavimas gali būti sėkmingas, kai viena šalis nužudo kitos pusės derybininką? Taikai reikia rimtų partnerių“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Kataro premjeras, vadovaujantis tarpininkavimo pastangoms.
Pats nužudytas I. Haniyeh’as buvo prieštaringai vertinama figūra, tačiau įsikūręs Katare jis atliko svarbų vaidmenį tarptautiniu mastu, tarpininkaudamas derybose dėl paliaubų Gazos Ruože. JAV į teroristinių organizacijų sąrašą įtrauktas I. Haniyeh’as buvo laikomas palyginti nuosaikiu organizacijos nariu.
Izraelis, kalbėdamas apie atakas Libane prieš „Hezbollah“ taikinius, aiškino, kad ataka yra kerštas dėl grupuotės atakos Golano aukštumose šeštadienį, kai čia žuvo 12 žmonių, daugiausia vaikų. Tiesa, pati grupuotė neigė kaltinimus, kad būtent ji atakavo Golano aukštumas.
Po išpuolio Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas socialiniame tinkle „X“ paskelbė trumpą pranešimą: „Hezbollah“ peržengė raudoną liniją.“
Libano ministras pirmininkas Najibas Mikati pasmerkė „įžūlią Izraelio agresiją“. Ir pridūrė, kad tai „agresyvių operacijų, per kurias pažeidžiant tarptautinę tiesę žudomi civiliai gyventojai, serija“. BBC šaltiniai Izraelio gynybos ministerijoje tikino, kad Izraelis pranešė apie savo smūgį Beirute.
Trečiadienį JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas skelbė, kad JAV nėra niekaip su tuo susijusios ir nežinojo apie Izraelio planus, ir pabrėžė, kad Gazos Ruože reikia siekti taikos, tačiau atrodo, kad bent artimiausiu metu to nebus.
Įtampos augimas buvo tik laiko klausimas?
Dar šių metų vasarį regiono ekspertai teigė, kad eskalacija tarp Libano ir Izraelio neišvengiama. Nuo 2023 metų spalio 7 dienos abi pusės reguliariai atakuoja viena kitos teritoriją, tūkstančiai priversti palikti savo namus.
Dar šių metų vasarį organizacijos „Atlantic Cauncil“ ekspertas Nicholas Blanfordas rašė, kad nors vyksta susirėmimai, bet nei Izraelis, nei grupuotė „Hezbollah“, už kurios slypi Iranas, nėra pasirengę plataus masto karui.
„Hezbollah“ veiksmai aiškiai parodo, kad ji ir jos globėjas Iranas nėra linkę pradėti plataus masto karą su Izraeliu“, – teigė N. Blanfordas
Tuo metu Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) kovą paviešintoje apžvalgoje, kurią parengė Sethas G. Jonesas, Danielis Bymanas, Alexanderis Palmeris ir Riley McCabe, buvo teigiama, kad JAV turi labiau įsitraukti, spręsdama konfliktą tarp Izraelio, „Hamas“ ir „Hezbollah“, ir pabrėžė, kad iš esmės Libane esanti grupuotė yra žymiai pavojingesnė.
Apžvalgoje teigiama, kad Izraelis galbūt sieks ateityje prisiimti daugiau rizikos ir atakuoti geriau nei „Hamas“ pasirengusią „Hezbollah“, nes šios grupuotės ataka galėtų nusinešti ne tūkstantį, bet žymiai daugiau gyvybių.
„Izraelio pareigūnai teigia, kad pirmenybę teikia diplomatiniam sprendimui, tačiau įspėja, kad „turėsime veikti patys“, jei diplomatija žlugs“, – pabrėžiama apžvalgoje.
Tai pavojingas momentas Artimuosiuose Rytuose, teigia BBC saugumo korespondentas Frankas Gardneris, ir primena, kad 2020 metais po JAV įvykdyto generolo Qasemo Soleimani nužudymo karo nebuvo.
„Šį kartą į procesą įsitraukė kur kas daugiau šalių: iš pažiūros nesibaigianti Izraelio operacija Gazos Ruože, „Hezbollah“, kurią Libane pažeidė vado nužudymas, husiai Jemene žada atkeršyti už Izraelio oro smūgį, Iranas pažemintas dėl raketos smūgio svečiui pačiame jo sostinės centre“, – apie didesnes grėsmes BBC teigė F. Gardneris.
„Brutalūs, tačiau iš esmės lokalūs karai Gazos Ruože ir Izraelio bei Libano pasienio zonoje pasikeitė, nes konfliktas įžengė į naują nerimą keliančią fazę pačiame sostinės centre“, – svarstė leidinio „SkyNews“ apžvalgininkas Johnas Sparksas.
Kol kas sunku pasakyti, kaip toli konflikto ekskalacija pasistūmės, tačiau nors grasinimai garsūs, vis tik ekspertai pabrėžia, kad ir toliau nė viena pusė nenori „visiško karo“ regione. Bahreine įsikūrusios bendrovės „Le Beck International“ žvalgybos vadovas Michaelis Horowitzas „Radio Free Europe“ teigė, kad „Hezbollah“ ir Izraelis vis dar yra ant „didelės eskalacijos slenksčio“.
„Nors manau, kad nė viena pusė nėra suinteresuota tokiu konfliktu“, – sakė jis ir pridūrė, kad karas būtų labai pavojingas Iranui.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto bendradarbis Hamidreza Azizi „Radio Free Europe“ sakė, kad Iranas ir jo sąjungininkai vis labiau nerimauja dėl savo karinių veiksmų su Izraeliu, kuris ėmėsi atsakomųjų veiksmų, nukreiptų prieš Irano remiamų grupuočių, įskaitant „Hezbollah“, vadus, karinius objektus ir finansinę veiklą, kainos.
Vis tik, jei kiltų karas, į kurį įsitrauktų jau ir Iranas, ekspertų teigimu būtų taikomasi ne tik į Izraelį, bet ir į jo sąjungininko JAV karius ir bazes regione, taip darant spaudimą JAV pažaboti Tel Avivą.
Dar vieno karo nenori
2006 m. liepos 12 d. rytą „Hezbollah“ pradėjo raketų ataką prieš Šiaurės Izraelį, taip nukreipdami Izraelio kariuomenės dėmesį nuo pasienio, kur prasiskverbė grupuotės atstovai. Jie pagrobė porą Izraelio pasieniečių, dar 8 nužudė. Kaip teigiama, tada „Hezbollah“ tikėjosi, kad pagrobimas padės įvykdyti apsikeitimą belaisviais su Izraeliu, bet tai pradėjo maždaug 5 savaites trukusį karą.
Izraelis tada pradėjo plataus masto oro operaciją, kurios metu bombardavo grupuotės „Hezbollah“ būstinę ir raketų atsargas Beirute, kovotojų pozicijas ir raketų paleidimo įrenginius pietuose, taip pat strateginius taikinius, tokius kaip Beiruto oro uostas, keliai ir tiltai, kad pagrobti kariai nebūtų išgabenti iš šalies, o grupuotės „Hezbollah“ nepasiektų nauji kariniai reikmenys.
Kariniai veiksmai baigėsi rugpjūčio 14 d., kai Izraelis, „Hezbollah“ ir Libano Vyriausybė sutiko su Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos 1701 sąlygomis. Rezoliucijoje raginama nedelsiant nutraukti ugnį, dislokuoti Libano karius ir JT taikos palaikymo pajėgas pietų Libane, išvesti Izraelio kariuomenę ir „Hezbollah“ iš tos pačios teritorijos ir nuginkluoti „Hezbollah“.
Per trumpą 5 savaičių karą tuomet žuvo daugiau nei 1200 libaniečių, didžioji dalis jų buvo civiliai, todėl, pasak M. Horowitzo, nei Libano valdžia, nei šalies gyventojai nenorėtų to patirti dar kartą.
„Daugelis Libane gali paklausti, kodėl „Hezbollah“ rizikavo šalies, kuri jau ir taip yra ant ribos, likimu“, – sakė M. Horowitzas.
